Svarbu
Registracija
„Lietuvoje Temidė akla, kaip ir turi būti. Bet ji neturėtų būti ir buka“
veidas.lt 2013-12-23
2014-ieji lems, ar tapsime nepriklausomi nuo rusiškų dujų diktato, ar turėsime eurą. Šalia šių etapinių iššūkių laukia amžina kova su korupcija, socialinio teisingumo ir visuomenės pasitikėjimo savo valstybe paieškos. Laukia ir prezidento rinkimai. Apie visa tai – „Prognozių“ pokalbis su prezidente Dalia Grybauskaite.
PROGNOZĖS: Skandalo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) dokumento su slaptumo žyma atskleidimo tyrimas – žurnalistų apklausos, kratos namuose – atskleidė Jūsų skiriamų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), VSD, Generalinės prokuratūros vadovų, taip pat ir teisėjo primityvų įstatymo raidės suvokimą, negebėjimą adekvačiai vertinti situacijos. Ar vis dar pasitikite šiais į tokias atsakingas pareigas Jūsų paskirtais asmenimis?
D.G.: Iš tikrųjų ši situacija apnuogino problemas, ir tai noriu priimti kaip pozityvą, nes daugelio dalykų negali įžvelgti, kol neatsitinka kažkas ekstraordinaraus ar netipiško. VSD pasirodė savo funkcijas suprantantis labai siaurai: parašyti pažymą, uždėti aukščiausią slaptumo grifą, nesvarbu, koks pažymos turinys, ir nusiimti nuo savęs bet kokią atsakomybę dėl grėsmių prevencijos valstybėje. Tai yra finale netgi tas žmogus ar vadovas, kuris gauna tokią pažymą, nieko negali daryti vien todėl, kad uždėtas slaptumo grifas. Taigi valstybėje susidūrėme su situacija, kai vieni rašo popieriukus ir nesiima jokios prevencijos, o kiti nieko negali daryti, nes uždėtas slaptumo grifas. Juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju toje pažymoje buvusi „paslaptis“ tokia, apie kurią visi žinojo, apie ką rašė mūsų ir Rusijos žiniasklaida. Atvirkščiai – reikėtų periodiškai ir viešai žmonėms skelbti apie valstybei kylančias grėsmes, kaip tai, pavyzdžiui, daro analogiška struktūra Estijoje. Taip būtų vykdoma valstybės apsauga ir grėsmių prevencija.
Ši situacija išryškino, kad ir kitos teisėsaugos institucijos gerokai atsilieka nuo to teisingumo supratimo ir Temidės funkcijų. Gal ir ne be reikalo žmonės nepasitiki tokia teisėsauga, kuri mato tik raidę, tačiau nemato turinio. Bet norėčiau pasidžiaugti teismais: vis dažniau matome, kad teisėjai mėgina matyti ir įstatymo raidę, ką būtina matyti, ir esmę, turinį. Deja, tiek STT, tiek Generalinė prokuratūra vis dar demonstruoja gebėjimą matyti tik raidę ir jiems visai nesvarbu, koks yra turinys.
G. Sarafinas: Jei politikai rastų jėgų susitarti, pereitume į kitą lygmenį
veidas.lt 2013-12-23
Šiandien mes esame aklavietėje ir, blogiausia, esame tuo patenkinti. O kol mes taip džiūgaujame, visi, kas netingi, mus lenkia iš kairės ir iš dešinės, ir lenkia daugelyje sričių.
Kiti metai bus ypatingai, nes vyks net dveji rinkimai – prezidento ir Europos Parlamento, be to, paaiškės, ar Lietuvai bus leista prisijungti prie euro zonos. Ką tai signalizuoja? Kad rutinos tikrai nebus. Bet nebus ir rimtų darbų, kaip jų nebuvo antrąjį šių metų pusmetį, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. O štai politinių aistrų, dramatiškų konfliktų, spjaudymosi ugnimi tikrai bus. Bet tai viso labo emocijos ir skandalai.
O kas gresia valstybei ir jos gyventojams? Tiesą sakant, stagnacija. Nepasakysi, kad tai pats blogiausias variantas, nes tai lyg ir geriau nei ritimasis žemyn, bet ir geriausiu variantu to tikrai nepavadinsi.
O kaip su reformomis? Bus taip, kaip buvo šiemet, tai yra tie, kurie reformų nematė 2013 metais, nematys jų ir kitąmet, o kurie Lietuvą šiemet matė kaip fantastiškai besireformuojančią valstybę, dar didesnį polėkį pajus po ateinančių metų reformų.
Bet jei kalbėsime rimtai, juk esame aklavietėje ir, blogiausia, esame tuo patenkinti. O kol mes taip džiūgaujame, visi, kas netingi, mus lenkia iš kairės ir iš dešinės, ir lenkia daugelyje sričių.
Žvelgiant į pastarųjų 23-ejų metų istoriją akivaizdžiai matyti, kad didžiausią pažangą Lietuva padarė prieš stojimą į Europos Sąjungą ir NATO. Šito tikslo visi siekėme vieningai ir tikrai degėme noru patekti į šiuos elitinius klubus. O kai patekome, atleidome vadeles.
Visi tarsi ir sutariame, kad mums reikia naujų didžių tikslų, bet tuoj pat sau vis primename, kad visi galimi išmąstyti tikslai bus daug menkesni nei tikslas įstoti į ES ar NATO. Tad gal tiesiog kaip vakariečiai mėgaukimės gyvenimu ir neprievartaukime savęs? Bet kad mums iki tų vakariečių dar šviesmečiai. Net iki estų jau toloka, tad įkvepiantys tikslai mums tikrai reikalingi. Deja, čia jau susiduriame su žiauria politine realybe.
L. Graužinienė ir socialdemokratai įteikė V. Uspaskichui kalėdinę dovaną
delfi.lt 2013-12-23
Darbo partijos įkūrėjasViktoras Uspaskichas šventes galės pasitikti ramus: socialdemokratai ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė išsuko jį nuo laikinosios komisijos, kuri spręstų dėl imuniteto, sudarymo.
Pirmadienį Seimas nusprendė neįtraukti klausimo dėl laikinosios komisijos į darbotvarkę: balsavimo rezultatai buvo palankūs V. Uspaskichui ir labiausiai prie to prisidėjo socialdemokratai.
Už klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 21 parlamentaras ir 35 politikai susilaikė. Kadangi balsavusių prieš ir susilaikiusių parlamentarų kiekis buvo didesnis nei balsavusių už, klausimas į darbotvarkę nepateko.
Dėl tautinių mažumų įstatymo projekto nr. XIP-1648(2) žalingumo
Kodas 190651410, Gedimino pr.1, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 212 4848, faks.(8 5) 212 4848, e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1648(2) ŽALINGUMO
NATO kritikuoja Rusiją dėl planų dislokuoti Kaliningrade raketas
alfa.lt 2013-12-20
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas griežtai sukritikavo Rusijos grasinimus Kaliningrade dislokuoti branduolinį užtaisą galinčias nešti „Iskander“ raketas, kaip atsaką į NATO priešraketinį skydą.
„Mūsų sistema niekaip nenukreipta prieš Rusiją, ir todėl atsakomosios priemonės yra nepateisinamos“, - sakė NATO vadovas ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame ES viršūnių susitikime. Jis pabrėžė: „Mes neketinam pulti Rusijos“.
Maskva priešinasi NATO planams įkurdinti Europoje priešraketinį skydą ir vadina jį grėsme savo strateginei atominei ginkluotei.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad kol kas nepriimtas sprendimas dėl raketų dislokavimo Kaliningrade.
Prezidentė nevyks į Sočio žaidynes
vz.lt 2013-12-19
Lietuvos prezidentė pareiškė neketinanti vykti į Sočio olimpinių žaidynių ceremonijas.
"Besiklostant situacijai, matant tuos žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, ir jos elgseną Rytų partnerių atžvilgiu, tame tarpe ekonomines sankcijas, kurios yra taikomos ir Lietuvai, nematau politinės galimybės vykti į Sočio olimpines žaidynes", - pareiškė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, atsakydama į žurnalistų klausimus Briuselyje.
Neužbaigta revoliucija
alfa.lt 2013-12-19
Lenino skulptūros nuvertimas Ukrainoje ir iš naujo prisiminta Olego Gazmanovo daina vėl suaktyvino diskusijas Lietuvoje apie komunizmo palikimą. Vien tai, kad šios diskusijos egzistuoja ir konsensuso daugelio dalykų atžvilgiu (pavyzdžiui, Žaliojo tilto statulų ar tarybinių dešrelių) neturime, reiškia – mūsų šalies demokratizacija ir išsivadavimas iš komunizmo nėra faktai, o vis dar tebevykstantys procesai.
Ar įsivaizduotumėte arijų rasei skirtus paminklus, puošiančius tiltus Frankfurte prie Maino? Arba nacistines dešreles? Vienintelis logiškas atsakymas – ne, kadangi Vokietija paprastai traktuojama kaip pavyzdys visuomenės, kuri jau aiškiai nebėra „podiktatūrinė“. Šio apibrėžimo atsisakome tada, kai visuomenėje nostalgija buvusio autoritarinio ar totalitarinio režimo atžvilgiu nebėra tokia stipri, kad lemtų rinkimų rezultatus, viešoje erdvėje išlaikytų jį šlovinančius kultūrinius rudimentus, o ekonomikoje – diktatūrine kokybe besididžiuojančius produktus.
Deja, tokio apibūdinimo vis dar per anksti atsisakyti kalbant apie Lietuvą ir į ją panašias šalis. Istorikas Jamesas Markas pokomunistinėms valstybėms būdingą idėjų kovą, kai politikoje ginčijamasi dėl gana artimos istorijos įvertinimo, o dalis partijų savo politinę egzistenciją apibrėžia per antikomunizmą, pavadino „neužbaigta revoliucija“. Net ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo Nepriklausomybės paskelbimo ir perėjimo į demokratiją, mums svarbu tai, koks yra politinių veikėjų santykis su sovietine praeitimi. Neužbaigta revoliucija svarbi ne tik idėjiniu, bet ir empiriniu lygmeniu – pagal politologę Ainę Ramonaitę, sovietinio režimo įvertinimas iki šiol yra vienas geriausiai Lietuvos rinkėjų elgesį paaiškinančių veiksnių.
Neužbaigtos revoliucijos tematika itin aštri ten, kur perėjimas į demokratiją turėjo pakto požymių, įvyko derantis tarp režimo priešininkų ir nuosaikesniųjų komunistų. Lenkijoje ir Vengrijoje antikomunistinį identitetą pabrėžiančios jėgos (Viktoro Orbano „Fidesz“ ir Jaroslavo Kaczynskio „Teisė ir teisintumas“) pastarąjį dešimtmetį stiprėjo kritikuodamos paktinę demokratizaciją. Pagal šį požiūrį, 1989 m. Solidarumas Lenkijoje ir įvairios opozicijos grupės Vengrijoje išdavė demokratinius idealus, kadangi sėdo derėtis su režimo atstovais ir taip sudarė jiems sąlygas sėkmingai įsitvirtinti pasikeitus režimui. Dėl to liustracija tokiose šalyse nebuvo plataus masto, o komunizmo palikimą iki šiol matome politikoje, ekonomikoje, valstybės aparate ir kultūroje.
Ką laimėtume uždraudę užsieniečiams įsigyti žemės?
balsas.lt 2013-12-17
Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia. Tačiau kodėl norima uždrausti tai daryti ir kitiems tautiečiams?
Žemės savininkų tautybe susirūpinusiems piliečiams būtų galima priminti, kad mes stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome pašalinti apribojimus kitiems ES piliečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Be to, šiems barjerams pašalinti gavome vieną iš ilgiausių pereinamųjų laikotarpių. Tiesa, tarp pasirašiusių turbūt netrūksta ir euroskeptikų, manančių, kad ši narystė mums nebuvo kažkuo naudinga. Tačiau negalima ignoruoti, kad iš ES Lietuva kas metus gauna apie 7 mlrd. litų arba maždaug tiek, kiek per metus skiriame visoms senatvės pensijoms. Turbūt nekyla abejonių, kad grubiai pažeidę stojimo į ES sutartį, prarastume ir dalį privilegijų, kurias dabar laikome neliečiama duotybe.