• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

​Putino kritikas Piontkovskis: Vakarai dar gali išvengti siaubingo pasirinkimo

alfa.lt 2014-09-18

Ukrainos posūkis į Vakarus sukėlė mirtiną grėsmę Rusijos valdantiesiems, visų pirma – pačiam prezidentui Vladimirui Putinui, ketvirtadienį Vilniuje sakė vienas ryškiausių Kremliaus kritikų, matematikas ir politikos apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis. Jo teigimu, suprasti šiandieninės Rusijos užsienio politikos neįmanoma, neišsiaiškinus, kokiais sumetimais vadovaujasi ir ko siekia prezidentas Vladimiras Putinas. Tik tai esą atvestų Vakarų lyderius prie logiškos išvados, kad geriau čia ir dabar stabdyti V. Putiną Ukrainoje, o ne laukti, kol šis užpuls Latviją ar Estiją, grasindamas pasauliui branduoliniu ginklu.

A. Piontkovskis, kalbėdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), nurodė, kad Rusija visiškai priklauso nuo V. Putino įgeidžių, kaip anksčiau SSRS priklausė nuo Josifo Stalino. „Gal vis dėlto yra raktas į Rusijos užsienio politiką. Ir šis raktas – Rusijos diktatoriaus asmeninis interesas. Sovietų Sąjungos užsienio politika 1939 metais buvo 100 proc. asmeninis draugo Stalino reikalas. Šiuolaikinės Rusijos užsienio politika yra 100 proc. asmeninis Putino reikalas”, - sakė Kremliaus kritikas.

Jis nurodė, kad šiuo metu V. Putinas turi „vieną esminį tikslą – išlikti valdžioje amžinai”. „Ypač – po to, kai jis pamatė, kas nutiko su Mubaraku, ir kas nutiko su Kadhafi, - pridūrė apžvalgininkas. - Jis pamatė, kad valdžios netektis iš tiesų yra pabaiga – neišskiriant, ko gero, ir gyvenimo. <...> Todėl užsienio politikoje jis daro viską, kad nustatytų ir užkirstų kelią bet kokiai jo asmeninei valdžiai kylančiai grėsmei.”

Trečias kelias į vergiją

Kodėl V. Putino valdoma Rusija taip agresyviai sureagavo į Ukrainos sprendimą pasukti suartėjimo su Vakarais keliu? Siekdamas tai paaiškinti, A. Piontkovskis priminė ypatingą Rusijos istoriją po Sovietų Sąjungos žlugimo ir pristatė „putinizmą”, kaip „trečiąjį kelią į vergiją”, greta žymaus ekonomisto Friedricho Hayeko išskirtų fašizmo ir komunizmo.

„Daugelis Rusijos ekspertų ir istorikų žino, jog tai, kas įvyko Rusijoje 1991-1992 metais, nebuvo demokratinė revoliucija, - sakė A. Piontkovskis. - Nacionalinės demokratinės revoliucijos įvyko jūsų šalyje, o taip pat Latvijoje bei Estijoje. Tai, kas įvyko Rusijoje, buvo didelis komunistų partijos ir KGB nomenklatūros projektas. Jie pavertė absoliučią politinę galią didžiule finansine galia, prieinama šiai nomenklatūrai. Sukurta nauja socialinė ir ekonominė konvencija negali būti vadinama nei kapitalizmu, nei socializmu.”

Skaityti daugiau...

Be pinigų keliaujantis vokietis pagerbs Baltijos šalių laisvę

lrytas.lt 2014-09-19

„Aš noriu įrodyti, kad žmonėmis galima pasitikėti“, – šypsodamasis sako vokietis Matthias Scharingeris, Europą išmaišęs be cento kišenėje. Dabar jam prieš akis nauji iššūkiai – vyras leidžiasi į kelionę Baltijos keliu norėdamas pagerbti žmonių kovą už laisvę.

Kai Matthias vieną saulėtą popietę atvyko į Vilnių, jis atrodė kupinas jėgų. Nesvarbu, kad savaitę keliavo autostopu, miegojo, kur papuola, ir valgė ne per daugiausia, – jo veide šypsena. Portalui lrytas.lt vyras papasakojo apie save ir savo kelionę.

Įkvėpė Baltijos kelias

37 m. Matthias gyvena Vokietijos pietuose, Pasau mieste, prie pat Austrijos sienos. Šiuo metu jis nedirba, tačiau tikina jau turįs planų ir begalę naujų idėjų. Vyras nori turėti savo įmonę, vaikams kuriančią edukacinius komiksus ir iliustracijas.

Tai dar viena priežastis, kodėl jis leidžiasi į naują kelionę, – tikisi pasisemti minčių ir sužinoti daugiau informacijos apie Baltijos kelią, nes apie tai bus jo pirmasis komiksas.

Pradžią jam jis jau sako turintis ir ima raustis didelėje kelioninėje kuprinėje, kol galiausiai iš po sluoksnių drabužių ištraukia sąsiuvinyje saugomą pluoštelį eskizų. Visi jie – Baltijos kelio tema.

Matthias, rodos, iš tiesų sužavėtas 1989 m. rugpjūčio 23 dienos įvykių, kai rankomis susikibę žmonės gyvąja grandine sujungė trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – ir taip išreiškė savo norą būti laisvi.

Gauna ir valgyti, ir gerti

„Apie Baltijos kelią beveik prieš metus perskaičiau interneto enciklopedijoje „Wikipedia”. Tada ir nusprendžiau, kad noriu leistis šiuo keliu ir taip pagerbti žmonių kovą už laisvę ir demokratiją, – pasakoja Matthias. – Iš pradžių buvau suplanavęs visą šį kelią nueiti pėsčiomis, tačiau supratau, kad man neužteks laiko, ir dabar visą jį įveiksiu autostopu.”

Skaityti daugiau...

Prezidentei kelia nerimą neaiškių investuotojų rengiami projektai Lietuvoje

alfa.lt 2014-09-17

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia įstatymų pataisas, kad investicijos į strateginius ūkio sektorius ir greta strateginių objektų esančią teritoriją būtų leidžiamos tik išsamiai įvertinus, ar potencialaus investuotojo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Valstybė nuosekliai ir kryptingai skatina investicijas, tą įrodo ir Lietuvos reitingai tarptautinėje erdvėje. Turime užtikrinti, kad į strategiškai svarbius ūkio sektorius investuotų tik skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai. Tai reiškia, kad neaiškios kilmės įmonės, galimai vykdančios šalies nacionaliniam saugumui priešišką veiklą, negali veikti strateginiuose ūkio sektoriuose ar šalia strateginę reikšmę turinčių objektų“, - sako Prezidentė.

Prezidentės teikiamuose įstatymų projektuose nacionalinio saugumo užtikrinimui strateginiais ūkio sektoriais įvardinami energetika, transportas, komunikacijos, informacinės ir aukštosios technologijos, finansai. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią su nacionalinio saugumo interesais nesuderinamai veiklai ir su ja susijusioms neaiškios kilmės investicijoms Lietuvos teritorijoje.

Taip pat siūloma į strateginių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą įtraukti šiuo metu karinio aerodromo teritorijoje veikiantį Šiaulių oro uostą bei suteikti strateginės reikšmės objekto statusą visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems aerodromams.

Skaityti daugiau...

Vilniaus rajone autobusiukuose į lietuviškas mokyklas vietų nėra

alfa.lt 2014-09-17

Vilniaus rajono moksleiviams, lankantiems lietuviškas mokyklas, nėra vietos geltonuosiuose autobusuose. Daugelis jų važinėja priemiestiniais autobusais ir moka visą bilieto kainą, Vilniaus rajono ir miesto savivaldybės niekaip nesusitaria, kuri turėtų spręsti problemą, o neapsikentę tėvai išsikrausto.

Iš Vilniaus rajono į miestą važinėja daugiau nei 5 tūkst. moksleivių

„Iš Vilniaus rajono į miestą važinėja apie 5 tūkst. vaikų, o, pagal mūsų turimus duomenis, jų gali būti gal 7 tūkst. – jei neprašai kompensacijos pavėžėjimui, vaikas nebus suskaičiuotas. Vilniaus rajono savivaldybė suverčia kaltę Vilniaus miestui, jie – atgal“, – situaciją apibūdino Vilniaus rajono lietuvių bendruomenės pirmininkas Andrius Podvaiskis.

Savo vaiką jis leidžia į vieną Vilniaus rajono mokyklų ir sako, kad čia gyvenantys lietuviai atsiduria užburtame rate: ugdymo įstaigų valstybine kalba trūksta, kai kurie tėvai fiktyviai deklaruoja gyvenamąją vietą mieste ir patys bando ieškoti būdų vaikus nugabenti į jame esančias mokyklas. „Kas vairuoja, kas su kaimynais vaikus veža. Būtų paprasčiau, jei vaikų iš Vilniaus rajono nepriiminėtų į Vilniaus mokyklas, o dabar lietuviai išsilaksto, lieka kovoti mažuma“, – sakė A. Podvaiskis ir pridūrė, kad Vilniaus rajono savivaldybė pernai pakeitė tvarką, kad vaikus nemokamai veža tik į artimiausią mokyklą.

Siūlo rinktis iš trijų lenkiškų ir vienos lietuviškos mokyklų

Pernai Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad pavėžėjimo sąlygos Vilniaus rajono lenkų ir lietuvių vaikams nevienodos, bet, anot lietuvių bendruomenės atstovo, Vilniaus rajono savivaldybės merė tiesiai šviesiai pasakė, kad šios institucijos sprendimai nėra įpareigojantys.

„Kiek kovojame, dvejus metus raštus rašai, kad autobuso maršrutą pratęstų: Vilnius moka iki miesto ribos, Vilniaus rajonas nesiruošia periminėti, jie tariasi, bet niekaip nesusitaria“, – situaciją įvertino A. Podvaiskis.

Pradinukams mokyklinių autobusų dar šiaip ne taip atrandama, gerokai sunkiau penktokams ir vyresniems – dažnas iš Vilniaus rajono į Vilnių važiuoja priemiestiniais autobusais. „Mano vaikas eina į ketvirtą klasę Sudervėje, paima iš namų, bet autobusiukas senas ir genda, vairuotoja verčiasi per galvą, nespėja, nes dar į darželį maistą veža, mokytojus išvežioja. Tiems, kurie nuo 9 iki 12 klasės lanko gimnaziją, savivaldybė važiavimą apmoka, jie gali rinktis mokyklą Vilniuje, bet tie nelaimėliai nuo 5 iki 8 klasės į miesto mokyklas važiuoja už visą kainą.

Skaityti daugiau...

V. Ušackas: „Rusija vis labiau atskiria save nuo pasaulio“

lrytas.lt 2014-09-16

Maskvos žingsniai izoliuojant save nuo likusio pasaulio pakenks tiek Europos, tiek pačios Rusijos ekonomikai, - perspėjo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Antradienį, kalbėdamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konferencijoje, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras pripažino, kad derybos dėl glaudesnės integracijos tarp ES ir Rusijos vis labiau tolsta.

„Išties daugėja nerimą keliančių signalų, kad Rusija bando panaikinti esamą ekonominės integracijos su ES ir kitomis pažengusiomis ekonomikomis lygį.

Protekcionizmas kyla, pasitikėjimas savimi tampa tikslu, ekonominė politika fokusuojama į „importo pakeitimą“ ir susidaro įspūdis, kad Rusija vis labiau siekia vien savo jėgomis panaikinti globalizaciją, izoliuodama save nuo likusios pasaulio dalies“, - sakė V.Ušackas.

„Ekonominės integracijos su ES panaikinimas, be abejo, pakenks Europos ekonomikai. Taip pat nepanašu, kad tai padės Rusijos ekonomikai, kuri, pavartojant Rusijos ekonominės plėtros ministro Aleksejaus Uliukajevo žodžius, „svyruoja tarp stagnacijos ir recesijos“, - sakė diplomatas.

V.Ušackas pabrėžė, kad „sunku rasti sėkmės istorijų tarp šalių, kurios stengėsi pakeisti importą, ir net tokia didelė šalis kaip Kinija savo ypač sėkmingą plėtros strategiją grindė gamybos produktų eksportu ir savo vis didesne bei sudėtingesne integracija į pasaulines produkcijos vertės grandines“.

Skaityti daugiau...

Ukraina žengė istorinį žingsnį

Petro Porošenkadelfi.lt 2014-09-16

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį ratifikavo istorinę asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, kuri turi padėti šaliai ištrūkti iš Rusijos orbitos ir suartėti su Vakarais.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šio dokumento ratifikavimas yra „pirmasis žingsnis, svarbus žingsnis“ kelyje į narystę Europos Sąjungoje.

„Pasakykite man, kas dabar išdrįs užtrenkti Ukrainai duris į Europą? Kas bus prieš mūsų būsimą narystę ES, kurios link šiandien žengiame savo pirmąjį, bet labai ryžtingą žingsnį?“ - sakė prezidentas.

Už sutarties ratifikavimą pasisakė 355 Rados deputatai, balsavusiųjų „prieš“ ar susilaikiusiųjų nebuvo.

Turėdamas galvoje žmones, žuvusius per protestus prieš V.Janukovyčiaus sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties, taip pat kareivius, paaukojusius savo gyvybes mūšiuose su separatistais, P.Porošenka sakė: „Jokiai tautai niekada nėra tekę sumokėti tokios didelės kainos už tai, kad taptų europiečiais“.

Europos Parlamentas sutartį ratifikavo triuškinama balsų dauguma

Europos Parlamentas antradienį triuškinama balsų dauguma ratifikavo istorinę Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartį - tai padaryta per tiesioginę vaizdo konferenciją su Ukrainos Aukščiausiąja Rada, kuri tuo pat metu patvirtino šį dokumentą.

„Tai istorinis momentas“, - sakė ES asamblėjos pirmininkas Martinas Schulzas, kreipdamasis į europarlamentarus Strasbūre.

Už sutarties ratifikavimą pasisakė 535 Europos Parlamento nariai, 127 balsavo prieš, o 35 susilaikė.

„Du parlamentai tai daro tuo pačiu metu pagal susitarimą – tai laisva demokratija, tai laisvas apsisprendimas, tai priešingybė diktuojamai demokratijai“, – pridūrė M.Schulzas.

Pasak jo, sutartis ratifikuota „dėl žmonių, kurie kovojo už demokratiją (Ukrainoje), svajonės“.

Tarp balsavusiųjų „prieš“ buvo britų euroskeptikas Nigelas Farage'as, kuris parlamentui pasakė: „Jei baksnosite rusų mešką lazda, nenustebkite, kai ji reaguos“.

Skaityti daugiau...

Ukrainoje priimtas Liustracijos įstatymas

vz.lt 2014-09-17

Ukrainos parlamentas priėmė Liustracijos įstatymą, numatantį valdžios viršūnių apvalymą nuo ekskomunistų ar prorusiškai nusiteikusių politikų.

BBC praneša, kad Aukščiausiajai Radai tik iš trečio karto pavyko  pritarti dar vasarą parengtam Liustracijos įstatymui. Už balsavo 231 deputatas iš 246 dalyvavusių balsavime.

Dėl įstatymo priėmimo balsuota kelis kartus, nes nepavykdavo surinkti teisėtai procedūrai reikalingo minimalaus balsų skaičiaus.

Prie Rado susirinkę demonstrantai reikalavo priimti Liustracijos įstatymą. Kai buvo pranešta, kad jam patvirtinti nepavyko surinkti pakankamai balsų, dalis mitinguotojų pabandė patekti į parlamento pastatą, tačiau buvo sustabdyti policijos pajėgų.

Demonstrantai apsiramino tik po to, kai Rados pirmininko Aleksandro Turčynovo paraginti deputatai vis dėlto surinko pakankamai balsų ir pritarė įstatymui.

Skaityti daugiau...

Priekvailizmas ir speciali dėžė

lzinios.lt 2014-09-17

Tarp nau­jų­jų ideo­lo­gi­jų vie­nai tik­tų var­das prie­tran­kiz­mas, o dar ge­riau - prie­kvai­liz­mas. Di­džio­ji kai­my­nė var­to­ja są­vo­ką „pri­du­rok“, tad ga­li­mos ir iš­ves­ti­nės for­mos.

Su­de­da­mo­ji ideo­lo­gi­jos da­lis bū­tų ir ne­nau­jas da­ly­kų ma­ty­mas, vei­kiau at­si­kar­to­jan­tis žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je, kai jei ne­pa­tai­kai į ko­ją su pa­sau­lio bend­ruo­me­ne, čia jau bend­ruo­me­nės prob­le­ma, ne ta­vo.

Aš juk ei­nu sau į ko­ją, tad jie vi­si - ne­nau­dė­liai bur­žo­fa­šis­tai - ne į ko­ją! Tuo blo­giau jiems. Duo­sim pri­rū­kyt!

Štai čia ir glo­ba­li nau­jo­vė, kad „jie“ tu­rės bū­ti pa­tvar­ky­ti. Tech­ni­kos pa­žan­ga tei­kia prie­mo­nių.

Prie­kvai­liz­mo pa­žan­ga - jei bent vie­no­je at­ski­rai pa­im­to­je ša­ly­je ji da­ro­si liau­dies prie­kvai­liz­mu - yra svar­biau­sia prie­mo­nė. Kam? Iš­gąs­din­ti, pa­že­min­ti, pa­verg­ti li­ku­sį bai­lių pa­sau­lį.

Mar­ša­las Š. Gu an­tai par­eiš­kė, kad įvy­kis dan­gu­je, kai Ma­lai­zi­jos ke­lei­vi­nis lėk­tu­vas ypač di­de­lia­me aukš­ty­je bu­vo su­var­py­tas ir su­dras­ky­tas į ga­ba­lus „Buk“ sis­te­mos smū­giu nuo že­mės nu­žu­dant be­maž 300 nie­kuo dė­tų žmo­nių, yra Ukrai­nos kal­tė. Ukrai­na - žu­di­kė to­dėl, kad aną Apo­ka­lip­sės die­ną gy­vais ir mi­ru­siais kū­nais li­jo ne ki­tur, o Ukrai­nos te­ri­to­ri­jo­je. Taip, te­ri­to­ri­jos da­lį kon­tro­lia­vo ne Ki­je­vas, bet Ru­si­jos sam­di­niai, jos ka­ri­nin­kai ins­truk­to­riai ir „Buk“ prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai, ta­čiau tei­siš­kai ten - Ukrai­na, to­dėl ji ir kal­ta!

Pa­sau­lio bend­ruo­me­nę sėk­min­gai trans­for­muo­jant į prie­kvai­lius, to­kia pat idė­ja bū­tų Alek­sand­ro Lit­vi­nen­kos nu­nuo­di­ji­mą Lon­do­no ar­ba­ti­nė­je pri­skir­ti Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Ataskaita: griūtis Rusijoje – jau netrukus
  2. Gabrielius Landsbergis siūlo Prancūzijos „Mistral“ laivus išpirkti ES
  3. Paskelbė naujas sankcijas Rusijai - minimas ir V. Žirinovskis
  4. JAV imasi veiksmų prieš Rusijos bankus

Puslapis 838 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 833
  • 834
  • 835
  • 836
  • 837
  • 838
  • 839
  • 840
  • 841
  • 842
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis