A. Paulauskas išcenzūravo savo biografiją

A. Paulauskas išcenzūravo savo biografijądelfi.lt 2014-05-06

Darbo partijos kandidatas į prezidentus Artūras Paulauskas rinkėjams pateikia ne visą informaciją apie savo karjerą.

DELFI turimi dokumentai rodo, kad „darbietis“ kiek patrumpino savo biografiją sovietmečio laikotarpiu. Joje nebeliko įrašo apie tarnybą Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) Administracinių organų skyriuje. Šis CK skyrius, pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, buvo atsakingas už teisėsaugos struktūrų, tarp jų – ir KGB – priežiūrą.

„Ten tas laikotarpis toks mažas, keli mėnesiai, kad aš nemanau, kad turėjau kažkaip ypatingai pažymėti. Ten iš esmės keli mėnesiai, pusmetis ar panašiai. Dabar net nepamenu. Ten rašoma pagal etapus: prokuratūra, politika... Aš taip dėliojau. Aš ne viską surašiau, kur dirbau. Jeigu taip pažiūrėjus, kur ir kada dirbau, tai kažkada dirbau ir sargu, ir statyboje. Išrašius visą darbo knygelę, tai aš daugiau vietų esu dirbęs, bet aš paėmiau etapais. Pavyzdžiui, sargu aš dirbau gal net metus“, - aiškino politikas.

Skaityti daugiau...

Neleis pavogti demokratijos

veidas.lt 2014-05-05

Pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovų skaičiavimu, kas ketvirta savivaldybė pasižymi rinkimų pažeidimų rizika, todėl sekmadienį vyksiančius Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus savanoriai stebės beveik visose savivaldybėse. Sąžiningus rinkimus savanoriai stengsis užtikrinti ir per išankstinį balsavimą – savivaldybėse, namuose, specialiuose paštuose.

„Baltųjų pirštinių“ iniciatoriaus Tado Langaičio teigimu, gana didelė pažeidimų dalis tenka išankstiniam balsavimui. Jo metu rinkėjai atiduoda vos keliolika procentų balsų, bet užregistruojama maždaug tiek pat pažeidimų, kaip ir pagrindinę rinkimų dieną.
Prie rinkimus stebėsiančių 20 mobiliųjų komandų prisidės tarptautinių organizacijų „Golos“ (Rusija) bei „BelarusWatch“ (Baltarusija) rinkimų stebėtojai. T.Langaičio teigimu, nors Lietuvoje, priešingai nei šiose Rytų valstybėse, labai rimtų pažeidimų nepasitaiko, tačiau neišvengiama vidutinio sunkumo nukrypimų, pavyzdžiui, balsų pirkimo atvejų.
„Nesąžiningi balsų rinkimo būdai naudojami ir Lietuvoje. Žinoma, tai išimtys, daugiausia rinkimai vyksta skaidriai ir tvarkingai, bet turime kreipti dėmesį ir į problemines grupes, savivaldybes ar struktūras“, – aiškina T.Langaitis.

Skaityti daugiau...

UŽ MŪSŲ KALBĄ, TAUTĄ IR VALSTYBĘ

Gegužės 6 d. (antradienį) 12 val. visus kviečiame į sankcionuotą mitingą prie M.Mažvydo bibliotekos ir Seimo už valstybinę kalbą, tautą, Lietuvos valstybę ir jos teritorijos nedalomumą.

Socialdemokratų frakcija Seime registravo prieškonstitucinį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą su 150 naujų raidžių, o V.Tomaševskio frakcija – tris vadinamojo Tautinių mažumų įstatymo projektus ir Civilinio proceso, Švietimo įstatymų pataisas, iškraipant Lietuvos vietovardžius, gatvių pavadinimus ir įvedant dvi kitas „regionines“ kalbas. Tai pablogintų valstybės ir visų piliečių, visų tautinių bendrijų padėtį.

Minėtos partijos šiuos Konstitucijos pažeidimus nori įvykdyti po rinkimų, kad rinkėjai nebegalėtų jų tinkamai įvertinti. Dėl to visus kviečiame nebalsuoti už valstybinės kalbos nepalaikančius šių partijų kandidatus į Lietuvos Prezidentus, Europarlamentą bei kitas institucijas tol, kol šios partijos ir jų kandidatai neatsiims minėtų projektų. Kiekvieną balsavimą už prieškonstitucinį projektą laikome Seimo nario priesaikos sulaužymu.

Kviečiame visus piliečius balsuoti už kandidatę į Lietuvos Respublikos Prezidentus D. Grybauskaitę, nuosekliai besilaikančią Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo.

Prašome visus Seimo narius balsuoti už V. Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus ir Konstitucijos nepažeidžiančius Vardų ir pavardžių rašymo, Tautinių bendrijų įstatymų projektus.

 

Lietuvos Sąjūdis

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga

„Vilnijos“ draugija

 

IN MEMORIAM. Kęstutis Milkeraitis

IN MEMORIAM. Kęstutis Milkeraitis

 

MIRĖ TEISININKAS, VISUOMENĖS VEIKĖJAS KĘSTUTIS MILKERAITIS (1945 I 2 Delnickuose, Marijampolės aps. – 2014 V 3 Vilniuje)

Su giliu liūdesiu Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ praneša, kad eidamas 70-ius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė teisininkas, visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis.

K. Milkeraitis gimė agronomo, visuomenės veikėjo, Klaipėdos krašto sukilėlio Richardo Milkeraičio ir ūkininkaitės Emilijos Rutkauskaitės šeimoje vyriausiuoju iš keturių vaikų.

1963 m. baigė Klaipėdos m. IV vidurinę mokyklą, o 1974 m. teisę Vilniaus universitete. Dirbo tardytoju prokuratūroje, specialistu medžioklės ūkyje, Valstybinėje komisijoje Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Tardymo departamento ypatingai svarbių bylų tardytoju, Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo komiteto patarėju, Lietuvos Respublikos Seimo antrosios kadencijos kontrolieriumi.

Aktyviai ir principingai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame gyvenime: Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko pavaduotojas (1989-1992), Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narys nuo įsikūrimo (1989 V 27) ir seimelio narys (1996-1999), Nepriklausomybės partijos narys (1990-2002), Lietuvos piliečių chartijos narys, Lietuvių fronto bičiulių sambūrio pirmininkas (nuo 2007 m.), vienas iš Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjų, Piliečių Santalkos inicijuotos pilietinės akcijos „Neišduok“ signataras (2007 m.), aktyvus publicistas.

Lūžus lietuvybės ąžuolui, Lietuvininkų bendrija reiškia užuojautą velionio šeimai – žmonai Janinai, dukroms Gabrielei ir Kristinai, broliui ir seserims, artimiesiems Lietuvoje ir Vokietijoje, visiems bendražygiams Lietuvoje ir pasaulyje.

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“.

Parengė Lietuvininkų bendrijos Vilniaus skyriaus vadovas Vytautas A. Docentas

Velionis bus pašarvotas Vilniuje Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios šarvojimo salėje (J. Matulaičio a. 3, LT – 05111 Vilnius) gegužės 6 d. (antradienį); pagerbimas nuo 17.00 val., Šv.Mišios 18.30 val. Išlydėjimas gegužės 7 d. (trečiadienį). Pradžia 13.00 val.

 

V. Landsbergis. Pirmoji Europoje

delfi.lt 2014-05-03

Abiejų Tautų Respublika XVIII amžiaus pabaigoje silpo ir slinko į pražūtį, tačiau tuo pat metu dėl Europos Šviečiamojo amžiaus ir nugriaudėjusios Prancūzų revoliucijos dvasios Lietuvos ir Lenkijos erdvėje subrendo pažangus reforminis pasipriešinimas.

Galų gale – ir desperatiškas Tado Kosciuškos (Lietuvoje – Jokūbo Jasinskio) sukilimas.

Bet šiandien prisiminkime teisinį virsmą, 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos gelbėjimosi pastangas reformuojant ir sutvirtinant jungtinės valstybės sandarą bei santvarką.

Tai Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimo priimtas „Valdžios įstatymas“ (arba „Valdymo įstatymas“, Ustawa Rządowa), lenkų istoriografijos įtvirtintas kaip Gegužės 3-iosios konstitucija.

Jis apėmė ir kelis kitus įstatymus, bet svarbiausia, kad šią pirmąją Europoje konstituciją (pasaulyje pirmoji buvo 1787 m. Jungtinių Valstijų) privalomai užbaigė tų pačių 1791 m. spalio 20 d. priimtas, aukštųjų Lenkijos bei Lietuvos pareigūnų pasirašytas ir karaliaus paskelbtas, „Abiejų Tautų tarpusavio įžadas" (zaręczenie, tai būtų nelyginant sužadėtuvės, dviejų šalių įsipareigojimas viena kitai).

Skaityti daugiau...

Naujo pobūdžio karas? Ne visai

lzinios.lt 2014-05-03

Pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis ir die­no­mis vis at­ei­na ži­nių apie Ru­si­jos ka­rą prieš Ukrai­ną, ka­riau­ja­mą tar­tum vi­sai nau­jais bū­dais. Ža­lie­ji ru­sų „pu­ti­nė­liai“ ar­ba „vo­kie­tu­kai“ – mat par­eng­ti šiai ag­re­si­jai, de­ja, Vo­kie­ti­jo­je ar­ba vo­kie­čių kom­pa­ni­jos, ku­ri ge­rai už­dir­bo, - uži­mi­nė­ja vie­to­ves ir pa­sta­tus, verž­da­mie­si gink­luo­ti be ski­ria­mų­jų ap­ran­go­je vals­ty­bės ženk­lų, o užė­mę at­sisk­lei­džia ir per­duo­da tie­siai ru­sų da­li­niams (su ski­ria­mai­siais ženk­lais) ar­ba ta­ria­miems gat­vių „su­ki­lė­liams“ prieš Ukrai­ną. 

Tei­sė­ta val­džia Ki­je­ve ir tuos ir ki­tus va­di­na te­ro­ris­tais. Mask­va ne­igia da­ly­vau­jan­ti, bet rūs­čiai pers­pė­ja ne­lies­ti siau­tė­jan­čios ka­riš­kos, žval­gy­bi­nin­kų ar­ba sam­dy­tos „liau­dies“. Ar iš­ties tai nau­jas di­ver­si­nis – mi­mi­kri­nis ka­ria­vi­mo bū­das? Pri­si­min­kim, kas vy­ko Lie­tu­vo­je 1991 sau­sį-va­sa­rį.

„Pag­rin­di­nės [jų] nuo­sta­tos, ku­rios bu­vo ir pra­ėju­sių me­tų gruo­džio mė­ne­sio pa­bai­goj, ir vi­są ši­tą lai­ko­tar­pį mus ly­dė­jo, tai bū­tent dėl nu­gink­la­vi­mo ar­ba kraš­to ap­sau­gos ir ki­tų pa­na­šių ins­ti­tu­ci­jų iš­for­ma­vi­mo. Taip ir te­bė­ra ta nuo­sta­ta, nie­kas nė­ra pa­si­kei­tę, nė­ra jo­kios at­as­kai­tos, kad bū­tų pa­sa­ky­ta: ši­tai įvyk­dy­ta, jau ši­tas aiš­ku, pa­da­ry­ta, tuo pa­si­ten­ki­nam ir tuo baig­ta. Ne. Vis­kas da­ro­ma la­bai pa­ma­žu, la­bai aiš­kiai. Jau ne­bė­ra, pa­vyz­džiui, jo­kių Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos gink­lų. Aną sek­ma­die­nį jie bu­vo iš­ga­ben­ti. Per 400 ko­vi­nių šau­tu­vų su­dė­ta į ma­ši­nas ir iš­vež­ta. Vis­kas da­ro­ma taip, kaip su­pla­nuo­ta. Ten bu­vo ap­sau­ga – ir ka­riš­kių ap­sau­ga, ir ne­ži­ny­bi­nė ap­sau­ga. Ne­ži­ny­bi­nę ap­sau­gą pa­ša­li­no ir pa­da­rė sa­vo dar­bą – iš­ve­žė gink­lus. Va­di­na­si, ei­na­ma to­liau ir sie­kia­ma tų pa­čių da­ly­kų. Kas to­liau da­ro­si? Iš Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių ob­jek­tų pe­rei­ta į te­ri­to­ri­nius. Tai yra, ju­da į te­ri­to­ri­jas ten, kur yra kraš­to ap­sau­gos struk­tū­rų, kur yra, sa­ky­kim, su­si­komp­ro­mi­ta­vę [so­vie­ti­niai] sau­gu­mo ko­mi­te­tų sky­riai ir pa­na­šiai, vi­sur taip da­ro­ma, uži­ma­mos tam ti­kros vie­tos, skver­bia­ma­si į jas, įvai­riais bū­dais skver­bia­ma­si, ieš­ko­ma [sėb­rų] ir pa­na­šiai. Da­ly­kai ga­na rim­ti, ir slin­ki­mas la­bai aiš­kus. Ra­jo­nuo­se, pa­tys ga­lit at­kreip­ti dė­me­sį, ir at­va­žiuo­ja, ir vieš­bu­čiuo­se gy­ve­na [tam ti­kri] žmo­nės. Ko jie at­va­žiuo­ja? Į tu­ris­ti­nį žy­gį, pa­si­dai­ry­ti ar pa­na­šiai? Su­telk­ta [so­vie­tų] sau­gu­mo dar­buo­to­jų, jau­nų kur­san­tų, apie 1,5 tūks­tan­čio. Kam jų rei­kia? Apie tuos vi­sus da­ly­kus rei­kia gal­vo­ti. Nie­ko nė­ra at­si­sa­ky­ta, vis­kas [to­liau] da­ro­ma.“

Skaityti daugiau...

A.Narbekovas grįžta į Seimą

lzinios.lt 2014-05-05

Ša­lies gy­ven­to­jai kvie­čia­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, ku­ria rei­ka­lau­ja­ma, kad dėl pa­sa­ky­tos griež­tos nuo­mo­nės apie abor­tus iš Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to (SRK) po­sė­džio pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je iš­pra­šy­tas ku­ni­gas And­rius Nar­be­ko­vas vėl ga­lė­tų da­ly­vau­ti ko­mi­te­to dar­be.

Ne­tru­kus su­kaks pen­ki mė­ne­siai, kai Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos na­riui, Lie­tu­vos bioe­ti­kos ko­mi­te­to prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos na­riui eks­per­tui, pro­fe­so­riui ir ku­ni­gui A.Nar­be­ko­vui už­trenk­tos Sei­mo SRK du­rys. Su­si­rū­pi­nę, kad Lie­tu­vos Vys­ku­pų Kon­fe­ren­ci­jos į šį ko­mi­te­tą de­le­guo­tas ku­ni­gas ne­be­ga­li da­ly­vau­ti po­sė­džiuo­se ir juo­se par­eikš­ti sa­vo nuo­mo­nės, Kau­no ti­kin­tie­ji pra­dė­jo rink­ti par­ašus dėl jo „rea­bi­li­ta­vi­mo“. Jie ne­abe­jo­ja, kad dva­si­nin­kas pa­ša­lin­tas vien dėl po­li­ti­kų įgei­džių.

LŽ kal­bin­ti par­la­men­ta­rai taip pat tvir­ti­no ma­ną, kad ku­ni­go pa­ša­li­ni­mas iš Sei­mo SRK po­sė­džio ir drau­di­mas da­ly­vau­ti to­les­nė­je veik­lo­je var­gu ar bu­vęs pro­tin­gas iš­rink­tų­jų žings­nis. Sei­mo na­riai ne­abe­jo­jo, kad par­la­men­to du­rys jam tu­rė­tų at­si­ver­ti jau ne­tru­kus.

Skaityti daugiau...

„Deutsche Welle“ susitikimas su Europos Parlamento nariu iš Lietuvos (Europos liaudies partija) Vytautu Landsbergiu

http://www.landsbergis.lt/img/inner_top_2.jpg

 

„Deutsche Welle“ ukrainiečių kalba, 2014-04-17
Versta iš ukrainiečių kalbos

Lietuvos deputatas Europos Parlamente Vytautas Landsbergis apie savo situacijos Ukrainoje matymą, apie tai, kaip sustabdyti Rusiją ir kaip Vilniui savo laiku pavyko atlaikyti energetinę blokadą.

Europos Parlamente buvo pateikta balsavimui rezoliucija „Rusijos spaudimas Rytų partnerystės šalims ir jos įtaka Rytų Ukrainos destabilizavimui". Išvakarėse DW susitiko su Europos Parlamento nariu iš Lietuvos (Europos liaudies partija) Vytautu Landsbergiu.

Deutsche Welle: Pone Landsbergi, kas, Jūsų nuomone, vyksta dabar Ukrainos rytuose?

Vytautas Landsbergis: Kalbame ne tik apie situaciją Rytų Ukrainoje – lygiai taip pat ir iki šiol aktuali buvo ne tik Krymo problema. Pagrindinė problema yra Rusija, kuri negali įveikti savo pokolonijinių kompleksų.

Ji pilna ambicijų ir siekia atkurti imperiją. Rusijos vadovybė laiko rusų tautą kažkokia ypatinga, mat ji gyvena daugelio šalių teritorijoje, o tai reiškia, kad ją skausmingai padalino, todėl tautą reikia suvienyti. Tačiau suvienyti ne pakvietus atgal į Rusiją, o prisijungus kartu su teritorijomis, kuriose jie gyvena. Pamenu, kad pirmąjį dešimtmetį po Sovietų Sąjungos žlugimo Maskva grąžindavo rusus, nes Rusijai reikėjo darbo jėgos. Bet vėliau šiuos repatriacijos procesus ji pati pristabdė, ir Kremlius pasakė „užsienio“ rusams: „Likite ten, kur esate, jūs netrukus būsite mums reikalingi“. Maskva planavo ateityje pradėti žaisti imperinį žaidimą, kuriame naudotų savo tautiečius kaip penktąją koloną.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. V. Landsbergis perspėjo dėl juodosios Lietuvos perspektyvos
  2. Per europietišką dešimtmetį nulijo milijardinės paramos lietus
  3. A. Kubilius: draugas Putinas rodo, kad buvome teisūs
  4. NATO: Rusija nebėra partnerė – ji yra priešas