Svarbu
Registracija
„Baltosios pirštinės“: gyventojai raginami per rinkimus būti atidūs „
Alfa.lt reporteris 2013-02-26
 |
| „Baltosios pirštinės“ (Organizatorių nuotr.) |
Šių metų kovo 3 ir 17 dienomis vyks pakartotiniai rinkimai į Seimą vienmandatėse Biržų-Kupiškio ir Zarasų-Visagino rinkimų apygardose bei nauji rinkimai vienmandatėje Ukmergės rinkimų apygardoje. Pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovų teigimu, rinkimų metu yra tikėtini rinkėjų papirkinėjimo bei klaidinimo atvejai, tad piliečiai skatinami būti itin atidiems.
„Artėjant pakartotiniams rinkimams sulaukiame vis daugiau gyventojų užklausų, kaip atpažinti neteisėtus veiksmus rinkimų metu. Balsų pirkimą už pinigus, maistą ar alkoholį bei asocialių gyventojų vežimą balsuoti jau geba atpažinti dažnas pilietis, tačiau yra ir kitų rinkimų pažeidimų, kuriuos pastebėti ir atpažinti ne visada yra lengva. Stengiamės gyventojams patarti, kaip atpažinti rečiau pasitaikančius neteisėtus kandidatų, partijų ir jų atstovų veiksmus”, – sako „Baltųjų pirštinių“ iniciatorius Tadas Langaitis.
A.Paulausko spindesys ir skurdas
 |
| Audrius Bačiulis |
www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-02-26
Paskelbus apie Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso partijų jungtuves, dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas tapo puikiu pavyzdžiu, koks likimas anksčiau ar vėliu ištinka politiką, neatsakingai pasirinkusį rėmėjus.
A.Paulauskas kadaise buvo viena ryškiausių figūrų Lietuvos politikos figūrų. Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prokuroras, oficialus Algirdo Brazausko įpėdinis, be penkių minučių prezidentas, naujos partijos, privertusios pasislinkti Lietuvos politikos sunkiasvorius – konservatorius ir socialdemokratus, kūrėjas, ilgametis Seimo pirmininkas, vienu metu ėjęs ir prezidento pareigas, ministras, vieno svarbiausių Seimo komitetų pirmininkas, Valstybės gynimo komiteto narys – tokios biografijos galėtų pavydėti bet kuris politikas. Tik kas iš jos? Žmogus yra, postai yra, o politiko – nėra.V. Stundys. Valdančiąją koaliciją parklupdė LLRA: ar dar turime valstybinio orumo?
 |
| Valentinas Stundys |
Vasario dvidešimtoji įeis į Lietuvos istoriją kaip gėdinga naujosios valdžios diena. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus. Juos inicijuoja LLRA ir jos atstovai valdžioje. Detalių nekomentuosiu. Pataisų esmė paprasta – išskirtines sąlygas sudaryti tiems abiturientams, kurie mokosi tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose: jie rašys ir trumpesnį rašinį, ir bene galės padaryti dvigubai daugiau klaidų. Net užsienio kalbos brandos egzaminas pagrįstas kur kas aukštesniais reikalavimais. Tačiau stojant į aukštąsias mokyklas palengvintas egzaminas bus vertinamas vienodai, kaip ir kitų mokyklų abiturientų išlaikytas brandos egzaminas. Tai nėra tik diskriminacinis sprendimas.
Svarbiausias pataisų argumentas – vaikai nėra pasiruošę, nes per mažai buvo skiriama pamokų, reikia pereinamojo laikotarpio. Tai melagingas motyvas. Primenu, kad jau 2002 metais buvo sutarta (net su tuometine Lenkijos švietimo ministre!) pereiti prie vienodo egzamino 2007/2008 metais.
TS-LKD: mūsų frakcijai su Seimo Pirmininku susitikti sudėtingiau nei „Rosatom“ atstovams
 |
|
Andrius Kubilius Karolio Kavolėlio nuotr. |
www.alfa.lt 2013-02-25
„Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius šiandien kreipėsi į Seimo Pirmininką Vydą Gedvilą prašydamas atvykti į frakcijos posėdį jam patogiu laiku ir aptarti jo vasario 13 d. įvykusio slapto susitikimo su „Rosatom“ vadovais aplinkybes bei Lietuvos strateginius energetikos siekius ir Rusijos interesus. Apie Seimo Pirmininko susitikimą jo darbo kabinete informacija pasklido viešojoje erdvėje praėjusios savaitės pabaigoje“, – rašoma TS-LKD išplatintame pranešime spaudai.
„Šiandien ryte Seimo Pirmininko sekretoriato atstovai preliminariai aptarė tokio susitikimo galimybes ir laiką ketvirtadienį, 11 val., tačiau vėliau buvo pareikalauta kreiptis raštu ir galų gale atsisakyta tokiame pokalbyje dalyvauti“, – rašoma pranešime.
„Nemaloniai stebina toks Seimo Pirmininko slapstymasis. Atrodo, kad „Rosatom“ atstovams yra lengviau susitikti su Seimo Pirmininku nei su didžiausia Seimo opozicine frakcija. Gal reikės kreiptis į Seimo narį Mindaugą Bastį, kuriam pavyko organizuoti tokį sėkmingą „Rosatom“ atstovų vizitą, kad padėtų ir mums su Seimo Pirmininku susitikti“, – ironizavo A. Kubilius.Ūkio banke pražuvo Lietuvos savivaldybių milijonai
www.15min.lt Jurgita Lapienytė 2013-02-25
Ūkio banke valstybės įmonės ir savivaldybės laikė apie 150 mln. Lt. Daugiau nei pusė – 80 mln. Lt – nedrausti indėliai.
Didžiausias viešojo sektoriaus indėlis siekė apie 17 mln. Lt. Kokia tai įstaiga, organizacija, ar savivaldybė, Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Audickas neįvardija.
Kokių savivaldybių pinigai pražuvo Ūkio banke, žino ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Jo teigimu, informacija kol kas yra nevieša, todėl konkrečiai įvardinti įklimpusių savivaldybių jis nesutiko.Nesipainiokim painiavoj
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
www.lzinios.lt prof. Vytautas Landsbergis 2013-02-23
Net stebėtina, kaip sugebame, kartu su kai kuriais kaimynais, painiotis ir kurti painiavą ten, kur jos nėra ir galėtų visai nebūti.
Antai vaizdelis, neva visas Lietuvos gyvenimas, o ypač santykiai su vienu nervingu kaimynu, nūnai sukasi ir suksis apie lenkų ir tik jų pavardžių rašybą. Ir neva prieš trejetą metų buvęs parengtas specialus "lenkiškų pavardžių" įstatymas, kurį Lietuvos Seimas gėdingai atmetė nepaisydamas, kad Vilniuje tą dieną vieši Lenkijos prezidentas.
Nereikia pūsti dūmų. Nebuvo jokio įstatymo specialiai lenkams (nesivelkime į tyčinį klaidinimą), tik visiems kitataučiams, kurie vartoja lotyniškas raides; tačiau Vilniuje tądien tikrai buvo draugiškas Lenkijos prezidentas, kurio lankymosi metu nereikėjo rizikuoti tokiais balsavimais.Lietuviai – didžiausi nacionalistai Europoje?
www.alfa.lt Liudvika Pociūnienė 2013-02-22
 |
|
Liudvika Pociūnienė Karolio Kavolėlio nuotr. |
Toks teiginys tik keltų šypseną apsidairius aplink. Mūsų kaimynus ir partnerius lenkus būtų sunku pranokti nacionaliniu išdidumu. Neatsiprašinėja jie nei lietuvių. nei žydų, nors antisemitizmo prieš karą Lenkijoje būta itin nuožmaus. Negirdėti ir kad žydai reikštų lenkams kokių nors pretenzijų – abiems pusėms aišku, kad kalti okupantai vokiečiai. Nesulaukia jokių pretenzijų ir Rusija, nors ypač kruvinų pogromų čia būta dar devynioliktame amžiuje, o šiandien neonacių organizacijos, nors ir oficialiai nepalaikomos, ten yra bene gausiausios ir radikaliausios (išties paradoksalus reiškinys valstybės, laikomos Antrojo pasaulinio karo laimėtoja, visuomenėje).
Kodėl tų pretenzijų nuolat sulaukiame mes, nors ir labai stengiamės būti tolerantiški? Taip stengiamės, kad baigiame ir patį žodį sukompromituoti. Gal taip ir geriau, nes žodis tolerancija yra tarsi nulinio krūvio žodis, greičiau reiškiantis abejingumą, pasyvumą, nei kokią aktyvią poziciją. Yra geras lietuviškas žodis, išreiškiantis nedviprasmiškai pozityvią nuostatą – pagarba. Tik tiek, kad pagarba neatsiejamai yra surišta su savigarba – o čia, matyt, ir yra mūsų silpnoji vieta. Istorinių priežasčių galėtume nurodyti tiek ir tiek, bet dabar turbūt ne apie tai reikėtų kalbėti.