Svarbu
Registracija
Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius Sausio įvykių byloje
diena.lt 2014-01-10
Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius 79 įtariamiesiems 1991 metų sausio įvykių byloje.
Įtariamieji yra Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie 1991 metais ėjo vadovaujančias pareigas sovietų gynybos ir vidaus reikalų ministerijoje, Gynybos komitete, Lietuvos komunistų partijos aktyvistai. Jie įtariami dalyvavę Vilniuje užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus, Radiją ir televiziją, kitus objektus Vilniuje ir kituose miestuose.
Nukentėjusiais pripažinti daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie tuo metu buvo sužaloti prie Vilniaus televizijos bokšto, Spaudos rūmų ir kitur.
Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones - suėmimus, o septynių asmenų duomenys dar yra tikslinami.
Vilniaus apylinkės teismui pripažinus minėtus asmenis įtariamaisiais, praėjusių metų vasarą Generalinė prokuratūra į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą išsiuntė 78 teisinės pagalbos prašymus. Jais prašoma įtariamiesiems įteikti dokumentus apie įtarimus, juos apklausti, supažindinti su įtarimais, pasiūlyti dalyvauti procese.
G. Landsbergis. Kodėl Lietuvos politikoje reikalinga nauja karta?
delfi.lt 2014-01-10
Pasaulinė ekonomikos krizė, užklupusi nepasirengusią Lietuvą 2008-aisiais, nepasigailėjo, regis, nė vienos socialinės grupės.
Nukentėjo visi: pensininkai, atleidžiami darbuotojai, smulkūs ir vidutiniai verslininkai ir net bankai, kurie taip pat skaičiavo milijardinius nuostolius. Atrodė, kad skrydis į ekonominę ir socialinę bedugnę neišvengiamas.
Skausmingi, tačiau itin tuo metu reikalingi Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiksmai leido atstatyti valstybės ekonomikos kursą. Per ketverius metus, kiek teko dirbti premjero komandoje, iš vidaus stebėjau ir dalyvavau procesuose, kurie pirmiausia stabilizavo ekonominę padėtį, o vėliau ir pakėlė valstybės valdymą bei sprendimų priėmimo kokybę į kitokį, gerokai aukštesnį lygį. Buvo pradėta daug svarbių ir reikalingų pokyčių diegiant modernų, skaidrų, efektyvų valdymą energetikos sektoriuje, valstybės valdomose įmonėse, panaikinta neefektyvi apskričių struktūra ir, kaip rodo Lietuvos šuolis tarptautiniuose indeksuose, pagerėjo sąlygos imtis verslo.
Buvome neįtikėtino ekonominio proveržio liudininkai – Lietuvos verslas, prisitaikęs prie itin sudėtingų sąlygų, susitelkė ir tapo dar stipresnis, nei bet kada anksčiau. Lietuvos eksporto rodikliai šovė į viršų ir dar 2012-aisiais viršijo net ir didžiausių optimistų prognozes.
Dėl dvikalbių lentelių Šalčininkų valdininkui skirta per 40 tūkst. litų bauda
diena.lt 2014-01-08
Dėl teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdymo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui skirta daugiau kaip 40 tūkst. litų bauda, trečiadienį pranešė Vyriausybės atstovas ir vietos valdžioje įsitvirtinusi Lietuvos lenkų partija.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys BNS sakė, kad Vilniaus apygardos teismas nusprendė skirti 100 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2008 metų rugsėjo, todėl susidarė 43 tūkst. 400 litų bauda.
"Aš manau, kad tai adekvati bauda. Teismo sprendimas turi būti vykdomas", - BNS sakė Vyriausybės atstovas.
Jo teigimu, savivaldybės administracijos direktorius dėl to paties pažeidimo "nubaustas tris kartus ir išvadų nepadarė".
Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 70 – ųjų mirties/žūties metinių paminėjimas
2014 m. Sausio 9 d. (ketvirtadienį) 12.00 val. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje Kauno Antano Smetonos gimnazijos bendruomenė bei Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba minės pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 70 – ąsias mirties/žūties metines. Kviečiame visus dalyvauti.
Daug triukšmo dėl nieko
lzinios.lt 2014-01-08
Prieš daugiau nei du mėnesius naujienų agentūra BNS paskelbė įslaptintą medžiagą, kad informacinės atakos prieš Lietuva gali padažnėti ir kad bus stengiamasi diskredituoti prezidentę Dalią Grybauskaitę, Rusijos archyvuose "randant” naujų duomenų apie jos praeitį.
Nors tokia informacija niekada neturėjo būti įslaptinta, nors jos paskelbimas buvo veiksmingiausia priemonė numatomai dezinformacijos kampanijai neutralizuoti, ir tai akivaizdžiai tarnavo Lietuvos interesams, teisėsaugos institucija tebemėgina nustatyti ir veikiausiai nubausti asmenį, kuris ėmėsi Lietuvai naudingų veiksmų nutekindamas informaciją BNS.
Kaip dažnai būna mūsų šalyje, viskas daroma priešingai. Incidentas atskleidė didelius įslaptinimo tvarkos trūkumus. Nors minėta informacija apskritai neturėjo būti įslaptinta, Lietuvoje nei prezidentas, nei premjeras, nei kiti aukšti pareigūnai neturi teisės savo nuožiūra operatyviai paviešinti Valstybės saugumo departamento (VSD) įslaptintos medžiagos ir informuoti visuomenę apie galimas grėsmes. Jie atsiduria kvailoje padėtyje. Konstitucija juos įpareigoja garantuoti valstybės saugumą, bet panašiais atvejais neleidžia imtis reikalingų veiksmų saugumui užtikrinti. VSD užsiima grėsmių įvertinimu ir pažymų rašymu, o ne grėsmių prevencija - pateikia prezidentui ar premjerui pažymą ir nusiplauna rankas.
Pradedamas torpeduoti euro siekis
voruta.lt 2014-01-08
Rytas STASELIS, www.ve.lt
„Jeigu valdančioji koalicija nori euro, 2015 metais minimali alga turės padidėti iki 1509 Lt“, – pareiškė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė antrą dieną po naujametinių linksmybių. Žinia: narystė euro zonoje nuo 2015 metų – absoliučios daugumos politikų, taip pat valdančiosios koalicijos partijų deklaruotas strateginis šalies tikslas. Todėl žiniasklaidoje parlamento pirmininkės tezė jau pavadintas šantažu.
Nieko stebėtina ir nauja. Darbo partijos politinės veiklos formulė paprasta: turėti prieigą prie Europos Sąjungos finansinės paramos ir šalies iždo išteklių skirstymo, lygia greta tenkinant liumpenizuotų visuomenės sluoksnių instinktus kažką vis gauti nemokamai. O dėl strateginių šalies tikslų – atsiprašant, nusičiurkšt. Populistinius savo partijos rinkimų programos tikslus susieti su strateginiais siekiais pono Uspaskicho politinis uabėlis siekia nebe pirmą kartą. Premjeras Algirdas Butkevičius ir jo vadovaujami socialdemokratai savo svarbiausių koalicijos partnerių koalicijoje užmačias mano įveiksią siūlydami kompromisus ar, kaip jiems atrodo, kompromisų iliuziją.
Prasideda renginiai, skirti Sausio 13-ajai atminti
voruta.lt 2014-01-08
Lietuvoje jau prasidėjo renginiai, skirti Sausio 13-ajai. Seime eksponuojamos iki šiol nematytos lenkų fotografo nuotraukos, kuriose užfiksuotos sausio įvykių akimirkos. Mariušas Foreckis buvo vienintelis užsienio fotografas, 1991-aisiais sausį istorinius įvykius fiksavęs Vilniuje, Aukščiausioje Taryboje.
M. Foreckis Lietuvos parlamento apgulties metu buvo tarp kelių fotografų ir vienintelis užsienietis fotografas, fiksavęs įvykius Parlamento viduje. Viena iš parodos iniciatorių Rasa Juknevičienė prisipažįsta, kad jai, dirbusiai Sausio 13-ąją Aukščiausioje Taryboje, buvusi staigmena neseniai sužinoti apie šį fotografą. M. Foreckio nuotraukos nuskenuotos iš kone du dešimtmečius tamsoje gulėjusių fotografijos juostelių.
„Tai bus daugeliui nematytos nuotraukos. Tas žmogus – M. Foreckis – buvo čia Sausio 13-ąją. Ne tiek daug žmonių galėjo iš vidaus pamatyti ir užfiksuoti tuos įvykius. Turbūt nedaugeliui kilo mintis apskritai fiksuoti. Kartu su kai kuriais Lietuvos fotografais, kurių parodos jau buvo Seime, manau, jo nuotraukos papildys visą galeriją“, – tikina parodos organizatorė R. Juknevičienė.
Kada V. Putinas parklups Lietuvoje?
delfi.lt 2014-01-06
Kokie procesai turi įvykti Rusijoje, kad ši šalis atsiprašytų nuo sovietų režimo nukentėjusių tautų, pavyzdžiui, lietuvių?
Ar išauš diena, kai Rusijos prezidentas parklups prie memorialo, skirto sovietų režimo nukankintiems lietuviams atminti, kaip kad 1970 m. pasielgė legendinis Vakarų Vokietijos kancleris Willy Brandtas, nebyliai atsiprašęs dėl nacių nusikaltimų Lenkijoje.
JAV politikos mokslų docentė Dovilė Budrytė teigia, kad valstybių atsiprašymai už praeities nusikaltimus dažniausiai susiję su visuomenės demokratėjimo procesais ir nuomonių įvairovės plėtra nusikaltimus vykdžiusioje šalyje. Įtakos taip pat turi tarptautinės bendruomenės spaudimas bei aukos įtaka tarptautinei bendruomenei.
Mokslininkė D. Budrytė pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatė kartu su kolege Erica Resendes parašytą knygą „Memory and trauma in international relations“ („Atmintis ir trauma tarptautiniuose santykiuose“), kuri atskleidžia, kaip tautos ištveria ir susigyvena su patirtomis kolektyvinėmis traumomis.