Svarbu
Registracija
Janukovyčius Maskvoje ieškos nuolaidų
vz.lt 2013-12-17
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius šiandien Maskvoje aptars glaudesnį bendradarbiavimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tuo metu Kijeve tęsiasi protestai dėl nepasirašytos sutarties su ES, rašo BBC.
Į darbotvarkę įtraukti paskolos ir nuolaidos dujoms klausimai.
Tačiau proeuropietiškai nusiteikę protestuotojai baiminasi, kad p. Janukovyčius Maskvoje gali pasirašyti sutartį, susiejančią Ukrainą su Maskvos vadovaujama Muitų sąjunga.
Perversmo pirmiausia reikia galvose
lzinios.lt 2013-12-17
Šiandien sukanka 87 metai, kai 1926 metų gruodžio 17-osios naktį Antano Smetonos vadovaujami tautininkai įvykdė valstybės antikomunistinį perversmą. Kai kurie istorijos tyrinėtojai teigia, kad anuomet jis išgelbėjo Lietuvą nuo valstybės taikaus inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Paralelių su seniai prabėgusiais metais matyti ir dabar. Viešojoje erdvėje atvirai dergiami Lietuvos laimėjimai, Seimo nariai bijo rodyti dokumentinį filmą apie Sausio 13-osios įvykius, iš šių įvykių tyčiojasi Rusijos televizijų Lietuvoje retransliuojami kanalai. Galbūt todėl Valstybės saugumo departamentas (VSD) be užuolankų prakalbo apie Rusijos vykdomą informacinį karą, kurio tikslas – užkariauti Lietuvos gyventojų sąmonę ir simpatijas. Apie tai - „Lietuvos žinių“ pokalbis su Seimo nariu Arvydu Anušausku.
Prieš okupaciją – kova dėl protų
- Ar tikrai padėtis Lietuvoje 1926-aisiais buvo panaši į dabartinę?
- Sutinku, kad 1926 metų gruodžio 17 diena skiria tuometinės Lietuvos istoriją į dvi dalis - demokratinio ir autoritarinio valdymo. Tačiau negalėčiau sutikti, kad III Seimas buvo prosovietinis. Jokia bolševikinė okupacija tuo metu negrėsė, tačiau tuometinis konfliktas su Lenkija neleido atsipalaiduoti taip, kaip leido sau socialdemokratų ir liaudininkų vyriausybė. Reikėjo stiprinti Lietuvos karines pajėgas ir kartu stiprinti Lietuvos ekonominį pajėgumą. Nesu šalininkas tiesioginio praeities ir dabarties lyginimo, tačiau kai ką tikrai galima palyginti - atsakomybės ir garbės supratimą. Matyt, buvo mažiau dviveidiškumo, daugiau kvalifikacijos, elementaraus raštingumo ir kultūros. Tuo metu taip pat buvo atvirai Sovietų Sąjungai simpatizuojančių Lietuvos piliečių, tiesa, galbūt mažiau nei Estijoje ir Latvijoje. Tačiau supratimas apie valstybės nacionalinius, svarbiausius interesus buvo gerokai aiškesnis ir suprantamas skirtingų politinių orientacijų atstovams. Šiandien perversmo pirmiausia reikėtų galvose - politikoje atsirado per daug asmeniškumų, patyčių, diskusijų lygis nusirito iki kolūkių kontorėlių lygio šnekų. Tyčia ugdomas pilietis, kuris kuo mažiau savarankiškai galvotų, būtų priklausomas nuo pašalpų ir kitų vietinės valdžios malonių. Nežinau, ar perversmas galvose ir posūkis atsakingos politikos link įvyks. Lieku optimistas ir tai sieju su naujų kartų patyrimu.
A.Bačiulis. Socialdemokratų ministrai nebenori dirbti Vyriausybėje
veidas.lt 2013-12-17
Vienų darbo metų Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje pakako, kad beveik pusė Ministrų kabineto narių užsimanytų pirma pasitaikiusia proga iškeisti darbą ministerijose į jaukią, šiltą ir gerai apmokamą Europos Parlamento nario veiklą.
Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė rado progą pagirti Vyriausybę, mininčią vienų metų darbo sukaktį.
Šis prezidentės poelgis buvo toks netikėtas, kad daugelis pamanė, jog pagyros Vyriausybei – tik pretekstas atsidėkoti premjerui Algirdui Butkevičiui už tai, kad šis nutarė nekonkuruoti prezidento rinkimuose, vietoj savęs išstatydamas europarlamentarą Zigmantą Balčytį. Gali būti, tai teisingas spėjimas, nors dar didelis klausimas, kuris konkurentas rinkimuose D.Grybauskaitei būtų parankesnis: jos atvirai prisibijantis A.Butkevičius ar jokių kompleksų prezidentės atžvilgiu neturintis, Europos Parlamente patirties įgijęs, dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuosekliai kovojantis ir žmogiškai šiltas Z.Balčytis.
Ne ką mažiau tikėtina, kad prezidentė surado šiltų žodžių Vyriausybei, nes jai dabar labai reikia sąjungininko kovoje su Seimu, kurio pirmininkė Loreta Graužinienė ir Darbo partijos kandidatas prezidento rinkimuose, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas kasdienę D.Grybauskaitės kritiką pavertė savo pagrindine veikla.
Beribis LLRA noras turėti užrašus lenkų kalba: antikonstituciniam įstatymui priešinasi tiek valdantieji, tiek ir opozicija
alfa.lt 2013-12-17
Nepaisant to, kad Seimo teisininkai nutarė, jog dar sovietmečiu priimtas ir vėliau koreguotas Tautinių mažumų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariai ir toliau sieks, kad šis teisės aktas parlamente būtų priimtas. Tuo metu daugiausia atstovų valdančiojoje koalicijoje turintys socdemai perspėja, kad įstatymus būtina gerbti, o opozicijoje triūsiantys konservatoriai konstatuoja, kad LLRA tiesiog užsiima šantažu.
Po lapkričio mėnesio pradžioje įvykusios valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis patikino, kad valdantieji pritarė iniciatyvai atgaivinti 1989 m. priimtą ir vėliau ne kartą taisytą, tačiau šiuo metu negaliojantį Tautinių mažumų įstatymą.
Pirminėje šio teisės akto versijoje, kuriai buvo pritarta prieš šalies Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimą, Lietuva dar yra vadinama Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika. Po 1990 m. ši formuluotė buvo pakeista. Nepaisant to, nuo 1991 iki 2010 m. galiojusiame teisės akte labiausiai LLRA sužavėjo nuostata, reglamentuojanti kalbos vartojimą šalyje. Tautinių mažumų įstatymo 4 straipsnyje numatoma, kad „administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba”. Taip pat teisės akte nurodoma, kad „administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba”.
Seimo narį džiugina pinigai iš Maskvos
delfi.lt 2013-12-17
Seimo narys, socialdemokratas Artūras Skardžius gali džiaugtis – šie metai jam buvo tikrai sėkmingi. Tiek politiškai, tiek finansiškai.
Šių metų pradžioje A. Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė pardavė verslą – didžiulius žemės plotus Dauguose valdančią bendrovę „Kornelita“. Nors formaliai įmonę pirko Lietuvoje registruotas verslas, tikrieji jo savininkai – maskviečiai, besiverčiantys statybomis, prekyba auksu ir daugybe kitų verslų. Beje, solidžia suma Skardžių šeimos kišenes papildę verslininkai Dauguose sumojo investuoti į labai specifinį sektorių – žolės riedulį.
Na, o A. Skardžius atsisako atskleisti, kiek pinigų jo sutuoktinė gavo iš šio sandorio. Paklaustas, ar žinojo apie maskvietišką pinigų kilmę, parlamentaras buvo lakoniškas: „Koks man skirtumas?“
Pėdsakai iš Alytaus veda į Maskvą
Šių metų sausį S. Skardžiuvienė „Kornelitos“ akcijas pardavė Alytuje registruotai bendrovei „Daugų sala“. Tačiau tikrieji šio verslo savininkai – toli gražu ne alytiškiai.
Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, naujoji Skardžių įmonės savininkė įsteigta tik pernai vasarą. Iki 2012 m. lapkričio pabaigos, „Daugų salos“ vienintelis akcininkas buvo alytiškis Virginijus Simanavičius. Tačiau praėjusių metų lapkričio 27 d. jis 90 proc. įmonės akcijų perleido Maskvoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Tradicija-L“.
Pastaroji bendrovė – dar naujesnė už „Daugų salą“. „Tradicija-L“ įregistruota tik 2012 m. spalio 22 d.
Metų žmogus – prokuroras S.Verseckas, įrodęs V.Uspaskicho kaltę
veidas.lt 2013-12-16
Metų žmogaus titulą „Veidas“ šiemet nutarė skirti Generalinės prokuratūros prokurorui, valstybės kaltintojui Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje Sauliui Verseckui, kartu su komanda įrodžiusiam Lietuvą apvaginėjusio ir ne vienus metus iš mūsų valstybės besityčiojančio Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho kaltę.
Savaitraštis „Veidas“ tęsia prieš metus pradėtą tradiciją ir baigiantis 2013-iesiems vėl skelbia Lietuvos metų žmogų. Pernai šį titulą skyrėme pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ organizatoriams ir dalyviams, pasisakantiems prieš balsų pirkimą rinkimuose ir neskaidrią politiką, o šiemet Metų žmogumi skelbiame Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Saulių Versecką, kurio darbas,
principingumas ir ryžtas labiausiai prisidėjo prie to, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje dėl stambaus masto sukčiavimo realiomis laisvės atėmimo bausmėmis būtų nuteisti valstybės valdyme dalyvaujančios partijos lyderiai.
Jei prokurorai bei teismai ir toliau, šią bylą nagrinėjant aukštesnėse instancijose, nuosekliai ir aiškiai demonstruos, kad tiesa bei teisingumas Lietuvoje vis dėlto yra aukščiau už nešvarius pinigus, korumpuotą politinę įtaką ir daugelį metų toleruotą Viktoro Uspaskicho „bezpridielą“, tai bus posūkis į naujos kokybės politiką valstybėje, o gal netgi lems visuomenės pasitikėjimo teisėsauga lūžį, nes praėjus 23 metams po nepriklausomybės atkūrimo vis dar labiau tikima ne tuo, kad prieš įstatymą lygūs visi, o tuo, kad kai kurie prieš jį yra lygesni.
Vytautas Landsbergis. Tautos nereikia fetišizuoti - ji balsavo už komunistus
bernardinai.lt 2013-12-15
Lietuvos piliečiams vis sunkiau sekasi suprasti tradicinių partijų elgesį. Socialdemokratai vis rečiau gina socialinį teisingumą, liberalai – laisvę, o Tėvynės sąjunga – tautą. Kodėl? Kokiomis vertybinėmis nuostatomis remdamiesi priima sprendimus mūsų politikai? Ar Sąjūdžio metais gintos vertybės – tautos savarankiškumas, Lietuvos žemė, piliečių laisvė – išlieka brangintinos ir gintinos šiandien?
Tiesos.lt portalo redaktorė Ramutė Bingelienė kelia šiuos klausimus pirmajam atkurtos Lietuvos Respublikos vadovui, Tėvynės sąjungos garbės pirmininkui, Europos Parlamento nariui, profesoriui Vytautui Landsbergiui.
Ramutė Bingelienė: Gerbiamas Profesoriau, kai pirmą kartą tarėmės dėl susitikimo, Jus kviečiau į Tiesos.lt klubą pasikalbėti dėl referendumo, ypač dėl vieno klausimo – žemės pardavimo užsieniečiams. Tada sakėte, jog reikia kalbėti iš esmės: kodėl lietuviams čia nelabai gera ir jie palieka Lietuvą ir žemę, kodėl jiems nesinori čia būti? Taigi – kodėl?
Nieko naujo Vyriausybės fronte
alfa.lt 2013-12-16
Ši Vyriausybė yra nuosekli. Ji buvo ir tebėra nepaprastai neveiksminga ir nepaprastai populiari. Per pirmąsias šimtą dienų ji vengia imtis sprendimų kurdama vieną darbo grupę po kitos, tad niekam neužminė ant kojų. Maniau, kad kai darbo grupės paskelbs savo išvadas ir bus stengiamasi jas įgyvendinti, reikės imtis nepopuliarių sprendimų ir susižavėjimas Vyriausybe sumažės. Klydau, nes neįvertinau Vyriausybės gebėjimo nieko nedaryti. Geras pavyzdys – tai atominės elektrinės likimas. Perėmusi valdžią, Vyriausybė skelbė, kad darbo grupė paskelbs savo išvadas pavasarį, bet netrukus išvadų paskelbimas buvo atidėtas iki rudens, o dabar kalbama, kad jos išvys dienos šviesą vasario mėnesį, taigi 14 mėnesių po prisaikdinimo.
Savo veiklos pusmečio proga Vyriausybė neturėjo daug ko švęsti. Tuo metu paminėjau keturis jos pasiekimus - ji padidino minimalų mėnesinį atlyginimą iki 1000 litų, nesustabdė skalūninių dujų paieškų, priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, leidžiančias sumažinti saulės jėgainių elektros supirkimo tarifą, mėgino pagerinti santykius su Lenkija. Buvo skubėta su sveikinimais. Pastangos gerinti santykius su Lenkija subliuško, nors, ko gero, Lenkijai tenka didesnė atsakomybė už nesėkmę. Žlugo ir skalūninių dujų projektas, JAV bendrovei „Chevron” pareiškus, kad ji pasitraukia iš skalūnų dujų žvalgybos konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.