Vytautas Landsbergis neleis Michailui Gorbačiovui viešai meluoti

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Landsbergis15min.lt 2014-08-21

Buvęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą paskelbusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis akis į akį su buvusiu Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu nesimatė jau daugiau nei 20 metų. Tačiau šiemet spalį tai gali nutikti. Abu politikai kviečiami į Prahoje rengiamą konferenciją „Forum 2000” apie demokratiją ir jai kylančias grėsmes.

V.Landsbergis iki šiol  su M.Gorbačiovu akis į akį matėsi tik tris kartus – visus juos dar iki kruvinos Sausio 13-osios. Po to, kai M.Gorbačiovas, jei ne liepė, tai bent nesutrukdė sovietų kariams į Vilnių atvykti su tankais, politikai nebuvo susitikę. Kartą jie abu dalyvavo renginyje Briuselyje, tačiau nesusitiko ir nesikalbėjo.

V.Landsbergis yra sakęs, kad su M.Gorbačiovu norėtų kalbėtis tik tokiu atveju, jei jis pripažintų savo klaidas ir būtų nuoširdus. „Bet susitikti ir klausyti, kaip senas žmogus meluoja – šlykštu“, – 2011-aisiais sakė politikas.

Panašios pozicijos V.Landsbergis laikosi ir dabar. Jis užtikrina, kad susitikimo su M.Gorbačiovu pats tikrai neprašys.

Skaityti daugiau...

V. Putino projektas, dėl kurio jis gali ryžtis pasauliniam karui

delfi.lt 2014-08-21

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – tai vienintelė nuolatinio situacijos tarp Rusijos ir Vakarų eskalavimo priežastis, o jokių objektyvių įtampos tarp šių šalių priežasčių nėra.

Apie tai rašo „Die Welt“ publikuotame straipsnyje „Nepriekaištingai iracionalus“. Anot straipsnio autoriaus, po to, kai ukrainiečiams po kelis mėnesius trukusios kovos pavyko nuversti korumpuotąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių kartu su visais jo parankiniais, Rusija turėjo būti patenkinta, kad Vakarai rūpinasi ekonominiu nustekentos Ukrainos atkūrimu, t.y. ši atkūrimą apmoka, rašo ru.tsn.ua. Tačiau faktai Ukrainos krizėje atlieka antraeilį vaidmenį.

„Lemiamą vaidmenį atlieka visiškai iracionalus elementas – V. Putino savęs suvokimas, kurį savo diktatoriško valdymo pagrindu jis perša koncernams, partijoms ir žiniasklaidai visoje Rusijoje“, - teigiama „Die Welt“ straipsnyje.

Kalbama apie asmeninį V. Putino valdžios projektą – Eurazijos sąjungą. Po šiuo skambiu pavadinimu slypi jau carų valdymo laikais buvęs, o 1917–1991 m. slėptas po Tarybų Sąjungos marksizmo ir leninizmo ideologija pridengtas senojo rusų Rusijos imperializmo atkūrimo siekimas.

„Akivaizdu, kad šis projektas Rusijos prezidentui toks svarbus, kad jis pasirengęs atsidurti ant pasaulinio karo slenksčio“, - rašo „Die Welt“.

Skaityti daugiau...

Kartu mes stipresni

lzinios.lt 2014-08-21

Vel­se vyk­sian­čia­me NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me daug dė­me­sio bus ski­ria­ma pa­dė­čiai Ukrai­no­je ir pa­si­kei­tu­siai sau­gu­mo si­tua­ci­jai mū­sų re­gio­ne ap­tar­ti. Ren­gi­nio šei­mi­nin­kės Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Da­vi­das Hun­tas pa­žy­mi, kad pri­va­lu stip­rin­ti Al­jan­so ge­bė­ji­mą grei­tai rea­guo­ti į grės­mes są­jun­gi­nin­kams.

Pa­sak D. Hun­to, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė su­tin­ka, kad, sie­kiant rea­guo­ti į pa­sta­rai­siais mė­ne­siais iš­au­gu­sias grės­mes, rei­kė­tų stip­rin­ti NA­TO bu­vi­mą Ry­tų Eu­ro­po­je. Ko­kia for­ma tai ga­lė­tų bū­ti pa­da­ry­ta, bus dis­ku­tuo­ja­ma rug­sė­jo 4-5 die­no­mis Vel­se.

Ru­si­jos em­bar­gas neišgąsdino

- Ru­si­jos ag­re­si­ja prieš Ukrai­ną smar­kiai pa­kei­tė sau­gu­mo si­tua­ci­ją Eu­ro­po­je. Ne­ma­žai eks­per­tų kal­ba apie nau­ją šal­tą­jį ka­rą. Kas jū­sų ša­liai ke­lia di­džiau­sią su­si­rū­pi­ni­mą dėl įtemp­tos pa­dė­ties Ry­tų Eu­ro­po­je?

- Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė tvir­tai įsi­pa­rei­go­ju­si rem­ti Ukrai­nos su­ve­re­ni­te­tą, ne­prik­lau­so­my­bę ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą. Ti­ki­me, kad di­džio­ji Ukrai­nos gy­ven­to­jų da­lis ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė nu­si­tei­ku­si ly­giai taip pat. Žmo­nės no­ri sta­bi­lu­mo, grei­čiau at­kur­ti tai, kas bu­vo su­griau­ta, ati­tai­sy­ti ža­lą, ku­rią pa­da­rė bu­vęs ko­rum­puo­tas re­ži­mas. No­ri­me pa­dė­ti Ukrai­nos žmo­nėms.

Esa­me la­bai su­si­rū­pi­nę dėl to, kas vyks­ta šio­je ša­ly­je. Mums ne­ri­mą ke­lia ne­tei­sė­ta Kry­mo anek­si­ja, taip pat – Ry­tų Ukrai­nos des­ta­bi­li­za­ci­ja. La­bai no­rė­tu­me pa­ma­ty­ti Ru­si­jos pa­stan­gas dees­ka­luo­ti kri­zę, kad ši ša­lis pa­si­nau­do­tų sa­vo įta­ka se­pa­ra­tis­tams, ir kri­zė bū­tų nu­slo­pin­ta. Ukrai­nos žmo­nės ga­lė­tų grįž­ti prie nor­ma­laus gy­ve­ni­mo ir kur­ti sa­vo pui­kios ša­lies at­ei­tį. Tai yra mū­sų dė­me­sio cen­tre. Tai ir sten­gia­mės pa­siek­ti dirb­da­mi su ki­tais tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės na­riais, to­kiais ar­ti­mais par­tne­riais kaip Lie­tu­va.

- Iki šiol Va­ka­rų sank­ci­jos ne­sus­tab­dė Ru­si­jos nuo konf­lik­to es­ka­la­vi­mo. Ko­kia yra jū­sų ša­lies po­zi­ci­ja dėl prie­mo­nių, ga­lin­čių at­gra­sy­ti Ru­si­ją nuo to­les­nės ag­re­si­jos prieš Ukrai­ną?

- Sank­ci­jų po­vei­kį iš­ma­tuo­ti su­nku. Tai sa­kau, nes Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je dir­bau sank­ci­jų po­li­ti­kos sri­ty­je. Ma­nau, kad sank­ci­jos par­odė Ru­si­jai, jog ji tu­rės nuo­sto­lių dėl veiks­mų, ku­rių im­asi Ukrai­no­je, su­lauks dėl to pa­sek­mių. Sank­ci­jos yra svar­bi mū­sų at­sa­ko į šią kri­zę da­lis. Ne­ma­nau, kad tu­rė­tu­me trauk­tis iš šio ke­lio.

Skaityti daugiau...

L. Kasčiūnas, V. Keršanskas. Išsivaduoti nuo „Gazprom“ naudinga ir politiškai, ir ekonomiškai

Dujos, Gazprom, tiekimasdelfi.lt 2014-08-20

Rusijos intervencija Ukrainoje vėl sutelkė Europos dėmesį ties tradiciniais – kariniais – saugumo iššūkiais, tačiau nereikėtų pamiršti ir tų veiksnių, kurie sudarė sąlygas šiandieniniams Rusijos bandymams revizuoti Europos saugumo architektūrą. Tai pirmiausia lėmė procesai energetikos sektoriuje, kurie į priekį stumiasi tik dėl dalies intelektualų pagrįstų raginimų Europai nutraukti finansavimą Vladimiro Putino režimui.

ES rinka – galia be įtakos Rusijos atžvilgiu

Šiuo atveju kalbame apie ilgalaikius kontraktus ir bendrus projektus su Rusijos dujų gigantu „Gazprom“. Būtent šios įmonės sumokami mokesčiai sudaro trečdalį Rusijos biudžeto, iš kurio pastaruosius kelis metus buvo finansuojama Rusijos kariuomenės modernizacija. Jos padarinius šiandien tiesiogiai jaučia Ukraina. Kitaip tariant, sudarydamos sąlygas „Gazprom“ įtvirtinti savo monopolinę poziciją Europos šalių rinkose – ES šalys narės ir tų šalių kompanijos pačios prisidėjo prie Rusijos karinės galios didėjimo.

Energetikos sektorius svarbus ES ir Rusijos santykiuose ir dėl kitos priežasties. Nors ES į Rusiją siunčia tik 7 proc. savo eksporto, tačiau Maskvos įtaka ES sprendimų priėmimui neproporcingai didelė. Kaip taikliai pastebi Anne Applebaum, Rusijos politinė įtaka Europoje yra didžiulė dėl Maskvos europinių verslo partnerių pobūdžio. „Tai dažniausiai yra labai didelės kompanijos, susijusios su naftos ir dujų pramone ir skiriančioms paramą politinėms partijoms. Net paėmus kartu 100 tūkst. Vokietijos prekybininkų ir gamintojų, vystančių verslą su Lenkija, neturi tokios įtakos kaip kompanijos „E On. Ruhrgas“, kuri stipriai investuoja į Rusiją, vadovas. Visi Italijos vyno ir sūrio eksportuotojai kartu sudėjus neturi tokio paties balso Italijos politikoje kaip Italijos valstybinės dujų kompanijos „Eni“, kuri yra didžiausias didmeninis Rusijos dujų klientas, vykdantysis direktorius,“ – pabrėžia A.Applebaum.
Tad be ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos ryšių pertvarkos Rusijos įtaka Europoje taip ir liks neproporcingai didelė. Dar daugiau, tik šių ryšių pertvarkymas galėtų padidinti spaudimą „Gazrom“ pozicijoms tiek ES rinkoje, tiek ir pačioje Rusijoje. Juk teoriškai ne tik ES priklauso nuo Rusijos energetinių išteklių, bet ir „Gazprom“ lygiai taip pat priklauso nuo ES rinkos. Bėda tik ta, kad ES dujų rinka vis dar fragmentuota ir Europos Sąjunga dujų sektoriuje nekalba „vienu balsu“.

Skaityti daugiau...

Kodėl V. Tomaševskis sau gali leisti viską?

Valdemaras Tomaševskisdelfi.lt 2014-08-20

 

Panašu, kad Valdemaras Tomaševskis išsėmė ne tik premjero Algirdo Butkevičiaus kantrybės taurę.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas mano, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pozicija dėl energetikos ministerijos – paskutinis lašas socdemų kantrybės taurėje. Juolab, kad V. Tomaševskis su kompanija vietoj iš posto metamo ministro Jaroslavo Neverovičiaus sumanė siūlyti tą patį J. Neverovičų. T. Janeliūno nuomone, taip pat panašu, kad Lenkijos politikai pradėjo kur kas atsargiau žiūrėti į LLRA ir jos lyderį.

Iš koalicijos išeiti nenori – nori būti išmesti

LLRA socdemų elgesį dėl J. Neverovičiaus vadina „Europos politinės kultūros pažeidimu ar jos trūkumu“. Toks palyginimas T. Janeliūnui kelia šypseną.

„Tai, ką šiuo metu krečia LLRA, apskritai netelpa į jokius normalios politikos rėmus“, - DELFI teigė politologas.

Pasak jo, J. Neverovičiaus pakartotinis siūlymas į ministrus reiškia viena iš dviejų: arba LLRA neturi pamainos energetikos ministrui, arba taip bandoma dar labiau suerzinti koalicijos partnerius.

„Tai rodo, kad jie, iš vienos pusės, neturi jokio atsarginio varianto. (…) Bet iš kitos pusės – jie, matyt, nenori tiesmukai pasakyti „Ačiū, viso gero – mes traukiamės iš koalicijos“. Jie nenori būti tie, kurie pirmieji tai pasakys. Galbūt nori būti tiesiog išmesti“, - svarstė T. Janeliūnas.

Sudievintas partijos lyderis

Socdemai atvirai sako, kad Renata Cytacka energetikos viceministrės poste – ne J. Neverovičiaus, o V. Tomaševskio užgaida. Anot T. Janeliūno, tai tik dar kartą parodo, kad LLRA yra autokratinė partija.

„Be abejo. Ir ta tradicija jau pakankamai seniai matoma. Galima įsivaizduoti, kad partijoje yra kažkiek racionalių žmonių. Kaip matėme, ir tas pats J. Neverovičius bandė siūlyti kitus kandidatus į viceministrus. Bet perlipti partijos lyderio ambicijų ar arogancijos, matyt, niekas partijos viduje nesugeba.

Skaityti daugiau...

A. Anušauskas. Maskva-Berlynas. 1939-ųjų slaptieji susitarimai prieš Lietuvą

A. Anušauskas. Maskva-Berlynas. 1939-ųjų slaptieji susitarimai prieš Lietuvądelfi.lt 2014-08-19

Prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptasis protokolas nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją.

Tai ir sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, ir nulėmė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybių likimus bei pasirinkimus.

1979 m. rugpjūčio 23 d. keturiasdešimt penki pabaltijiečiai pasirašė atsišaukimą, kuriuo pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą ir jo padarinius, o po dešimtmečio jau šimtai tūkstančių aneksuotų Baltijos šalių gyventojų dalyvavo „Baltijos kelyje“, reikalaudami panaikinti pakto pasekmes ir atkurti šalių nepriklausomybę.

Nors prieš kelerius metus ši data paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, tačiau Baltijos valstybių likimas vis dar paliktas šio pakto analizės paraštėse. Todėl pakto pasekmės ir šiandien nėra vien praeitis.

Tiek Maskva, tiek Berlynas Baltijos šalis tarpukariu siekė laikyti izoliuotas, nepasiruošusias tinkamai gynybai, nesudariusias sąjungos ir neturinčias suderintų užsienio politikos tikslų. Jų izoliavimas nuo demokratinių Vakarų – buvo ilgai siekiamas tikslas. Abi valstybės iš esmės toleravo viena kitos įtaką Kaunui, Rygai ar Talinui, bet buvo alergiškos bet kokiai Baltijos šalių sąjungai traktuodamos jį kaip nedraugišką žingsnį. Politikai, kurie nepritarė tokiai sąjungai buvo laukiami užstalės pokalbiams Vokietijos ar Sovietų Sąjungos pasiuntinių kompanijose.

Ypač tam pasitarnavo Lietuvos-Lenkijos konfliktas. Neradus politinio sprendimo, savo sostinės grąžinimo reikalavusi Lietuva tariamą paramą gaudavo tik SSRS ir Vokietijos sostinėse. Jau dabar istorikai yra atskleidę, kad derindamas pozicijas Vokietijos pasiuntinys Kaune SSRS pasiuntiniui rodė net į Berlyną siunčiamų šifruočių originalus. Toks bendradarbiavimas susiaurėjo atėjus į valdžią Hitleriui, tačiau niekada nenutrūko, o Lietuvos politinio elito abejingai-draugiškas požiūris į Kremlių atvedė prie ultimatumo slenksčio nepasiruošus priešintis okupacijai.

Skaityti daugiau...

E. Kazlauskas. Lietuva pereina į puolimą

Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko inauguracijos ceremonijadelfi.lt 2014-08-19

2014-ieji tik įpusėjo, tačiau jau dabar aišku, kad tokių baisių ir įdomių metų nebuvo nuo 2001-ųjų (rugsėjo 11-osios įvykių). Kaskart pasaulyje vykstant rimtiems geopolitiniams pokyčiams, Lietuvos grėsmių ir galimybių laukas išsiplečia. Rugsėjo 11-oji suteikė lemiamą postūmį Lietuvos tapimui NATO nare, o štai po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ta pati NATO vėl prisiminė esanti galingiausias pasaulyje karinis aljansas. Visgi labiausiai džiugina Lietuvos žmonių dar neregėtas ryžtas prisiimti atsakomybę už savo saugumą.

Užsienio politikos ir istorijos ekspertai dažnai pastebi, jog Lietuvos aukso amžiai sutapdavo su Rusijos ar kitų jos imperialistinių formų silpnėjimu. Šiuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgaujasi didžiuliu populiarumu ir raško savo grobuoniškos politikos Ukrainoje, kurią taip myli paprasti Rusijos žmonės, vaisius. Pasitelkus istorinę logiką, Lietuvą tuo tarpu turėtų purtyti vidinės politinės ir ekonominės negandos, tačiau vaizdas yra visiškai kitoks.

Žudynės Kijevo Nepriklausomybės aikštėje (Maidane), Rusijos kariuomenės invazija į Krymą bei jo aneksija, tebesitęsiantis Kremliaus kurstomas hibridinis karas rytinėse Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose – tokiems dalykams vykstant už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos baimė sukausto net ir NATO narius. Džiugu, kad ta baimė netapo paralyžiuojanti, o priešingai – pabudino ir atvėrė akis didelei daliai Lietuvos žmonių.

Visuomenės reakcija buvo žaibiška. Pasipiktinimą Ukrainos prorusišku Viktoro Janukovyčiaus režimu lietuviai reiškė gausiais mitingais, palaikančiais taikius protestuotojus Kijeve. Po režimo žlugimo ir prasidėjus Krymo okupacijai visuomenės pasipiktinimas persikėlė prie Rusijos ambasados, kur vyko didžiulis kiekis skaitlingų bei išradingų protesto akcijų. Tai parodė, kad reikšminga Lietuvos visuomenės dalis yra pakankamai subrendusi suvokti ne tik provincialias (tiesiogines) grėsmes, bet ir mato Lietuvos saugumą platesniame kontekste.

Skaityti daugiau...

Vienybės laužas

 

2014 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 19.00 val. kelio Vilnius–Panevėžys 16 kilometre prie paminkliuko ties nauju logistikos centru numatytas Vilniaus rajono Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir kitų visuomeninių patriotinių organizacijų renginys „VIENYBĖS LAUŽAS", skirtas Baltijos kelio 25-mečiui. Kviečiame visus su vėliavomis, kita tiksline atributika aktyviai dalyvauti.

LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas
Bukiškių žemės ūkio mokyklos direktorius Sigitas Pakinkis

 

Daugiau straipsnių...

  1. V.Landsbergis: Pučas ir pučistai
  2. Baltijos keliui - 25
  3. J. Tvaskienė: Lenkų kirtis iš pasalų
  4. V. Landsbergis. Belaisvių šaudymas Medininkuose