Kas stovi už agresorės nugaros?

lzinios.lt 2014-09-11

„Pa­sa­kyk, kas ta­vo drau­gai, ir aš pa­sa­ky­siu, kas tu toks esi“, - by­lo­ja liau­dies iš­min­tis. Drau­gų rei­kia net sta­li­ni­nės So­vie­tų Są­jun­gos ir fa­šis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ke­liu žva­liai ei­nan­čiai Ru­si­jai. 

Pa­sta­rai­siais me­tais jos val­džia iš­di­džiai leis­da­vo su­pras­ti, pir­miau­sia - ru­sų tau­tai, su­bū­ru­si drau­gų blo­ką, ku­ris ga­li bū­ti efek­ty­vi at­sva­ra do­mi­nuo­jan­čioms de­mo­kra­ti­nių Va­ka­rų vals­ty­bių struk­tū­roms. Tu­ri­ma gal­vo­je, ži­no­ma, ru­sų ini­cia­ty­va su­kur­ta vals­ty­bių gru­pė BRICS, ku­rią, be pa­čios Ru­si­jos, su­da­ro Bra­zi­li­ja, In­di­ja, Ki­ni­ja ir Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka.

Dar 2011-ai­siais Ki­ni­jo­je vy­ku­sia­me BRICS pa­si­ta­ri­me Ru­si­jos prem­je­ras Dmi­tri­jus Med­ve­de­vas gy­rė­si, kad BRICS „da­bar at­sto­vau­ja tri­jų kon­ti­nen­tų stam­biau­sios vals­ty­bės“. „O mū­sų ša­lių su­si­vie­ni­ji­mo, ša­lių fo­ru­mo eko­no­mi­nis po­ten­cia­las, po­li­ti­nės ga­li­my­bės ir rai­dos pers­pek­ty­vos yra iš­skir­ti­nės ir at­ve­ria nau­jus bend­ra­dar­bia­vi­mo vi­so­se sri­ty­se ho­ri­zon­tus“, - anuo­met švie­saus ry­to­jaus vi­zi­jo­mis švais­tė­si jis. Prieš tre­jus me­tus, kai Va­ka­ruo­se ūkio kri­zė bu­vo pa­sie­ku­si dug­ną, su­si­rin­kę BRICS vals­ty­bių va­do­vai spren­dė pa­sau­liui gy­vy­biš­kai svar­bų klau­si­mą, ku­rio for­mu­luo­tė bu­vo dip­lo­ma­tiš­kai ap­ta­ki: pa­si­ta­ri­mas dėl „BRICS ban­kų fi­nan­si­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo me­cha­niz­mo“. Ki­taip ta­riant, su­si­vie­ni­ju­sios ša­lys bu­vo ryž­tin­gai nu­si­tei­ku­sios pa­keis­ti pa­grin­di­nę pa­sau­lio va­liu­tą - JAV do­le­rį ir ati­mti iš Va­ka­rų fi­nan­si­nį ins­tru­men­tą, ku­ris po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ta­po de­mo­kra­ti­nio pa­sau­lio do­mi­na­vi­mo sim­bo­liu.

Ži­no­ma, sie­kiant už­val­dy­ti JAV do­le­rio jė­gą vien gra­žių dek­la­ra­ci­jų ne­už­ten­ka. Rei­kia ir ati­tin­ka­mos fi­nan­si­nės ga­lios. Dar šių me­tų pra­džio­je Ru­si­jos ži­niask­lai­da mir­gė­jo pub­li­ka­ci­jo­mis, ko­kius esą kal­nus nu­ver­tė BRICS. Bu­vo tei­gia­ma, kad nors XXI am­žiaus pra­džio­je ke­tu­rio­se gru­pės vals­ty­bė­se (Bra­zi­li­jo­je, Ru­si­jo­je, In­di­jo­je ir Ki­ni­jo­je) gy­ve­no 40 proc. pa­sau­lio gy­ven­to­jų, ša­lys su­ge­bė­jo su­kur­ti tik 8 proc. pa­sau­li­nio bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Di­džiuo­ta­si, kad 2013 me­tais šis ro­dik­lis pa­ki­lo iki 14 pro­cen­tų.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis: jie gali nebent savo mušeikoms pasigirti

V. Landsbergis: jie gali nebent savo mušeikoms pasigirtidelfi.lt 2014-09-11

Pirmasis faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, per tarpininkus pasirašęs paliaubas su prorusiškais separatistais ir Maskva, balansuoja ant pavojingos ribos, bet elgiasi santūriai ir protingai.

Taip politikas teigia remdamasis paviešintu „Trišalės kontaktinės konsultacijų grupės protokolu dėl prezidento Petro Porošenkos taikos plano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvų įgyvendinimo“.

Populiariai šis protokolas vadinamas paliaubomis tarp Kijevo, Rusijos remiamų separatistų ir Maskvos, jį pasirašė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ambasadorė Heidi Tagliavini bei separatistų atstovai – Aleksandras Zacharčenko bei Igoris Plotnickis.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka trečiadienį pranešė, kad ugnies nutraukimo planas įgyvendinamas ir kad situacija pasikeitė kardinaliai: nebežūsta kariai, keičiamasi įkaitais. Tačiau ar sudaręs paliaubas ne tik su Rusija, bet ir su separatistais, P. Porošenka neįteisino jų egzistavimo? Ar tai Ukrainos prezidentas nepamynė Vakaruose taikomo principo nesiderėti su teroristais – būtent taip Ukraina vadina prorusiškus separatistus.

 

V. Landsbergis: separatistai galės pasigirti nebent mušeikoms

„Aš manau, kad jis balansuoja ant pavojingos ribos, bet labai protingai balansuoja, santūriai ir protingai. Jis neatsisako paduoti rankos užpuolikui, jis su juo kalbasi telefonu, nes jo tikslas aukštesnis nei konfliktas ar asmeninis pyktis bei parodymas, koks tu blogas. Jam svarbu (ir jis tai kol kas pasiekė), kad nebūtų šaudoma, kad nežūtų daugiau žmonių, kad tie, kurie paimti į nelaisvę, nebūtų kankinami, žeminami, vedžiojami gatvėmis, kur juos apspjaudo ir apmėto. Tai baisus fašistinis elgesys. Net hitlerininkai to nedarė, kad vestų belaisvius visuotiniam pasityčiojimui“, - teigia V. Landsbergis.

Skaityti daugiau...

Maskva piešia visai kitokį pasaulį

lrytas.lt 2014-09-11

Per NATO viršūnių susitikimą Velse Aljanso pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove’as pareiškė, kad Rusija vykdo neįtikėtiną informacinį žaibo karą. Toks vertinimas greičiausiai net per kuklus, rašo „Lietuvos rytas“.

Be abejo, konflikto Ukrainoje akivaizdoje Vladimiro Putino Rusija skleidžia dezinformaciją, klastotes ir melą, viešina purvinus dokumentus, vykdo kibernetinį šnipinėjimą – visi šie veiksmai įeina į tradicinę informacinio karo formulę.

Bet garsus apžvalgininkas Peteris Pomerancevas, netrukus išleisiantis knygą „Niekas nėra tiesa ir viskas yra įmanoma: siurreali Naujosios Rusijos širdis“ („Nothing Is True and Everything Is Possible: The Surreal Heart of the New Russia“), žengia dar toliau.

Jis pastebi, kad Kremlius pastaraisiais metais apskritai kuria naują tikrovę, o masines haliucinacijas pasitelkia politiniams veiksmams.

Propaganda užgožia viską

Antai V.Putinas vis pavadina Pietryčių Ukrainą Naująja Rusija – teritorija, kurią jis galbūt norėtų aneksuoti.

Terminas ištrauktas iš carinės Rusijos istorijos – dar neseniai tikriausiai nė vienas regiono gyventojas nelaikė Naujosios Rusijos savo istorine tėvyne.

Bet prieš kelis mėnesius Rusijoje pradėta spausdinti Naujosios Rusijos žemėlapius, o Kremliaus remiami akademikai rašo Naujosios Rusijos istorijos vadovėlius.

Jau yra ir vėliava, ir naujienų agentūra. Naujosios Rusijos vardu jau ir žudoma.

Šio regiono išradimas – ženklas, kad Rusijoje jau įprastas manipuliavimas informacija peržengia sienas.

Nenuostabu – šiandienos Rusiją suformavo politiniai technologai. Kol V.Putinas telkė valdžią, jie kūrė kišenines politines partijas, pseudopilietinės visuomenės organizacijas.

Staiga dabartinė valdžia tapo nepakeičiama.

„Atsimenu, kaip sukūriau šūkį „V.Putinui nėra alternatyvos“, – teigė buvęs Rusijos prezidento patarėjas Glebas Pavlovskis, pats pripažįstantis, kad dabartiniam režimui svarbiausia informacija. – Ir staiga alternatyvos iš tiesų nebėra.“

„Ankstesnius režimus sudarydavo trys dalys smurto ir viena dalis propagandos, o dabar smurto beveik nėra, o propaganda užgožia viską.

Skaityti daugiau...

K. Masiulis. Rusija jau niekada nebebus supergalybė

Kęstutis Masiulisdelfi.lt 2014-09-10

Apie tai, kokią politiką dabar vykdo Kremlius, tiksliausiai išsireiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dar kovo mėnesį pakomentavusi, kad ji nėra tikra „ar ponas Putinas vis dar palaiko ryšį su tikrove“ ir pridūrė „jis tiesiog kitame pasaulyje“.

Rusijos vadovai su nostalgija idealizuodami Spalio revoliuciją ir sovietinius laikus bando grąžinti Rusijai, jų supratimu, buvusią didybę, bet pasaulis jau pasikeitęs ir į tą pačią upę dukart įbristi nebeįmanoma.
Pasaulis XX a.

Kai mūsų žemės rutulį drebino Pasauliniai karai, Europa reiškė pasaulį. Vien Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos imperijose gyveno trečdalis visų gyventojų, o baltieji sudarė apie 68 proc. visų žmonių. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Rusija taip pat buvo labai reikšminga valstybė.

Joje gyveno daugiau nei 150 mln. gyventojų ir tai buvo trečia skaitlingiausia šalis, o jos ūkis sudarė apie 10 proc. pasaulio ekonomikos.

1950 m. Sovietų Sąjunga buvo dar reikšmingesnė. Įtakodama Rytų Europą ir kitas komunistines šalis, SSRS įtakoje buvo apie 15 proc. pasaulio ekonomikos ir su 182 mln. gyventojų ji buvo didžiausia pasaulyje industrinė valstybė (JAV tuo metu gyveno apie 158 mln.). Tačiau bėgant metams pasaulis keitėsi.

Skaityti daugiau...

Po siūlymų dėl NATO bazių Baltijos šalyse – Rusijos pareiškimas

Rusijadelfi.lt 2014-09-10

Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas sukritikavo siūlymus įkurti NATO bazes Baltijos valstybėse ir pabrėžė, kad Rusija nekelia pavojaus Aljanso narių saugumui.

„Maskva nesirengia kurti pasaulinių karinių blokų, priešpastatytų Vakarams“, – pareiškė A.Puškovas interviu, kurį trečiadienį paskelbė laikraštis „Kommersant“.

A.Puškovas pridūrė, kad „karinės grėsmės“ Rusija NATO šalims nekelia, todėl kai kurių Aljanso narių siūlymai įkurti nuolatines karines bazes Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose „neatitinka jokių objektyvių poreikių“.

„Be kelių valstybių ambicijų patenkinimo jos nieko neatneštų. Paprasčiausiai Baltijos šalys ir kai kurios Rytų Europos šalys, palaikant JAV, bando spekuliuoti Ukrainos krize, kad sudarytų savo reikšmingumo NATO viduje įspūdį“, – sakė A.Puškovas.

Jo nuomone, pareiškimai apie pavojų Europos saugumui veikiau yra „politinė-propagandinė pozicija“, o ne „realaus karinio-strateginio Europos perorientavimo įrodymas“.

Skaityti daugiau...

M. Chodorkovskis imasi veiksmų prieš Rusiją

Michailas Chodorkovskisdelfi.lt 2014-09-10

Buvusių kompanijos „Jukos“ vadovų Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo advokatai kreipėsi į Europos Tarybos Ministrų komitetą su raginimu pareikalauti Rusijos pasiaiškinti, kodėl ji nevykdo Europos Žmogaus Teisių teismo (EŽTT) sprendimo, priimto apskundus pirmąjį nuosprendį „Jukos“ byloje.

Ši žinia paskelbta M. Chodorkovskio ir P. Lebedevo spaudos tarnybos tinklalapyje, praneša newsru.com.

EŽTT sprendimas paskelbtas 2013 metų liepos 25 dieną ir įsigaliojo tų pačių metų spalio 25 dieną. Pasak teisėjų, „Jukos“ bylos nuosprendyje buvo pažeistos Europos konvencijos nuostatos, garantuojančios nuosavybės apsaugą, taip pat teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tuo pat metu Strasbūre buvo nuspręsta, kad abiejų kaltinamųjų baudžiamasis persekiojimas nebuvo politiškai motyvuotas.

Pirmajame nuosprendyje M. Chodorkovskiui EŽTT įžvelgė dalinį teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Teismas taip pat sutiko su M. Chodorkovskio skundais dėl jo teisių į nuosavybės apsaugą pažeidimo, kadangi po nuosprendžio paskelbimo „jis buvo priverstas kompensuoti „Jukos“ mokesčių įsiskolinimą“.

Skaityti daugiau...

Borisas Nemcovas: 11 priežasčių, kodėl nugalėtoją vaizduojantis V.Putinas yra nevykėlis

„Scanpix“ nuotr./Mitingas Maskvoje, opozicijos lyderis Borisas Nemcovas15min.lt 2014-09-10

Rusijos propagandos mašina beveik lūžta stengdamasi įrodyti, kad Vladimiras Putinas nugali visus – ir Ukrainą, ir Vakarus. Tačiau jeigu patyrinėtume „tautos vado“ pasiekimus atidžiau, paaiškės, kad jis prarado beveik viską, „Echo Moskvy“ rašo buvęs Rusijos vicepremjeras, dabar opozicijoje esantis Borisas Nemcovas.

1. Jis norėjo, kad Ukraina išliktų neutrali valstybė, kuri būtų draugiška Rusijai. Tačiau dabar Ukraina tiesiog miršta, kaip nori prisijungti prie NATO. Šalyje vyksta net bendros karinės pratybos su NATO valstybėmis. Dar daugiau, Kijevas paskelbė laukiantis paramos ginklais iš Vakarų valstybių.

2. Jis norėjo susilpninti NATO. Tačiau NATO stiprina savo pajėgas, o Vakarų šalys skiria daugiau biudžeto lėšų gynybai.

3. Jis norėjo sukiršinti Europą ir JAV. Tačiau Vakarų šalys – kaip niekad vieningos V.Putino agresijos akivaizdoje: paskelbė bendras sankcijas, smerkia Rusijos veiksmus.

4. Jis norėjo pabrėžti skirtumus tarp Ukrainos rytinių ir vakarinių sričių. Tačiau ukrainiečių tauta tapo suvienyta (su dalies Donecko ir Luhansko sričių išimtimis). Pirmą kartą nuo nepriklausomybės paskelbimo prezidentas buvo išrinktas pirmajame rinkimų ture.

Petro Porošenka laimėjo visose srityse be išimčių. Iki Rusijos karinės agresijos Ukrainos Vakarai balsuodavo už vieną kandidatą, Rytai – už kitą. 

5. Jis norėjo, kad Ukraina įstotų į Muitų sąjungą. Tačiau dabar to niekada nebeįvyks. Ukraina pasirašė Asociacijos sutartį su ES ir siekia integracijos į bendriją.

6. Jis norėjo sukurti marionetinę valstybę Novorusiją, kuri driektųsi nuo Donecko iki Odesos. Tačiau jis kontroliuoja tik nedideles teritorijas Donecko ir Luhansko srityse. Dėl to jau žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių – tiek rusų, tiek ukrainiečių.

Skaityti daugiau...

Lietuvoje ir Lenkijoje treniruojasi NATO specialiosios pajėgos

lrytas.lt 2014-09-09

Kaip pranešė Lenkijos gynybos ministerija, trijų savaičių pratybose specialiųjų operacijų kariai treniruojasi ant žemės, ore ir vandenyje. Pratybose dalyvauja apie 1 tūkst. 700 karių iš 15 šalių (Kroatijos, Estijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, JAV, Turkijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos).

Į pratybas taip pat įsitraukė ir pasieniečiai, muitinės tarnybos.

Karių operacijas iš oro remia nemažai orlaivių – sraigtasparnių ir lėktuvų, įskaitant naikintuvus (Mi-17, F-16, C-130 „Hercules“ ir C-295 „Casa“), dalyvauja karinių jūrų pajėgų laivai.

Nors pagrindinė treniruočių bazė yra Lenkijos poligonuose, dalis pratybų vyksta ir Lietuvoje, Gaižiūnų poligone greta Ruklos (Jonavos rajonas).

Pratybų scenarijus orientuotas į Šiaurės Atlanto sutarties 5 str. nuostatas, tai yra – kolektyvinę gynybą.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Ingrida Šimonytė pradeda darbą Priežiūros valdyboje
  2. Didysis blefas
  3. V. Landsbergis. Stogų važiavimo metas
  4. L. N. Rasimas. „Žalieji žmogeliukai“ Lietuvoje nebūtinai turi dėvėti šalmus ar nešioti šautuvą