delfi.lt 2015-02-19Sekretorius sakė, kad NATO turi būti pasiruošusi bet kokio pavidalo Rusijos agresijai, ir perspėjo dėl „realaus ir esamo pavojaus“ Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios yra Aljanso ir euro zonos narės.
„NATO turi būti pasiruošusi bet kokiai agresijai iš Rusijos pusės – kad ir kokia ji būtų. NATO ruošiasi“, – sakė M.Fallonas žurnalistams, lydėjusiems jį per kelionę į Siera Leonę.
„Man neramu dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino, – gynybos sekretoriaus žodžius trečiadienį citavo dienraštis „The Times“. – Man neramu dėl jo spaudimo Baltijos šalims, kaip jis bando NATO.“
Komentaruose, kuriuos taip pat citavo dienraštis „The Daily Telegraph“, M.Fallonas išsakė nuomonę, kad egzistuoja „labai realus ir esamas pavojus“, jog Rusija gali panaudoti prieš Baltijos valsrtybes tokius pačius slapto karo metodus, kuriuos, kaip yra kaltinama, ji naudoja Ukrainoje.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas trečiadienį apibūdindamas padėtį Ukrainoje sakė, kad „faktiškai viena šalis meta iššūkį kitos šalies teritoriniam vientisumui“.
Kaina, kurią Rusijai teks mokėti: pasiektas pirmasis lygmuo
delfi.lt 2015-02-19
„Turime būti tvirti ir ryžtingi pabrėždami, kad tarptautinės tvarkos pažeidimas nebus toleruojamas: Rusija turės už tai sumokėti. Ta kaina gali būti įvairi: dabar tai sankcijos, vėliau gali būti pagalba ginklais Ukrainai sustiprinant jos pasipriešinimą, o trečiasis lygmuo – įtraukti į kovą pačią Rusiją Ukrainos teritorijoje. Šiuo metu esame pirmajame, sankcijų, lygmenyje. Nemanau, kad pasieksime trečiąjį lygį, tačiau norėčiau, kad antrasis būtų įgyvendintas – Vakarai turi duoti ginklų ukrainiečiams, kad šie galėtų apsiginti nuo tarptautinės tvarkos pažeidėjų“, – DELFI sakė Jamesas Dentonas, žurnalo „World Affairs“ leidėjas, vienas Transatlantinio bendradarbiavimo atnaujinimo iniciatyvos vadovų.
Anksčiau J. Dentonas vadovavo „Freedom House“ ir konsultavo tokius politinius lyderius kaip Lechas Walesa, Viktoras Orbanas, Zoranas Djindjicius, yra dirbęs povandeninių laivų ir spec. operacijų ekspertu JAV laivyne. Interviu darytas konferencijoje „Kremliaus iššūkis ir transatlantinis solidarumas“ Varšuvoje.
- Šioje konferencijoje buvo išsakyta nuomonė, kad Vakarai nepasiūlė Rusijai jokio alternatyvaus naratyvo ir kad padorūs, Kremliumi nenorintys tikėti rusai neturėjo kito pasirinkimo. Yra ir nuomonė, kad Rusijai tiek daug visko buvo pasiūlyta – narystės tarptautinėse organizacijose ir, įvairiausios bendradarbiavimo formos, tačiau ji to neįvertino, tik išvien laužė susitarimus ir taisykles. Ką manote jūs?
- 1998-1999 m., o gal net keletu metų anksčiau, Glasnost ir Perestroikos laikais santykiai tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų atšilo ir buvo siekiama įvairių susitarimų bei reformų. Tuo metu Vakarai, taip pat ir JAV, labai palaikė Michailą Gorbačiovą. Kai Sovietų Sąjunga virto Rusija, Vakarai, tarptautinės organizacijos toliau entuziastingai rėmė jos perėjimą į kitą būvį, teikdami įvairiausias žinias ir finansinę paramą. Jie padėjo reformuoti teismus, kariuomenę, ekonomiką, buvo skiriami nežmoniški resursai tam, kad Rusija sklandžiai įveiktų pereinamąjį laikotarpį į demokratiją. Tas pats buvo daroma su Baltijos šalimis ir Rytų bei Centrine Europa. Manau, kad Vakarai nuveikė daug. Galbūt Vakarai užmerkė akis į tam tikrus trūkumus – aiškiai buvo daug korupcijos, rinkimų klastojimų, taip pat ir prie Boriso Jelcino – tačiau jie tiesiog susikoncentravo į didesnius procesus – ekonomikos smukimą ir kitką.
Beviltiška priklausomybė
Šoka blusos ir prūsokai aplink Žalią tiltą,
Garbina ant jo balvonus sovietų suvilktus.
Ką daryti, kaip tvarkytis, kad jie nenugriūtų,
Slapčia žvilgčioja į Rytus: ar gabent į Grūtą?
Kalambūru įvertinau padėtį, kad visiems būtų aišku, kas dedasi neva nepriklausomoje Lietuvoje. Anot žemaičio, pjaukit su peile, durkit su videlče, nebegaliu Lietuvos nepriklausoma vadinti, nes, jei nuo SSRS nebepriklausome, tai nuo jos paveldo priklausomybė akivaizdi.
Ir kokių tik „išminties“ perliukų tenka išgirsti. Antai Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius siūlo, kad skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimo reikalą turi spręsti specialistai, Seimo ir Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas siūlo paskelbti mieste normalų referendumą. O čia jau, referendumui skyrus lėšas, įkinkius Vaigausko Vyriausiąją rinkimų komisiją, būtų tikras šokis aplink pabrangusias skulptūras.
Ko norėt iš neišprususio kaimiečio ar miestelėno, jei mokslinčiai, pripažinti politikai, aukšti pareigūnai sovietiniu tvaiku raugėja. Antai šokėjai iš Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos Vincas Brezgys, Marija Drėmaitė, Nijolė Kazakevičiūtė, Dalia Klajumienė, Gintautas Rackevičius, Gintautas Sliesoriūnas, Nijolė Tumėnienė sutartinai nusprendė, kad balvonų negalima liesti. Gal teisūs, - arba balvonai, arba taryba turi patys subyrėti.
E. Lucasas. Užmirškite apie teisingumą: V. Putino žaidimo taisyklės – kitokios
delfi.lt 2015-02-18
Kai galios santykiai yra nelygūs, užmirškite apie teisingumą: „Stiprieji daro, ką gali, o silpnieji kenčia, ką turi kentėti“.
Tai gali skambėti kaip trumpa putinizmo esmė, bet ši citata yra 2500 metų senumo – iš Tukidido „Peloponeso karo istorijos“. Paralelės su šiandiena yra šiurpios. Atėnai troško sutrukdyti miestui-valstybei Milui susijungti su jų varžove Sparta.
Milo gyventojai pareiškė norį patys spręsti savo likimą. Grėsmingai paaiškindami, kad galia reiškia teisybę, Atėnai apsupo Milą, badu marinamus gyventojus privertė pasiduoti, išžudė vyrus, o moteris ir vaikus paėmė vergovėn.
Vladimiro Putino Rusija panašų principą taiko Ukrainai. Europoje buvo nusistovėjusi saugumo tvarka, pagal kurią mažesnės ir silpnesnės šalys turėjo galimybę spręsti savo pačių likimą. Pastarųjų kelių dešimtmečių įvykiai buvo daugmaž pagirtini.
Vokietijos atsakas Rusijai: keičia saugumo strategiją
vz.lt 2015-02-18
Lyderės vaidmenį Rusijos ir Ukrainos konflikto sprendime prisiėmusi Vokietija susirūpino naujomis grėsmėmis iš Rytų. Tad planuojamoje naujoje ilgalaikėje gynybos strategijoje bus kreipiamas dėmesys ne tik į naujus kovos būdus, bet ir į aktyvesnį šalies dalyvavimą Europos gynyboje. Rusijos mėginimai pasiekti savo tikslus naudojantis „galios politika ir karine jėga“ verčia Vokietiją keisti savo saugumo strategiją, antradienį vykusioje konferencijoje kalbėjo Ursula von der Leyen, šalies gynybos ministrė, rašo „Reuters“.
„Rusijos veiksmai Ukrainoje fundamentaliai keičia Europos saugumo architektūrą“, – sakė ji.
Dabar galiojanti Vokietijos saugumo strategija parengta 2006 m. Kitais metais bus pristatyta nauja „baltoji knyga“, kurioje bus apibrėžtos ilgalaikės saugumo politikos gairės.
Numatoma, kad naujoje strategijoje didesnis dėmesys bus skiriamas ne tik tarptautinėms taikos palaikymo misijoms, bet ir saugumo užtikrinimu Europoje – Vokietija jau prisideda prie NATO pajėgumų Rytų Europoje stiprinimo. Keisti prioritetus paskatino Rusijos veiksmai Ukrainoje, aneksuojant Krymą ir pradedant hibridinnį karą Rytuose.
Nuolaidžiaujant pralaimėti gali ne tik Ukraina
lzinios.lt 2015-02-18
Pralaimėjimą. Galiausiai juo baigsis įvykiai Ukrainoje, jei norima mokytis iš savo klaidų, o ne iš istorijos. Tarkime, Lietuvos prieškario. Sovietų Sąjunga atvirai didino spaudimą ir mūsų pasienyje telkė karines pajėgas. 1940 metų birželį įteikė ultimatumą, kuriuo buvo laužomos iki to laiko sudarytos sutartys. Tačiau net ir savo ultimatume aprašytų sąlygų nesilaikė, nelaukė, kiek žadėjo, bet į Lietuvą įvedė armiją ir mūsų kraštą okupavo.
Susidaro įspūdis, kad Kremlius net nesivargina pasitelkti vaizduotės ir sumanyti originalesnį scenarijų. Siužetai panašūs - ar XX, ar XXI amžius. Nors dabar pasaulis ne tik stebi, bet deda pastangų ir ieško būtų nugesinti Rusijos agresiją. Vis dėlto per daug tikima Kremliumi ir nuolaidžiaujama, todėl situacija Ukrainoje vis prastėja.
Iš JAV – griežti žodžiai Rusijai
delfi.lt 2015-02-18
JAV viceprezidentas Joe Bidenas antradienį pasmerkė prorusiškus separatistus ir Rusijos pajėgas dėl prieš tris dienas įsigaliojusių paliaubų pažeidimų Ukrainos rytuose ir perspėjo, kad Rusijai gresia griežtesnės pasekmės už jos veiksmus.
J.Bidenas „griežtai smerkia paliaubų pažeidimą, už kurį atsakingos separatistų pajėgos, veikiančios išvien su Rusijos pajėgomis Debalcevės mieste ir jo apylinkėse“, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime, paskelbtame po viceprezidento pokalbio su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai praėjusią savaitę po įtempto derybų maratono Baltarusijos sostinėje pasirašė susitarimą, turėjusį nutraukti susirėmimus tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių.
„Jeigu Rusija toliau pažeidinės Minsko susitarimus, įskaitant naujausią susitarimą, pasirašytą vasario 12 dieną, kaina Rusijai didės“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime.
Vilniaus arkivyskupo pamokslas Lietuvos valstybės atkūrimo dieną
voruta.lt 2015-02-16
Šiandien, kai susirinkome švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir melstis už Tėvynės laisvę, pirmasis skaitinys atkreipia mūsų dėmesį į tarpusavio santykių svarbą, į pirmųjų brolių – Kaino ir Abelio – nesugebėjimą taikiai sugyventi.
Girdėjome, kaip Dievas perspėja Kainą, kad nuodėmė tyko prie jo durų kaip žvėris, kurį būtina sutramdyti, kad neatsitiktų kas bloga. Gebėjimas sugyventi yra bendruomeninių santykių, kurie per amžius nesikeičia, šerdis.
Popiežius Pranciškus yra sakęs: „Godumas, netolerancija, valdžios troškimas – šie motyvai kursto apsisprendimą kariauti, juos pateisina tam tikra ideologija; tačiau iš pradžių atsiranda iškreiptas troškimas, impulsas. Ideologija yra pateikiama kaip pateisinimas, o kai ideologijos nėra, tuomet aidi Kaino atsakymas: „Argi man rūpi mano brolis?“ Pasak popiežiaus, tie, kurie kursto karą, niekam nežiūri į akis: nei senoliams, nei vaikams, nei mamoms ar tėčiams… Tarsi sakytų: „Argi man tai rūpi?“
Prisimindamas visų karų aukas, popiežius Pranciškus klausia, kodėl daugelio žmonių gyvenimas buvo nutrauktas, ir atsako: „Nes žmonija pasakė: „Argi man tai rūpi? [...] Išmintingųjų užduotis yra pripažinti klaidas, jausti skausmą, atgailauti, prašyti atleidimo ir verkti.“
Mes jaučiame iš išorės kylančius pavojus laisvei – neramina tarptautiniai konfliktai, karai, ir dėl to turime budėti. Tačiau didžiausią pavojų mūsų laisvei kelia ne išorinė grėsmė, o vidinės laisvės praradimas. Be laisvo žmogaus nėra laisvos, nepriklausomos valstybės! Atkreipkime dėmesį į Lietuvos himno žodžius, nes jie nurodo, ko reikia, kad užtikrintume brangia kaina įgytą laisvę: „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės.“ Lietuvai reikia brandžių ir dorų piliečių. Skirkime laiko ir išteklių dorybėms ugdyti, nes doras pilietis užtikrina visuomenės laisvę.