Svarbu
Registracija
Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė
wwww.ausra.pl Živilė Makauskienė 2013 06 07
Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkųsantykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstytidėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kadlietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc.apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės.
Perpastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimomokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio,Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.Pakanka vos keletą valandų pabūti Vilniuje, kad suprastum, jog Lietuvos sostinėje gyvena ne tik lietuviai, bet ir kitųtautybių žmonės – lenkai ar rusai. Lenkų kalba nevaržomai skamba gatvėse, parduotuvėse, grožio salonuose arrestoranuose.Pasirinkimo laisvė?
 |
Jurgis Kairys Vilniaus aviacijos šventėje rungsis su NATO pilotais
 |
|
Jurgis Kairys Andriaus Ufarto nuotr. |
Į Lietuvos sostinę po 18 metų pertraukos sugrįžta Vilniaus aviacijos šventė, kuri šiemet birželio 22 dieną vyks Tarptautinio Vilniaus oro uosto aerodrome. Šventės metu savo pasirodymus ore surengs apie 30 orlaivių.
Tarptautinio Vilniaus oro uosto, VĮ “Oro navigacija” bei Lietuvos aeroklubo atstovų suburtas organizacinis komitetas rengia šventę, kuri bus skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti.
„Labai džiugu, kad susibūrę aviacijos entuziastai atgaivino senas tradicijas Vilniuje rengti aviacijos šventes. Miestiečiams ir svečiams tai ne tik puikus reginys, bet ir galimybė pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos aviatoriai”, – idėją sveikino šios šventės globėjas Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Vilniaus aviacijos šventės direktorius Liudvikas Buitkus žada, kad ši šventė bus įspūdingas reginys visiems lankytojams.Sąjūdžio 25-erių metų jubiliejus Marijampolėje
 |
| Sąjūdžio 25-erių metų jubiliejus Marijampolėje |
Gražina Trimakaitė
Marijampolės sąjūdininkai bando padaryti tradicija kasmetinį Sąjūdžio dienos paminėjimą. Šiais metais nemažą džiugiai nusiteikusių bendraminčių būrį birželio 3-ąją jie pakvietė į jaukų Senamiesčio kiemelį paminėti Lietuvos Sąjūdžio 25 - ųjų jubiliejinių metinių.
Dalyvius pasveikino TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas Valdas Pileckas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Šventinis renginys vyko sklandžiai ir nuobodžiaujančių nebuvo. Jaudinančiai skambėjo vedėjos Editos Kuralavičienės skaitomos Pauliaus Širvio , Vinco Kudirkos ir Jono Strielkūno eilės. Eilėraščiai ir dainos svečiams ir susirinkusiems vyresniesiems priminė jaunystę, laisvės mitingus Vilniuje, Baltijos kelią, pirmąsias ir nepakartojamas atkurtos Lietuvos akimirkas; priminė partizanų kovas, Romo Kalantos žygdarbį, visus kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, o jauniems dalyviams , kurių taip pat buvo – apie visa tai pasakojo.Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas
 |
| Vidmantas Žilius |
Vidmantas Žilius, 2013-06-01
Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad iš žmonių sąmonės, ypač jaunimo, trinama pagarba valstybiniams simboliams: vėliavai, herbui, himnui, o taip pat ir tradicinei šeimai. Pasigirsta kalbų ir parašoma straipsnių, kad per šventę nuo namo pavogė valstybinę vėliavą, o Šalčininkuose ir ne vieną. Tikriausiai nevagiama tam, kad kažkam jos reikia, ar kažkas tikisi pardavęs ją uždirbti. Žinoma, vagių ir pavogtų vėliavų niekas neranda.
Peršama visiškai priešinga nuomonė, kad turime būti vakarietiškai mąstantys, o tokiais galime būti tik tada, jei pripažįstame, o dar geriau, jei nešame vaivorykštės spalvos vėliavą, jei einame į iš užsienio atvežtus spektaklius, kuriuose yra tyčiojamasi iš Kūrėjo veido, nieko tokio, jei mokyklos jubiliejiniame renginyje mokiniams užrišami pionieriški kaklaraiščiai, nes taip buvo, kai mokykla prieš keliolika metų buvo įsteigta.Kalba minint Sąjūdžio 25 metų jubiliejų LR Seime
 |
| Kazimieras Motieka |
Kazimieras Motieka, 2013-06-01
Gerbiami šios šventės dalyviai!
Gerbiamas iniciatyvinės grupės nary, Sąjūdžio seimo tarybos ir Lietuvos Aukščiausiasis Tarybos pirmininke Vytautai Lansbergi!
Nuoširdžiai sveikinu čia dalyvaujančius ir nedalyvaujančius – visus Sąjūdžio dalyvius su Lietuvos Sąjūdžio 25-siomis metinėmis.
Lietuvos žmonės, šiomis dienomis susirenka paminėti Lietuvos istorijai nepaprastai svarbų tautos Sąjūdžio reiškinį, kuris vainikavo Lietuvos pergalę prieš kruviną ir nuožmų okupantą, pusę amžiaus laikiusį mus gūdžioje nelaisvėje.
Sąjūdis - tai jėga, kuri sudėtingomis, vadinamo Sovietų sąjungos persitvarkymo aplinkybėmis, sugebėjo grąžinti Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę. Tai faktas.A.Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai
 |
| Akad. Antanas Tyla |
www.alkas.lt Antanas Tyla 2013 06 04
Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir vertybėmis buvo ir yra:
1. Lietuvos valstybinė laisvė – savo rankose laikyti valstybės vairą, net ir okupacijos sąlygomis pasiaukojamas siekimas atkurti Lietuvos valstybę.
2. Prisirišimas prie gimtosios lietuvių kalbos, jos puoselėjimas ir gynimas nuo persekiojimo, nuo naikinimo, nuo jos gyvybingumo arealo siaurinimo.
3. Tikėjimas ir jo gynimas nuo niekintojų ir persekiotojų.
4. Visuomenės dalyvavimo valdyme, teisės ir teisminio santykių sprendimo tradicija, praėjusi ilgą raidos ir plėtros kelią.
V.Landsbergis. Šalis, atgavusi savo žemę, vandenis ir orą
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Prisimename visus pasipriešinimus visoms XX a. Lietuvos okupacijoms, visus sąjūdžius, kurių dvasia ir energija galų gale susiliejo į vieną didįjį, pergalingąjį Lietuvos Sąjūdį.
Užvakar šioje salėje, kai pats Sąjūdis šventė savo 25 metų sukaktį, vienas kalbėtojų, buvęs anų taikių kovų dalyvis, pareiškė žavėjimąsi tuo pradiniu laikotarpiu, kai Sąjūdis, anot jo, dar nebuvo organizacija. Šie žodžiai paskatino mane susimąstyti – kažkas ir taip, ir ne taip.
Jungėmės, tad organizavomės nuo pat birželio 3-iosios būtent organizuotai veiklai. Kryptingai ir kontroliuojamai, nes chaotiškas maištas prieš blogį būtų buvęs pražūtingas. Geradariai iš valdančiosios sovietinės ir vietinės, o nemandagiau kalbant, uzurpavusios valdžią kompartijos atkalbinėjo: tik nekurkit organizacijos, pasidarysit bėdos! Palikit spręsti mums, pabūkit patarėjais! Bet pakako proto, kad tik tuo atveju, jei turėsim paramos tinklą – būtent masinę organizaciją per visą Lietuvą, - skelbiami siekiai taps realūs, o pirmiausia – būsime išgirsti.