Svarbu
Registracija
NATO generalinis sekretorius: Lietuvą saugome 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę
 |
|
D. Grybauskaitė susitiko su NATO vadovu Džojos Gundos Barysaitės nuotr. |
www.alfa.lt Gytis Pankūnas 2013-02-01
Penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė NATO generalinį sekretorių Andersą Fogą Rasmuseną. Per susitikimą aptarta NATO gynybos planų Baltijos šalyse vykdymo eiga.
„Mes esame ne tik gynybine ir karine prasme saugesni, bet taip pat ir energetine prasme saugesni“, – penktadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Ji džiaugėsi, kad NATO oro policijos misija Baltijos šalyse tapo nuolatinė.
„Noriu padėkoti generaliniam sekretoriui už tai, kad jis palaikė idėją, jog Lietuvoje atidarytas energetinio saugumo centras tapo NATO kompetencijos centru, o tai reiškia, kad tampame regioninio – tiek gynybos prasme, tiek energetinio saugumo užtikrinimo prasme – centru, kurį palaiko ir NATO“, – kalbėjo prezidentė.D.Kreivys. Skalūnai: „Gazpromas“ nervinasi
 |
|
Dainius Kreivys A. Solomino nuotr. |
www.delfi.lt Dainius Kreivys 2013-01-31
Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, Ukraina pasirašo didžiulės apimties sutartis dėl skalūninių dujų paieškos ir gavybos su Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų naftos ir dujų pramonės milžine „Shell“.
Ukrainos valdžios atstovai teigia, kad per artimiausius 5 metus Ukraina gali pasiekti energetinės nepriklausomybės nuo „Gazpromo“ dujų tiekimo monopolio.
Kaip teigia Ukrainos energetikos ministras Eduardas Stavickis, šalis per metus suvartoja 45–46 mlrd. kubinių metrų dujų.
Sutartis su „Shell“ kompanija leistų padvigubinti Ukrainoje išgaunamų dujų kiekį ir padengtų Ukrainos poreikius. Kaip rašoma žiniasklaidoje, Ukrainoje skalūninių dujų paieškoje taip pat aktyviai veikia „Chevron“ ir „Exxon Mobil“.A.Patackas. Mes – liurbiai
| Algirdas Patackas |
www.alkas.lt 2013-01-29
A.Skučo knygoje yra toks epizodas, kai jis gauna keletą pistoletų ir Vytautas Landsbergis liepia vieną iš jų atiduoti Algirdui Patackui. Visai neseniai šitas garbingas ir doras žmogus tiesioginėje televizijos laidoje metė stiklinę į oponentą iš socialistinio liaudies fronto, kaip į menką niekšelį. Būdamas brandaus amžiaus, A.Patackas negali susitvardyti. O tada gavo ginklą į rankas…
Ramūnas Bogdanas, Delfi, apžvalgininkas
Pradėsiu nuo pasakojimo apie anuos laikus. Tarnavę sovietinėje kariuomenėje prisimena – atsiradus dalinyje kaukazietiškos išvaizdos naujokui, karininkas pirmiausiai pasiteiraudavo, ar jis ne čečėnas. Kodėl? Ogi todėl, kad žinodavo, jog nuo šiol negalės perleisti pavaldinių rusišku matu, nes gaus nuo čečėno batu ar kuo nors pakliuvusiu po ranka per galvą. Būtinai gaus, ir pakartotinai taip pat, nepaisant laukiančios bausmės. Rezultatas – sovietinėje kariuomenėje visi žinojo, kad čečėną apšaukti matu nevalia, nors sprok.„Šalčios aleliumai“ – tradicijų ir papročių pynė
 |
|
„Šalčios aleliumų“ svečiai Klaudijaus Driskiaus nuotr. |
Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.
Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: šeimą (nes iš jos semiamės žinių, mokomės savo tautos tradicijų), gebėjimą atskirti gėrį nuo blogio ir kūrybiškumą; visų šių dalykų reikia kiekvieną dieną, dirbant darbus savo Tėvynei. LR Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas pasidžiaugė, kad „Šalčios aleliumai“ yra puikus pavyzdys, kaip jaunoji karta turi tausoti lietuviškąsias tradicijas, puoselėti lietuviškų žemių kultūrą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją pavadino didele Rytų Lietuvos tvirtove. LR Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas visus pasveikino Švietimo ir mokslo ministerijos vardu, palinkėjo būti didiems Lietuvos patriotams, taip pat perskaitė Vytauto Landsbergio fondo padėką už atsidavusį darbą ugdant Lietuvos jaunimą, puoselėjant tradicijas, skirtą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktoriui Vidmantui Žiliui. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atsakingoji sekretorė, „Vilnijos“ draugijos narė, Kauno skyriaus Švietimo komiteto narė Julija Iškevičienė pabrėžė, kad reikia stengtis, jog lietuvybės suvokimas būtų tautiečių protuose ir širdyse, kad išliktų lietuvių kalba ir papročiai. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius apdovanojo V. Žilių, kaip Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininką, už nuopelnus Lietuvai pirmo laipsnio atminimo ženklu „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“.
Po poros savaičių susitaikysime su Lenkija?
 |
| Audrius Bačiulis |
www.veidas.lt 2013-01-31
Gali būti, kad pirmoje vasario mėnesio pusėje pagaliau ims tirpti ledai, kelintus metus šaldantys Vilniaus ir Varšuvos santykius.
Pirmąją vasario savaitę į Varšuvą, savo kolegos Radoslawo Sikorskio pakviestas, su vizitu vyksta Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Įkandin jo, nė savaitei nepraėjus, susipažinti su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku vyks ir naujasis Lietuvos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius. O iš karto po šių vizitų į Lietuvą prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu kartu su lietuviais minėti Vasario 16-osios atvyks ir Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Grybauskaitė: jei Rusija nori geresnių santykių su mumis, mes tam pasirengę
www.alfa.lt 2013-01-31
Lietuva gali padėti sušvelninti įtemptus Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) santykius, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kita vertus, jei Rusija nori geresnių santykių su Lietuva, tam Lietuva pasirengusi, tačiau tik išlaikant abipusę pagarbą, pabrėžia Lietuvos vadovė.
Tokią poziciją D. Grybauskaitė išsakė interviu Danijos dienraščiui „Politiken“, kuris ketvirtadienį skelbiamas oficialioje Prezidentės interneto svetainėje.
„Taip, jei ES nori turėti geresnius santykius su Rusija, - sako D. Grybauskaitė, atsakydama į klausimą, ar Lietuva gali padėti sušvelninti įtemptus Rusijos ir ES santykius ir pripažindama, kad ES yra pernelyg užsiėmusi savo pačios problemomis.I.Jašinas: V.Putinas nori valdyti kaip J.Stalinas, o gyventi kaip R.Abramovičius
www.delfi.lt Konstantinas Ameliuškinas 2013-01-31
Rusijos opozicionierius, judėjimo „Solidarnost“ politikos tarybos narys Ilja Jašinas šią savaitę lankėsi Lietuvoje ir čia susitiko su lietuvių politikais. Jis norėjo juos įtikinti, jog būtina paremti „Magnickio aktą“ Europos teritorijoje. Apie tai I. Jašinas kalbėjo interviu ru.DELFI.lt.
I. Jašinas mano, kad sovietų valdžia nuosekliau konfrontavo su Vakarais, o dabartinės Rusijos vadovybės antivakarietiška retorika taikiai sugyvena su tuo faktu, kad užsienyje yra ir bankų sąskaitų, ir turto. Būtent todėl „Magnickio aktas“, kurį priėmė JAV, taip supykdė Rusijos valdžią. Opozicijos veikėjas teigia, jog dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori valdyti kaip Josifas Stalinas, o gyventi kaip milijardierius Romanas Abramovičius. Apie tai, apie rusų požiūrį į teisininko Sergejaus Magnickio bylą ir opozicinį judėjimą Rusijoje jis papasakojo kalbėdamas su ru.DELFI.lt Vilniuje.
- Rusijos politikai ir oficialūs asmenys ne kartą išsakė nuomonę, kad Lietuvoje, kaip ir Estijoje bei Gruzijoje, Rusijos opozicijos veikėjai specialiose stovyklose apmokomi rengti revoliucijas. Turbūt jūs į Lietuvą atvykote pasigilinti į revoliucinius reikalus? Koks jūsų požiūris į tokius pareiškimus iš Rusijos pusės?Dalius Stancikas. Lietuviškas teisingumas pagal Kėdainius
 |
|
Dalius Stancikas Zenekos nuotr. |
www.bernardinai.lt 2013-01-30
Teisminė valdžia mums nuolat kala, kad privalome vykdyti bet kokį teismo sprendimą, nes kitaip sugrius teisinė valstybė ir prasidės anarchija. Vis dažniau šį motyvą atkartoja ir politinė valdžia, patikėdama, jog ant tokių pamatų laikosi valstybė.
Tačiau mūsų Konstitucija man leidžia tvirtinti, kad tai nesąmonė. Konstitucija, už kurią aš balsavau, man, piliečiui, suteikia teisę be jokių teismo sprendimų „priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (3 str.). Mes, piliečiai, tokią Konstitucijos nuostatą priėmėme tam, kad nepasikartotų 1940 m. okupacija, kai dėl valdžios neryžtingumo, o iš dalies ir parsidavimo, nebuvo priešintasi prievartiniam nepriklausomybės ir konstitucinės santvarkos panaikinimui. Mes tokią Konstituciją priėmėme, kad galėtume partizaninį pasipriešinimą, koks vyko 1945–1952 metais, laikyti teisėtu ir garbingu.