A. Lapinskas. Buvę Lenkijos ambasadoriai – už Lietuvą?

Anatolijus Lapinskasdelfi.lt 2014-06-10

 

Tolimais 1993 metais savaitraštyje „Gimtasis kraštas“, straipsnyje „Slegia ne istorija, bet ambasadorius“, atsiliepdamas į tuometinio Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Jano Widackio (juo buvo 1992-1996) interviu Lietuvos spaudai, pavadintą „Slegia istorija“, citavau J.Widackį.

„Jeigu siekiame gerų santykių su Lietuva, tai tik todėl, kad ten gyvena daug lenkų“, - rašė jis, tad jam atsakiau: „Pone Dieve, o kas būtų, jeigu tų lenkų čia nebūtų? Karas, ekonominė blokada? Įdomu, kokiu pagrindu Lenkija tvarko savo reikalus su Suomija ar Naująja Zelandija?

Minėti pareiškimai – tai Lenkijos užsienio politikos kompromitacija, taigi ir ambasadoriaus nedovanotinas politinis liapsusas“.

„Agresyvioje tonacijoje ambasadorius lieka ir toliau. Į klausimą: „Kaip Jūs vertinate lenkų mažumos Lietuvoje situaciją?“ – atsakoma kategoriškai, kad viskas čia esą blogai. Tiesiog paradoksas!

Baltarusijoje ir Ukrainoje, kur padėtis, pačių lenkų tvirtinimu, gerokai blogesnė, bet kai reikia kaltinti, visi perkūnai trenkia tik Lietuvon – ilgiausi pavojų Lietuvos lenkams sąrašai, skundai Europos organizacijoms ir t.t.“

Prabėgo pora dešimtmečių ir J.Widackio, jau ne ambasadoriaus, požiūris į Lietuvą kardinaliai pasikeitė, nebijau sakyti - jis tapo supratingu Lietuvos draugu. Apie tai prieš porą metų išsamiai rašiau straipsnyje „J.Widackio mintys – kelias į santarvę“. Tos jo mintys straipsnyje “Nustokime teikti peno lietuviškoms baimėms” (“Przestańmy karmić litewskie fobie”, “Gazeta Wyborcza”, 2012 05 12) sutriuškino Lenkijos „įrodymus“ dėl „baisaus“ lenkų gyvenimo Lietuvoje, pvz., Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymo lenkų mokyklose lietuviškai, J.Widackis primena, kad Lenkijos tautinių mažumų mokyklose analogiški dalykai dėstomi tik lenkiškai; lenkiškų pavardžių rašymo – J.Widackio tvirtinimu, pavardžių rašyba nesidomi mažiausiai 80 proc. Lietuvos lenkų; žemės grąžinimo, nes, anot J.Widackio, dėl to kalta iš tarpukario laikų, t.y. Lenkijos paveldėta netikusi žemėtvarka, o teritorinė Vilniaus ekspansija yra visiškai natūralus procesas.

Skaityti daugiau...

Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai

Gedulo ir vilties diena

bernardinai.lt 2014-06-03

Birželio 13-14 dienomis bus gausu renginių, skirtų paminėti sovietinės okupacijos ir represijų aukas.

Birželio 13 d., penktadienis

12 val. Taišeto lagerių politinių kalinių suvažiavimas ir Taišeto lagerių politinės kalinės Natalijos Gudonytės knygos „Naikintos bet nenugalėtos kartos kelias. Grafikoje“ pristatymas Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius). Koncertuoja Vilniaus m. politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“ (muzikos vadovas Gintaras Skapas, vadovė Elvyra Liudytė Valaitienė). Įėjimas pagal pateiktą dalyvių sąrašą.

12.30 val. Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos rajonas)

16.00 val. Dail. Henriko Cipario Gedulo ir vilties dienai skirtos tapybos darbų parodos „Raudoni laikai“ atidarymas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Genocido aukų muziejuje.

Birželio 14 d., šeštadienis

10.00 val. Iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje* – su kvietimais

Birželio 14-oji - Gedulo ir Vilties diena. Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Tautiečiai kviečiami įsiklausyti į savo širdies plakimą ir dalyvauti pilietinėje akcijoje nekaltoms okupacijos aukoms atminti: likus minutei iki vidurdienio tylos minute pagerbti jų kančią.

12.00 val. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

Skaityti daugiau...

Varžybos dėl EK vadovo posto: D. Grybauskaitė apsisprendė

Varžybos dėl EK vadovo posto: D. Grybauskaitė apsisprendėdelfi.lt 2014-06-10

Antrai kadencijai perrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė nesutiktų tapti Europos Komisijos (EK) vadove, sako jos patarėjas Mindaugas Lingė.

„Prezidentė yra pasakiusi, kad bus ten, kur galės būti reikalingiausia ir kur norės, kad būtų, Lietuvos žmonės. Ir prezidentė dar vasario mėnesį apsisprendė ir pranešė Lietuvos žmonėms savo apsisprendimą siekti dirbti Lietuvoje, pasirinko pareigą Lietuvai ir jos žmonėms“, - Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.

D.Grybauskaitė užsienio žiniasklaidoje praėjusią savaitę minėta tarp kandidatų į EK pirmininko pareigas.

Suaktyvėjus svarstymams, kas pakeis dešimt metų EK vadovaujantį portugalą Jose Manuelį Barroso, D.Grybauskaitė britų laikraščio „The Independent“ interneto svetainėje įvardyta kaip viena iš dviejų realiausių kandidačių. Ji minėta kartu su Danijos premjere Helle Thorning-Schmidt.

Skaityti daugiau...

Gabrielius Landsbergis: Ko nori iš politikų „Facebook“ karta?

15min.lt 2014-06-09

Jau prieš dvi savaites baigėsi rinkimai į Europos Parlamentą, o aistros pralaimėjusių socialdemokratų stovykloje dar nerimsta. Nepaisant visų prognozių, paskutinės savaitės informacinių puolimų, kurie, kaip sakė vienas apžvalgininkas, buvo visiškai nesusiję su rinkimais (tiesiog paprastas „sutapimas“?), juos laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Esame ta partija, kuria Lietuvoje šiandien pasitikima labiausiai. Ir turiu pasakyti, kad tikrai džiaugiuosi priklausydamas jai. Kampanijos metu turėjau daug susitikimų su žmonėmis visoje Lietuvoje, užsimezgė glaudus ryšys, jaučiau didžiulį pasitikėjimą.

Socialdemokratų pralaimėjimas – ne dėl klipų, bet dėl politikos nebuvimo

Apie tai, kodėl socialdemokratai pralaimėjo, savo nuomonę pareiškė jau beveik visi. Vis dėlto tiksliausiai situaciją apibūdino tie, kurie pasakė, kad ši partija vis labiau tolsta nuo laikmečio dvasios.

Nors vakarietiškos socialdemokratų partijos yra modernios, Lietuvoje, deja, ji ir toliau tebėra komunistinės praeities įkaitė. Kasmet vis sunkiau begebanti paaiškinti rinkėjui, kodėl reikia balsuoti už medžioklės, statybų tresto ir kolūkio draugus, ir ką bendro jie turi su solidarumu ar pagarba žmogaus teisėms, ar bent kiek nuoseklesnėms ideologinėmis nuostatomis.

Bandyti tai užmaskuoti gražesniais filmukais ar tuščia patriotizmo imitacija tikrai nepavyks.

Kol ši partija veiks kaip Bradausko, Vėsaitės bei Malinausko UAB'as, o dabartinė vadovybė politiką ir valstybės valdymą suvoks analogiškai kaip Kelmės savivaldybės administravimą, tol reikšmingesnio pasitikėjimo miestuose ji neturės.

Skaityti daugiau...

Sąjūdis: laikas išsiaiškinti, ar kitų valstybių kontroliuojami asmenys gali būti valdžioje

lzinios.lt 2014-06-10

Lie­tu­vos Są­jū­dis ra­gi­na Lie­tu­vos ir Len­ki­jos len­kus pa­ste­bė­ti pro­ru­siš­kas Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) pir­mi­nin­ko Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio nuo­sta­tas. Ar as­me­nys, ofi­cia­liai įsi­pa­rei­go­ję ki­tai vals­ty­bei ir jos kon­tro­liuo­ja­mi, Lie­tu­vo­je tu­rė­tų užim­ti aukš­tas val­džios po­zi­ci­jas, tu­rė­tų pa­si­sa­ky­ti Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT), tei­gia są­jū­die­čiai.

Penk­ta­die­nį pri­im­ta­me par­eiš­ki­me or­ga­ni­za­ci­jos ta­ry­ba taip pat ra­gi­na lie­tu­vius ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čias tau­ti­nes bend­ri­jas pra­dė­ti dia­lo­gą dėl bend­ros pi­lie­ti­nės lai­ky­se­nos.

DĖL SANTYKIŲ SU LENKIJOS IR LIETUVOS LENKAIS

 
Lietuvos Sąjūdis

Kodas 190651410, Gedimino pr.1, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 212 4848, faks.(8 5) 212 4848, e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
 

 

LIETUVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS

P A R E I Š K I M A S

DĖL SANTYKIŲ SU LENKIJOS IR LIETUVOS LENKAIS

 

2014-06-06

Vilnius

Netapatinkime visų lenkų su V. Tomaševskio vadovaujama ir naudojama LLRA – vietinių lenkų partija sukurta rinkimams Lietuvoje, rinkiminiam bei administraciniam vienos politikų grupės įsitvirtinimui. Rusijos ambasadai Vilniuje ilgesnį laiką tiesiogiai įtakojant, galų gale matomas rezultatas, dalies rinkėjų telkimas į rusų-lenkų bloką. Jo fonas – Lenkijos ir Rusijos nacionalistų puldinėjimai prieš Lietuvą. Šių tikslas – supriešinti lenkus bei rusus su lietuviais. Lietuvos Sąjūdis matė tas pastangas nuo pat savo atsiradimo ir joms oponavo, lenkų bei rusų demokratams talkinant, už ką buvome ir liksime dėkingi.

Skaityti daugiau...

Aistros dėl “Mistralio” užstoja rimtesnius dalykus

veidas.lt 2014-06-10

Antri metai dideles aistras NATO viduje keliantis Paryžiaus sandėris su Kremliumi dėl desantinių valdymo laivų “Mistral” statybos nukreipia dėmesį nuo daug rimtesnių ir didesnį pavojų keliančių Prancūzijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo projektų.

Regis, Prancūzija vis dėlto įvykdys 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. Lt) vertės kontraktą su Rusija ir pastatys jos laivynui du “Mistral” tipo desantinius vadovavimo laivus (dar du tokio tipo laivus Rusija pasistatys pati pagal prancūzišką licenciją). Bent jau taip praėjusią savaitę po Didžiojo septyneto lyderių susitikimo Briuselyje kalbėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as, čia pat gavęs viešą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paramą. Pasak jos, tokių karinės pramonės gaminių eksporto į Rusiją draudimas būtų galimas tik įvedus “trečio laipsnio” sankcijas Kremliui, bet kadangi šis netrukdė surengti Ukrainos prezidento rinkimų, tai griežčiausių sankcijų nėra, o jei taip, tai nėra jokių formalių kliūčių prancūzams tiekti Rusijai prieš kelerius metus užsakytus laivus.

Skaityti daugiau...

Kančių citadelėje prabyla sienos

lzinios.lt 2014-06-10

Kre­tin­giš­kiai pa­si­ry­žo at­skleis­ti so­viet­me­čiu nuo vi­suo­me­nės ypač kruopš­čiai slėp­tus krau­pius en­ka­vė­dis­tų nu­si­kal­ti­mus ir il­gai mas­kuo­tas An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­slap­tis.

Iš­ti­sus de­šimt­me­čius Kre­tin­go­je sklan­dė šiur­pios le­gen­dos apie gre­ta pra­nciš­ko­nų vie­nuo­ly­no esan­čiuo­se Šv. An­ta­no rū­muo­se ka­ro me­tais so­vie­tų ir na­cių bu­de­lių vyk­dy­tas šim­tų žmo­nių eg­ze­ku­ci­jas. Ta­čiau nuo šiol jau ga­li­ma pa­tek­ti į krau­ju ap­taš­ky­tus va­di­na­mo­jo Šv. An­ta­no na­me­lio rū­sius ir sa­vo aki­mis iš­vys­ti ne­se­niai res­tau­ra­to­rių at­ver­tas bu­vu­sias kruopš­čiai už­mas­kuo­tas ka­li­nių ka­me­rų sie­nas su gau­sy­be as­me­ni­nių įra­šų. Ir ne tik jų: ant sie­nų iš­rai­žy­ti nu­kan­kin­tų žmo­nių au­to­por­tre­tai, lai­vai, na­mai, sim­bo­liai, net ir gy­vū­nų, au­ga­lų pie­ši­niai, dvi­ra­tis.

Ma­kab­riš­ką pra­ei­tį nuo 1933 me­tų me­nan­tį pa­sta­tą val­dan­ti Pra­nciš­ko­nų gim­na­zi­ja ja­me ke­ti­na įkur­ti ir uni­ka­lų mu­zie­jų. Ne­abe­jo­ja­ma, kad jis taps vie­nu lan­ko­miau­sių Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, mat so­vie­tų ir na­cių bu­de­liai ka­me­ro­se kan­ki­no ne tik lie­tu­vius, bet ir len­kus, bel­gus, pra­ncū­zus, žy­dus, ru­sus.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. A. Kubilius kritikuoja pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų
  2. Atsargos generolas majoras Jonas Kronkaitis: „Rusija ruošiasi kariniam konfliktui su Vakarais“
  3. Modernizuoti Rusijos armiją V. Putinui padeda Prancūzija
  4. Prasideda masiškiausios NATO karinės pratybos