Pasiklausius premjero, Seimo narių ir pažvelgus pro langą apima trejopi jausmai. Be abejo, valdančiosios koalicijos lyderis turi girtis nuveiktais darbais, opozicija - jį kritikuoti, o piliečiai - bent suprasti, apie ką kalbama.
Pradėkime nuo opozicijos kritikos. Dabartinei Vyriausybei didžiąja dalimi buvo priekaištaujama dėl neveiklumo, naujų idėjų neturėjimo ir dėl to, kad ji esą savo autoritetą didina ant ankstesnės Vyriausybės nutiestų bėgių.
Jei taip ir yra, sunku suprasti, kodėl pradėtų darbų tęstinumas turėtų būti blogybė. Mano galva, bet kurią Vyriausybę, kuri tęsia prieš tai buvusiųjų valdžioje gerus darbus, derėtų tik girti. Esminis klausimas, ar iš tiesų geri darbai yra tęsiami, ar esama potencialo blogus, tarkime, krašto apsaugos silpninimą, taisyti?
Pasiklausius opozicijos priekaištų darosi apmaudžiai gaila, kad ji iki šiol nelabai suvokia savo pralaimėjimo priežasčių pastaruosiuose rinkimuose į Seimą ir prieš kaltindama ką nors neveiklumu, turėtų pati atidžiai pasižiūrėti į veidrodį. Galbūt vienintelis Vytautas Landsbergis nuosekliai Lietuvai ir pasauliui pateikia savo požiūrį, patarimus bei pastabas. Bet jis - ne opozicijos lyderis, kuris veda ją į prezidento, Europos Parlamento rinkimus. O daugelis kitų konservatorių, krikščionių demokratų, liberalų, regis, susitaikė su ramiu ir jaukiu nieko neveikiančios opozicijos įvaizdžiu. Todėl viešojoje erdvėje jos vaidmenį perima marginalai, verkiantys dėl mistinio žemės pardavimo užsieniečiams ar euro įvedimo.
Skaityti daugiau...