Svarbu
Registracija
V. Landsbergis. Vokiečių separatizmo šmėkla
delfi.lt 2015 11 09
Varšuvoje vykstančiame Saugumo forume (VSF) vakar teko pasisakyti keliais klausimais.
delfi.lt nuotr.
Vakarų užduotys nebe vakarietiškame pasaulyje ir Rytų partnerystė, Naujoji saugumo (iš tikrųjų, nesaugumo) banga ES kaimynystės šalyse, ir kokių sprendimų reiktų dėl imigracijos į Europą...
Vienas mano šnektelėjimų gal bus įdomus ir kitiems. „Nesaugumo bangų nesustabdysi be Vokietijos, juolab prieš jos valią. Ar tai būtų pabėgėlių antplūdis, silpninąs ir ardąs ES, ar energetinės užmačios. Jeigu ES jau derasi dėl energetinio saugumo remdamasi naujausia Energijos Sąjunga, kuri sustiprins ir mūsų Rytų kaimynystę, tai kaip čia atrodo vokiečių separatizmo perspektyva? Ne Doneckas...
Kas stumia Putino klanui artimą verslą Lietuvoje?
Tomas Dapkus alfa.lt 2015 11 09
alfa.lt nuotr.
Vyriausybės komisija, įvertinusi iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautą informaciją apie grėsmes nacionaliniam saugumui, Vilniaus tarptautiniame oro uoste sustabdė Rusijoje su artimiausia prezidento Vladimiro Putino aplinka veiklą vystančio Gedimino Žiemelio verslo plėtrą. Jam neleista išsinuomoti žemės ir plėsti lėktuvų remonto verslo. Kas Lietuvoje nenorėjo, kad būtų sustabdytas Rusijos saugumo generolų verslo partneris, ir kas atstovauja jų interesams?
Britų žiniasklaida paskelbė Rusijos lėktuvo katastrofos organizatorių
delfi.lt 2015 11 09
Didžiosios Britanijos žiniasklaida paskelbė įtariamo Rusijos lėktuvo „А321“ sprogimo organizatoriaus vardą.
delfi.lt RIA/Scanpix nuotr.
Laikraštis „The Sunday Times“ tvirtina, kad išpuolį organizavo Sinajaus pusiasalyje veikiantis „Islamo valstybės“ sparnas „Wilayat Sinai“ ir jo vadovas Abu Osama al-Masri. Jis anksčiau prekiavo drabužiais, paskui pasitraukė į pogrindį, skelbia newsru.com.
Rusijoje – didžiulis nuosmukis
delfi.lt 2015 11 09
Rusijoje – didžiulis tiek importo, tiek eksporto nuosmukis.
delfi.lt AP/ScanPix nuotr.
Per aštuonis 2015 m. mėnesius Rusija importavo prekių ir paslaugų 38,9 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Eksportas susitraukė 31,6 proc., o Rusijos partnerius Europoje turėjusios pakeisti BRICS ir Eurazijos ekonominės sąjungos šalys kritimo atsverti nesugebėjo.
NATO vadovas: Rusijos elgsena Baltijos jūroje verčia reaguoti
delfi 2015 11 07
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO privalo atsakyti į Rusijos veiksmus, kai ši Baltijos, Juodosios ir Viduržemio jūrose telkia didesnes karines pajėgas.
Jensas Stoltenbergas delfi.lt (T. Vinicko nuotr.)
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas turi sukurti atsvarą Rusijos karinių pajėgų telkimui Baltijos, Juodojoje ir Viduržemio jūrose, nes toks telkimas gali suteikti Maskvai galimybę kontroliuoti šiuos rajonus krizės atveju.
V. Landsbergis. Sukčiavimas ir neatsakingumas
delfi.lt 2015 11 07
Čia ne apie liūdnus bankus ar lengvatikius telefonų klausytojus. Tęsiantis triukšmui dėl Jono Noreikos, trumpai buvusio okupuotos Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo vadu, pažvelkim dar sykį į pamatines triukšmo suktybes ir klastotes (žr. V. Landsbergis „Kaltinimai Jonui Noreikai“, Delfi.lt, 2015-11-02).
Ponas G. A. Gočinas iš JAV, parašęs Vilniaus merui R. Šimašiui kaltinimo laišką prieš a.a. J. Noreiką, buvo suklaidintas įtakos agentų gudrios klastotės: kažin ar tikras asmuo, kažkoks A. Pakalniškis, paliudijęs tariamuose atsiminimuose, neva J. Noreika davęs įsakymą sušaudyti Plungės žydus.
A. Pukšto. V. Tomaševskio špagatai ir Lietuva
delfi.lt 2015 11 07
Lenkijoje parlamento rinkimus laimėjus konservatoriams, mūsų šalies viešojoje erdvėje pasirodė daug optimistinių signalų dėl tarpvalstybinių santykių perkrovimo galimybių.
delfi.lt (T. Vinicko nuotr.)
Abiejų šalių prioritetai saugumo, gynybos, ekonomikos plėtros srityse yra daugiau negu panašūs. Tuo pačiu Lietuvos politinis elitas puikiai supranta, kad dvišalių santykių pozityvus atnaujinimas neapsieis be Lietuvos lenkų padėties įvertinimo.
Kelias į klestinčią Lietuvą prasideda nuo švietimo
lzinios.lt 2015 11 07
Lietuvoje dešimtmečius ir valstybė, ir verslas investavo į infrastruktūrą, kaip į pagrindinį augimo šaltinį. Po dešimtmečių infrastruktūros ir įrenginių bado atrodė, kad „kietosios investicijos“ padės įmonėms ir valstybei judėti į priekį. Ir reikia pripažinti, kad pakeisti fiziškai ir morališkai pasenusią sovietinių ar nepriklausomybės pradžios laikų techniką buvo nepaprastai svarbu.
lzinios.lt nuotr.
Tačiau gaila, kad kartu nebuvo skirtas pakankamai dėmesio ir investicijų į žmogiškąjį atsinaujinimą žiniomis ir gebėjimais. Todėl šiandien turime didelę problemą – trūksta žmonių, kurie dirbtų su tais įrengimais. Su kuo tik kalbėtum, pradedant Švenčionyse įsikūrusia įmone ir baigiant Lietuvos kariuomene, visur ta pati bėda – trūksta išsilavinusių žmonių.