• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

R.Vaitkus. Klaidinantys akademiko teiginiai kenkia Lietuvos reputacijai

www.delfi.lt  Rimantas Vaitkus, įmonės „Visagino atominė elektrinė“ valdybos narys ir generalinis direktorius
2013 m. kovo 20 d.

Rimantas Vaitkus

Rimantas Vaitkus

K. Čachovskio nuotr.

Esu už konstruktyvią, racionalią, pasitempti verčiančią kritiką, tačiau akademiko Jurgio Vilemo komentaro apie planuojamas „Hitachi“ investicijas į Visagino atominę elektrinę (VAE) kritika nepavadinčiau.

Akademikas pateikia daug klaidinančių bei tikrovės neatitinkančių teiginių apie VAE projektą, reaktoriaus technologiją ir strateginį investuotoją „Hitachi“. Tokie pasisakymai kenkia ir Lietuvos, siekiančios pritraukti užsienio investicijas, reputacijai. Laikau savo pareiga tai paneigti, nes diskusijoje apie branduolinę jėgainę Lietuvoje negalima remtis klaidinančiais teiginiais.

Moderniausia išbandyta technologija

Pateikdamas trumpą verdančiojo vandens reaktorių aprašymą, akademikas, kryptingai naudodamas retorikos priemones, sudaro įspūdį, kad tai pasenusi ir nepopuliari technologija. Užtikrintai galiu pasakyti – taip nėra.

Skaityti daugiau...

J.Survila. Benedikto XVI žinia R.Paksui, V.Uspaskichui ir A.Zuokui

Jonas Survila, politologas, buvęs premjero A. Kubiliaus patarėjas
2013 m. kovo 19 d. 15:21

Gyvename pasaulyje, kuriame yra vis daugiau informacijos, bet vis mažiau prasmės. Taip mūsų amžių yra apibūdinęs prancūzų sociologas ir filosofas Jeanas Beaudrillardas.

Ir sunku būtų su tuo nesutikti. Informacijos lavina šiandien išties didžiulė. Jau ir Lietuvoje turime televizijos kanalų, kur visąlaik transliuojamos tik žinios. Sensacijos ir naujienos, propaganda ir reklama sklinda ne tik per spaudą, radiją, televiziją ir internetą, bet ir braunasi į mūsų gyvenimus SMS žinutėmis, siekia mūsų dėmesio nuo autobusų stotelių ar iš įrengtų ekranų visuomeniniame transporte.

Skaityti daugiau...

Priešvelykiniai įspūdžiai

2013-03-20 09:30 Vytautas V. Landsbergis | Alfa.lt  Facebook
Vytautas V. Landsbergis (Karolio Kavolėlio, Alfa.lt)
Vytautas V. Landsbergis

Lietuva – įspūdinga šalis. Toks ir galėtų būti šūkis, kabinamas autostradose bei kitur. Su nuotraukomis iš paukščio ar kokio politiko skrydžio. O viena įspūdingiausių nuotraukų galėtų būti ir politinė – pvz., Rolando Pakso rinkiminis plakatas Vilniaus-Kauno magistralėje, kuriame didelėmis raidėmis užrašytas buv. pagrindinis tvarkiečių rinkiminis šūkis -„Susodinsim visus žulikus į kalėjimus“! 

I

„Ot čia tai jėga, tai drąsa!” – tuokart manė tūlas rinkėjas, skaitydamas šį griežtą ir teisingą užrašą, besipuikuojantį šalia lygiai tokio pat griežto nušalintojo prezidento - nepalyginsi su kokiu Valiu, VSD, STT ar kitais. Ir išsirinko.

Bet neveltui sakoma – „Dievas davė dantis, duos ir į dantis.“ Ir štai po rinkimų prasidėjo žymiai įspūdingesni dalykai: tie, kurie žadėjo sodinti, ėmė traukti beveik pasodintus žulikus ir legalizuoti juos tolesnei juodajai ekonominei bei politinei gyvensenai. Ir ką?

Skaityti daugiau...

Seimui pateikta išvada: skalūnų būtina ieškoti

Erika Fuks,
www.DELFI.lt
2013 m. kovo 20 d. 10:37
Darbo grupė, kuri aiškinosi, koks yra Lietuvos žemės gelmėse glūdinčių skalūnų gavybos potencialias nustatė, kad jų būtina žvalgyti, o dėl gavybos turės būti sprendžiama jau gavus žvalgybos duomenis.

Anksčiau skelbta, kad JAV energetikos informacijos administracijos skaičiavimais, skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti apie 481 mlrd. kub. m, išgaunamieji – 113 mlrd. kub. metrų. Jie glūdi 1,7–2,05 km gylyje.

Tačiau situaciją Lietuvoje tyrę įvairių sričių ir specialistai nustatė, jog skalūnų dujų potencialas gali būti vertinamas įvairiai, tačiau paskelbtas skaičius 113 mlrd. kub. m yra netinkamas naudoti ir per daug optimistinis.

Skaityti daugiau...

Ispanija pradeda skalūnų dujų gavybą

© Lietuvos žinios
2013 m. kovo 20 d., 05:54

Skalūnų dujų gavyba sumažins Ispanijos priklausomybę nuo dujų eksporto. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Nuo dujų importo priklausomoje Ispanijoje glūdi dideli skalūnų dujų telkiniai. Tarptautinės bendrovės jau pradėjo šių dujų gavybą, tačiau ji kelia galvos skausmą Ispanijos aplinkosaugininkams.

Ekonomikos krizės kamuojama Ispanija importuoja beveik 99 proc. šalies rinkai reikalingų dujų. Šis dujų importas šaliai kainuoja brangiai ir suryja nemažai biudžeto lėšų. Tačiau nėra padėties be išeities. Ispanija, kaip ir Lietuva, išsigelbėjimą bando rasti eksploatuodama skalūnų dujas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad skalūnuose esančių dujų Ispanijai užtektų 70 metų.

Skaityti daugiau...

Kovo 11-ąją – protestas prieš valdžios nutautintą šventę

baciulis_Audrius
Audrius Bačiulis

www.veidas.lt Audrius Bačiulis

Kovo 11-osios eitynės Gedimino prospektu, kurios kadaise buvo nežymių jaunimo sambūrių pasirodymas, šiemet virto visos visuomenės protestu prieš valdžios pastangas nutautinti vieną svarbiausių tautos švenčių.

Prieš savaitę buvome reikšmingo visuomenės sąmonės lūžio liudininkai: Kovo 11-osios eitynės, 2000 metais prasidėjusios kaip visuomenės marginalų skustagalvių, vėliau virtusios politinių marginalų tautininkų eitynėmis, šiemet išsirutuliojo į visos visuomenės protestą prieš nacionalinės šventės šventimą slopinančią valdžią.

 

Bene taikliausiai didelės visuomenės dalies požiūrį į Vilniaus valdžios bandymus uždrausti pasididžiavimą savo tauta ir valstybe skatinančias eitynes išreiškė galiūnas Žydrūnas Savickas:

Skaityti daugiau...

Dėl TS-LKD partijos pirmininko rinkimų


Šiandien paaiškėjo galutinis kandidatų, dalyvausiančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimuose, sąrašas. Iš 18 iškeltų kandidatų, 5 pareiškė norą dalyvauti rinkimuose: tai dabartinis TS-LKD partijos pirmininkas Andrius Kubilius, TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Stundys, europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir europarlamentarė Laima Andrikienė.

Tautiškumą puoselėti, pilietiškumą ugdyti

Buvęs prezidentas Valdas Adamkus viešai iškoneveikė mūsų policiją, kodėl ši Kovo
11-osios eitynes leido, neišvaikė, kodėl nesuėmė, nenubaudė? Pavymui valdančioji Lietuvos
socialdemokratų partija pasisakė prieš nesankcionuotas eitynes Kovo 11-ąją ir pareiškė
smerkiantys „ultranacionalizmo ir demokratijos procesų pažeidimo apraiškas“. Kame tokių
nuostatų šaknys, reikėtų atsigręžti į pareiškėjų praeitį.
V. Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje.
1958–1965 m. buvo „Santaros-Šviesos“ – liberalios krypties išeivijos visuomeninės
organizacijos, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“ – vicepirmininkas, o 1967 m. išrinktas šios
organizacijos pirmininku. „Santaros-Šviesos“ veiklą užsienyje turėtume laikyti kolaboruojančia
su SSRS veikla, nes organizacijos veidas buvo atsuktas į sovietinę Lietuvą, o nugara – į
jos nepriklausomybę; niekur nerasime organizacijos žodyne net užuominos apie Lietuvos
nepriklausomybę. Gal todėl jos nariai, tarp jų V.Adamkus, nesunkiai rasdavo kelią į SSRS ir į
pavergtą Lietuvą. Ne iš didelės naudos, o iš bėdos (rungėsi su A.Paulausku ir K.Prunskiene),
abejotinu teisėtumu (negyveno Lietuvoje) buvo išrinktas dviem kadencijom Lietuvos prezidentu.
Būdamas prezidentu neabejotiną palankumą rodė KGB rezervistams (Arvydui Pociui ir
kt), Rusijos pilietį, KGB karininką V. Jakuniną apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Gedimino Komandoro kryžiumi.
Socialdemokratų pasisakymu prieš patriotų eitynes, žinant jų bolševikines šaknis ir
įsismelkusį ideologinį paveldą, neturėtume stebėtis. Juk tautiškumą ne tik slopino, bet ir naikino
SSRS „bratsvo narodov“ (tautų brolybė), kur buvo pripažįstamas tik narod (liaudis), būtinai
sovietiška, kai visi turėjo vadintis tovariščiais (anot N.Berdiajevo, – niekingas naujadaras, kilęs
iš prekybinių santykių (tovar išč – prekių ieškotojas).
Ne buvusio prezidento ir socialdemokratų perauklėjimo dėlei (jų ausis ir akis
tebedengiančio raudono rūko šalinimas būtų bergždžias darbas), o palinkėjimui būsimųjų
patriotiškų eitynių dalyviams įsisąmoninti ir puoselėti tai, ką apie tautas ir tautiškumą bylojo
kitatautis, tapęs Lietuvos piliečiu, pirmasis inteligentas Lietuvos kariuomenės savanoris.
Šveicarijos sūnus, didis Lietuvos patriotas ir pilietis profesorius Juozas Eretas
knygelėje ,,Išeivijos klausimu“ (Roma, LKMA, 1974) vaizdžiai parodė, kad tautų ir jų valstybių
galia ir reikšmė žmonijos istorijoje nėra proporcinga jų dydžiui, kad didžiosios valstybės nėra
tokios galingos ir reikšmingos kaip didelės, o mažosios nėra silpnos ir nereikšmingos kaip
mažos. Visa Europa yra mažų erdvių žemynas ir jos yra pakankamai saugios, tikri kultūros
ir civilizacijos židiniai. Po Pirmojo pasaulinio karo į vakarus nuo Maskvos Europoje buvo
daugiau nei 35 valstybės, o į rytus iki Kinijos – tik viena, tačiau Europa iki šiol pasaulį veikia
energingiau, negu visi kontinentai kartu, o kultūriniu atžvilgiu yra didinga, nors fiziškai nėra
galinga. Ji yra mažųjų valstybių tėvynė. Europietis labiau rūpinasi kokybe, o ne kiekybe,
individualumu. Jis, anot J. Ereto, mieliau nori būti liesu vienetu priekyje, negu storu nuliu po jo.
Pagrindinis didžiųjų valstybių silpnumo požymis yra jų trapumas. Šią silpnybę parodo
jų vengimas geografiškai tiesiogiai suartėti su kitomis didžiosiomis, tarp savęs ir konkurentės
nori turėti saugos zonas – buferines valstybes (todėl Rusija taip priešinosi Baltijos valstybių
jungimuisi į euroatlantines struktūras, dabar siekia daryti įtaką per ekonomiką). Sienos
kivirčų, valstybinių konfliktų, pažeidžiamumo baimė lydi visas didžiąsias valstybes. Didžiųjų
pastangos tapti galingomis neatitinka milžiniškų aukų, kurias patiria konkurentės. Trumpalaikiai
bismarkinės ir hitlerinės Vokietijos, Japonijos, carinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos iškilimai tik
patvirtina minimą didžiųjų trapumą, laikinumą, netikrą spindesį savo kultūros ir ekonominių
galių menkinimo sąskaita. J. Ereto žodžiais tariant, turint galvoje, kad didieji anksčiau ar vėliau
bus išstumti iš savo jėgos pozicijų, jie turėtų dar ,,geruose laikuose“ susilaikyti nuo skriaudimo
ir apstumdymo tų, į kurių tarpą jie neišvengiamai patys pateks. Toks įspėjimas šiandien tinka
ir Čečėnijoje vykdančiai genocidą Rusijai, kuri jau dabar turėtų apverkti ne tik beprasmiškai
žuvusius dešimtis tūkstančių savo karių, bet ir pragaištingą savo valstybės ateitį.
Įsigilinę į J. Ereto pastebėjimus, matysime, kad mažųjų tautų ir jų valstybių buvimas
įvairove ir grožiu praturtina pasaulį, todėl skriauda mažoms tautoms tampa skriauda visiems.
Mažos valstybės siela yra laisvė. Laisvės meilė tautą paskatina sukurti savo valstybę,
idant turėtų saugią vietą, leidžiančią netrukdomai vystytis pagal savo prigimtį. Laisvės troškimo
pagimdyta toji valstybė ir tarnauja laisvei, užtikrina jos kūrėjų saugumą. Mažoji valstybė tik
laisve ir gali kompensuoti didžiųjų pranašumą ir galią, todėl ją taip vertina, ją puoselėja, dėl jos
gyvybę aukoja. Dėl laisvės į neišvengiamą žūtį ėjo tūkstančiai lietuvių, suomių kitų nedidelių
tautų, į tokią žūtį šiandien eina čečėnai. Kadangi fizinis tautos naikinimas jos dvasios, taigi
ir laisvės troškimo, sunaikinti nepajėgus, tokia didžiųjų kova yra beprasmė, pelno visuotinį
pasmerkimą.
Mažos valstybės pagrindas yra teisė. Teisė yra esminė Kūrėjo suteikta dovana žmogui,
todėl jos negali paneigti joks žemiškas valdovas. Ji negali būti siejama su tautos ir teritorijos
didumu ar kitokiu didžiūno svoriu. Jei teisė nepripažįstama, žmogus ar tauta dėl jos kovoja,
nes ji tvirtesnė ir už tvirčiausius teisės neigėjus. Jei kovojama atkakliai, teisė visuomet laimi,
nes teisę žlugdanti jėga, kad ir kokia didelė būtų, yra trapi, o teisė – amžina. Jėgos prieš teisę
pralaimėjimų istorija tai nuolat patvirtina.
Brangiausias mažos valstybės turtas yra kultūra. Kultūros plėtotei palankesnes
sąlygas turi mažosios valstybės, nes didžiųjų siekiai užimti didesnes teritorijas, organizuoti ir
išlaikyti stipresnę gynybai ar puolimui kariuomenę, sudaryti sudėtingą administracinį aparatą ir
valdymą jiems nepalieka vietos rūpesčiui kultūra; besiplėsdamos plokštumoje, jos negali pakilti.
Kas sukaupta Ermitaže, Britų muziejuje ar Luvre, labiau atspindi ne rusų, anglų ar prancūzų
kultūrą, o mažųjų, iš kurių tie kūriniai buvo gauti, nupirkti ar pagrobti. Ne didieji, o mažieji
pasižymi moksle, garsėja reikšmingais atradimais ir išradimais. O ir Europos kalbų šaknys glūdi
lietuvių kalboje.
Mažosios tautos savita kultūra įdomios pasauliui, todėl bergždi mūsų veikėjų kėslai
sudominti pasaulį kokiais gugenheimais, nykštukiniais „dangoraižiais“, grandioziniais
fejerverkais ar kerėpliškomis skulptūromis. Pasaulyje, būdamas lygiaverčiu žmogumi, lietuvis
kitataučiui įdomus lietuviškumo išskirtinumu, savitos kultūros raiška.
Tautinių valstybių kūrimasis nėra demokratijos nuopelnas, nes demokratijos akiratyje
nei tautos, nei tautybės nėra. Demokratinio valdymo mechanizmas vertina formaliai valstybei
davusį pasižadėjimą pilietį, o jo tautybė mechanizmui nesvarbi. Paradoksas: valstybė sukurta
tautiniu pagrindu, o tautybė – nevertinama! Deja, taip yra. Dėl pastarosios priežasties tautinės
valstybės pilietis turi būti ne tik doras, ne tik valstybei pareigą ir atsakomybę turintis žmogus,
bet ir tautiškai susipratęs, tikras savo tautos patriotas. Pilietybė yra formali kategorija,
piliečiu tampama įgijus įstatymu numatytą cenzą ir davus valstybei pasižadėjimą ar priesaiką.
Tautiečiu gimstama, tautietį ženklina istorinio likimo bendrystės ženklas. O kaip turime vertinti
kitataučius, kurie jau šimtmečius čia gyvena, kurie savo likimą susiejo su Lietuva? Pagrindiniu
tautos požymiu reikia laikyti ne geografinę tautos padėtį, antropologinius bruožus, išpažįstamą
tikėjimą, kalbą, bet istorinio likimo bendrystę. Kitataučiai, šimtmečius gyvenę kartu su lietuviais,
savo likimą susieję su Lietuva, yra lietuviai, nors jų kilmė kitokia.
Tiek tautybė, tiek pilietybė yra vertybės, todėl tautiškumą reikia tausoti, puoselėti,
o pilietiškumą ugdyti. Valstybinių ir tautinių švenčių šventimas, dalyvavimas viešuose
šventiniuose renginiuose yra sveikintinas, tautiškumą ir pilietiškumą puoselėjantis ir tvirtinantis
reiškinys. Reiškinį stabdyti ar jam trukdyti gali tik Tautos ir Valstybės nedraugai.
Algimantas Zolubas
Buvęs prezidentas Valdas Adamkus viešai iškoneveikė mūsų policiją, kodėl ši Kovo11-osios eitynes leido, neišvaikė, kodėl nesuėmė, nenubaudė? Pavymui valdančioji Lietuvossocialdemokratų partija pasisakė prieš nesankcionuotas eitynes Kovo 11-ąją ir pareiškėsmerkiantys „ultranacionalizmo ir demokratijos procesų pažeidimo apraiškas“. Kame tokiųnuostatų šaknys, reikėtų atsigręžti į pareiškėjų praeitį. 
V. Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje.1958–1965 m. buvo „Santaros-Šviesos“ – liberalios krypties išeivijos visuomeninėsorganizacijos, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“ – vicepirmininkas, o 1967 m. išrinktas šiosorganizacijos pirmininku. „Santaros-Šviesos“ veiklą užsienyje turėtume laikyti kolaboruojančiasu SSRS veikla, nes organizacijos veidas buvo atsuktas į sovietinę Lietuvą, o nugara – įjos nepriklausomybę; niekur nerasime organizacijos žodyne net užuominos apie Lietuvosnepriklausomybę.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Alkoholio gamintojų politika: „Apsvaigink ir numarink“
  2. J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei bus įteikti parašai dėl valstybinės kalbos gynimo
  3. D. Kreivys. Premjero kalbėjime ryškėja ne tik kompetencijos spragos, bet ir kairiųjų nusiteikimas po
  4. Prezidentė išvyksta į naujojo popiežiaus inauguracijos iškilmes Vatikane

Puslapis 953 iš 986

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 948
  • 949
  • 950
  • 951
  • 952
  • 953
  • 954
  • 955
  • 956
  • 957
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis