Kas gąsdina Rusijos kariuomenę Kaliningrade?

Kas gąsdina Rusijos kariuomenę Kaliningrade?delfi.lt 2014-04-14

Rusija nieku gyvu nenori pripažinti, kad ketverius metus ręsti atominės pamatai Kaliningrade – betono skiedinio pripildyta duobė.

Rusijos prezidentas Putinas uždraudė Kaliningrado srities energetikams drauge su Baltijos šalimis jungtis su kontinentinės Europos tinklais, todėl akivaizdu, kad jau palaidoti ambicingi verslo planai per Švedijos jungtį tiekti elektrą į Skandinaviją, išsiveržti į vidurio Europos rinką ir išsaugoti Baltijos valstybių rinkas.

Dabar aiškėja, kad negailėjusi beveik dviejų milijardų dolerių atominės projektui, Rusijos vyriausybė beveik visiškai nesirūpino Kaliningrado srities energetikos plėtra, todėl šį regioną krečia viena po kitos pasikartojančios avarijos tinkluose. Jų atnaujinimui, naujų generuojančių šaltinių statybai būtini milijardai. Maskvoje jau baiminamasi, kad mūsų šalyje vykdomi energetinės nepriklausomybės projektai, dėl kurių Kaliningrado sritis liks visiškai priklausoma nuo tranzito per Lietuvą, kelia grėsmę šiam tarp NATO valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – įsispraudusiam labiausiai Europoje militarizuotam Rusijos regionui.

Skaityti daugiau...

Švedija – patikima ir sąžininga Lietuvos verslo partnerė

Švedija – patikima ir sąžininga Lietuvos verslo partnerėvoruta.lt 2014-04-10

Ketvirtadienis, 2014 m. balandžio 10 d. (Stokholmas)
 
Oficialaus vizito į Švediją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė dvišalį Lietuvos ir Švedijos verslo forumą.
 
Šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvą su Švedija sieja ne tik stiprūs politiniai ryšiai, bet ir labai sėkmingas ekonominis bendradarbiavimas. Vis daugiau lietuviškų įmonių ieško verslo galimybių Švedijoje. Ši šalis yra didžiausia užsienio investuotoja ir darbdavė Lietuvoje.
 
„Ekonominis bendradarbiavimas su Skandinavijos valstybėmis ir ypač Švedija šiandien yra kaip niekad aktualus. Rizikingos Rytų rinkos verčia Lietuvos verslininkus vis labiau orientuotis į Vakarus, išnaudoti jų teikiamą ekonominį potencialą, ieškoti patikimų ir civilizuotų verslo partnerių, kurie gerbtų tarptautines sutartis ir įsipareigojimus. Švedija visados buvo atsakingo, skaidraus ir sąžiningo verslo pavyzdys. Džiaugiuosi, jog Lietuvos ekonominiai ryšiai su Švedija nuolatos auga ir stiprėja”, – sakė Prezidentė.
 
Pagal tiesiogines užsienio investicijas Švedija užima pirmą vietą. Praėjusiais metais tiesioginės švedų verslo investicijos Lietuvoje siekė 10 milijardų litų. Tai dvigubai daugiau palyginti su Lenkija ir Vokietija, kurios užima antrą ir trečią vietas. Lietuvoje įsteigtos Švedijos įmonės yra sukūrusios daugiau nei 11 tūkstančių darbo vietų.

Skaityti daugiau...

E.Markevičienė:„NordBalt“ elektros kabelis leidžiasi į jūros dugną

vz.lt 2014-04-11

Šiandien Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pradėtas kloti elektros kabelis, sujungiantis Lietuvos ir  Šiaurės šalių energetikos sistemas. Tai strateginio energetinio projekto – „NordBalt“ elektros jungties – vieno svarbiausių etapų darbų pradžia.

Į Baltijos jūrą ties Kuršių nerija atplaukęs laivas „Topaz Installer“ sustojęs apie 600 m nuo kranto, jau ruošiasi kabelio nuleidimo ir klojimo darbams.

Pagal planą, pirmiausia elektros jungties kabeliai bus leidžiami į 800 metrų ilgio vamzdžius, kurie jau įgręžti Baltijos jūros priekrantėje.

Darbų pradžiai balandis pasirinktas todėl, kad pavasarį ir vasarą Baltija kiek ramesnė, čia  mažesnis audrų pavojus.
Į jūrinių kabelių klojimo laiva, kurį nuomoja kabelio gamintoja Švedijos technologijų kompanija ABB, sukrauta 50 km jungties kabelių.

Druskingam  jūros vandeniui atsparų  kelių sluoksnių „NordBalt“ kabelį ABB  pradėjo gaminti 2011 m. gruodį. Jūrinio kabelio skersmuo – apie 12,3 cm, gamykloje jis vyniojamas į didžiules rites. Vienas kabelio metras sveria apie 30 kg, visos „NordBalt“ jungties ilgis - 450 kilometrų.

Elektros jungties „NordBalt“  statybą planuojama pabaigti iki 2015 m. pabaigos. Ši jungtis  yra būtina sąlyga kurtis bendrai Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinkai. Būsimasis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektrą iš hidroresursais turtingų Šiaurės Europos šalių, taip pat bus sumažinta Lietuvos priklausomybė nuo elektros tiekėjo iš Rusijos.

Skaityti daugiau...

B.Obama siūlo ruošti griežtesnes sankcijas Rusijai

lzinios.lt 2014-04-11

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ket­vir­ta­die­nį per po­kal­bį te­le­fo­nu su Vo­kie­ti­jos kanc­le­re An­ge­lai Mer­kel par­eiš­kė, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir jų są­jun­gi­nin­kės tu­ri par­eng­ti nau­jas sank­ci­jas Ru­si­jai, jei Mask­va to­liau es­ka­luos kri­zę Ukrai­no­je.

„Pre­zi­den­tas pa­brė­žė, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos, Eu­ro­pos Są­jun­ga ir ki­tos pa­sau­li­nės par­tne­rės tu­ri bū­ti pa­si­ren­gu­sios rea­guo­ti į to­les­nį Ru­si­jos es­ka­la­vi­mą pa­pil­do­mo­mis sank­ci­jo­mis“, - ra­šo­ma Bal­tų­jų rū­mų iš­pla­tin­ta­me par­eiš­ki­me.

B.Oba­ma su A.Mer­kel si­tua­ci­ją Ukrai­no­je ap­ta­rė lėk­tu­vu grįž­da­mas iš Tek­sa­so į Va­šing­to­ną. Šis po­kal­bis įvy­ko Eu­ro­pai vis la­biau ne­ri­mau­jant, kad dėl Ukrai­nos kri­zės ga­li nu­trūk­ti ru­siš­kų du­jų tie­ki­mas.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas Eu­ro­pos ly­de­rius įspė­jo, kad dėl au­gan­čių Ukrai­nos sko­lų ga­li kil­ti grės­mė du­jų tie­ki­mui į Eu­ro­pą. Ne­ma­ža da­lis ru­siš­kų du­jų Eu­ro­pą pa­sie­kia per Ukrai­ną.

Bal­tie­ji rū­mai nu­ro­dė, kad JAV ir Vo­kie­ti­jos ly­de­riai pra­tęs de­ry­bas per bū­si­mą A.Mer­kel vi­zi­tą į Va­šing­to­ną, ku­rio da­ta dar ne­pas­kelb­ta.

Skaityti daugiau...

E. Lucasui paaiškino, kodėl įvykiai Ukrainoje – III pasaulinio karo pradžia

Edwardas Lucasasdelfi.lt 2014-04-10

 

Politikos apžvalgininkas Edwardas Lucasas kelia klausimą, ar Lenkija tikrai būtų pasiruošusi grėsmės atveju padėti Baltijos šalims ir rizikuoti savo teritorijos vientisumu.

Tai savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas ir žurnalistas E. Lucasas antradienio vakarą kalbėjo Londono lietuvių Sičio klubo organizuotame renginyje.

E. Lucasas paminėjo 1994 m. Budapešto memorandumą, kuomet Ukraina atsisakė branduolinio ginklo mainais už Vakarų ir Maskvos suverenumo garantus. „Kodėl Iranas ar kitos šalys turėtų atsisakyti branduolinių ginklų ar tikėti pažadais būti apgintais, jei dabar mato Vakarų pažadus ginti nusiginklavusias šalis, tokias kaip kad Ukraina, būnant menkaverčiais”, – svarstė jis.

Ukrainos Londono Sičio klubo prezidentės, teisininkės Irinos Tymczyszyn manymu, Vakarų šalys ir Amerika dar pilnai nesuvokia įvykių Ukrainoje reikšmės. „Tai ne pilietinis karas, ir ne karas Europoje, o Trečiojo pasaulinio karo pradžia,” – sakė I. Tymczyszyn. Ji aiškino nesitikėjusi sulaukti tos dienos, kuomet Rusija įsiverš į Ukrainą. I. Tymczyszyn teigimu, būtina nedelsiant imtis efektyvesnių veiksmų ir sankcijų.

„Rosneft“ akcijų pašalinimą iš Vakarų biržų E. Lucasas siūlo kaip vieną iš būtinų sankcijų Rusijai. Jis taip pat siūlo vykdyti kruopščius tyrimus akivaizdžiais pinigų plovimo atvejais. Kaip pavyzdį E. Lucasas pateikė turtingus Rusijos piliečius, kurie, oficialiai gaudami labai mažą algą, Vakaruose perka prabangius namus.

E. Lucaso nuomone, prieš darant pokyčius energetikos srityje, taip pat reikėtų „uždėti skaitliukus“ iš Rusijos gaunamoms dujoms. „Šiuo metu dujos matuojamos Rusijoje, ir tai yra tas pats, kaip turėti parduotuvę, kurioje prekės ir sąskaitos nėra sutikrinamos“, – dėstė apžvalgininkas.

Skaityti daugiau...

Rusijoje apetitas auga: prakalbo apie Vakarų Kazachstano aneksiją

Rusijoje apetitas auga: prakalbo apie Vakarų Kazachstano aneksijądelfi.lt 2014-04-11

Chakasijos (Rusijos Federacijos Respublika) Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vladimiras Štygašiovas pareiškė, kad Rusija turi istorinių teisių į kai kurias buvusios TSRS valstybių teritorijas, t. y. į rytines Kazachstano sritis.

„Net daugelis istorikų padoriai neišmano pastarųjų 70 metų istorijos. Rytų Kazachstano sritis arba Rudnyj Altajus. Rudnyj Altajus visada įėjo į Rusijos sudėtį. Kazachstano teritorija buvo maža, priėmė sprendimą atiduoti dalį Išimo srities (tai Omsko sritis). Atidavė ir padarė Karagandą. 1936 m., visai neseniai. Iš penkias sritis perdavėme Kazachstanui, paskui Kazachstano ASTR iš autonomijos pervadino TSR. Šios teritorijos buvo perduodamos kaip keičiama moneta“, – Chakasijos AT prezidiumo posėdyje pareiškė V. Štygašiovas.

Vėliau Chakasijos parlamento atstovas Olegas Nikolajevas pareiškė, kad V. Štygašiovas nekalbėjo apie teises į Kazachstano teritorijas, o tik aptarinėjo, kaip atrodė ir keitėsi sąjunginių respublikų TSRS sudėtyje sienos. O. Nikolajevo teigimu, žurnalistai neteisingai interpretavo V. Štygašiovo pasisakymus.

 

„Jokios teisės, istorinės ar kokios kitos į kieno nors teritoriją, taip pat ir į Kazachstano, Chakasijos AT pirmininko pasisakyme nebuvo minimos“, – pareiškė jis.

Kazachstano URM sunerimo dėl rusų politiko pasisakymų, todėl kviečiasi Rusijos ambasadorių Michailą Bočarnikovą.

Skaityti daugiau...

Grupė parlamentarų siūlo pavardės originalią rašybą leisti papildomame puslapyje

alfa.lt 2014-04-11

Grupė Seimo narių užregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje.

Pagrindiniame paso puslapyje ir toliau būtų galima rašyti tik valstybine kalba, papildomo paso puslapio įrašas galėtų būti tik lotyniško pagrindo ženklais, praneša vienas projekto iniciatorių, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys.

 

Pasak V.Stundžio, įregistruotas siūlymas – kompromisinė išeitis. „Ne pirmus metus Lietuvos lenkų atstovais besiskelbiantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai ir Lenkijos valstybės valdžia reikalauja Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašybą lenkų kalba ir vadina tai žmogaus teise. Nė viena kita tautinė bendrija Lietuvoje tokio su valstybės Konstitucija nesuderinamo reguliavimo nereikalauja“, - sako V.Stundys.

Pasak jo, įrašas ne lietuvių kalba gali būti pateiktas papildomame paso puslapyje, pagrindiniame paliekant įrašą valstybine kalba. „Tokia tvarka sėkmingai galioja Latvijoje, o Lenkija jokių pastabų dėl lenkų padėties šioje šalyje neturi, kas leidžia suprasti, kad įrašai papildomame puslapyje tenkina kaimynų supratimą apie tautinių bendrijų poreikius“, – tvirtina politikas.

Siūlymas įregistruotas kaip alternatyva mėnesio pradžioje Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės pateiktam asmenvardžių rašymo projektui. Šie socialdemokratų atstovai pasiūlė leisti asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje vietoje įrašo valstybine kalba.

Alternatyvaus projekto autoriai taip pat kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, prašydami pateikti išvadas, ar jų siūlymas nelietuviškų asmenvardžių rašybos reglamentavimas yra suderinamas su reikalavimais, kylančiais iš lietuvių – kaip valstybinės – kalbos statuso. Seimo nariai tikisi, kad jų siūlomas projektas yra mažiau prieštaraujantis, taigi ir lengviau suderinamas su lietuvių kalbos vartojimo nuostatomis nei socialdemokratų pateiktas projektas.

Skaityti daugiau...

Ar lenko kortą turintis V.Tomaševskis bus ištikimas Lietuvai?

lrytas.lt 2014-04-10

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis mano, kad lenko kortą turintis politikas negali būti visiškai ištikimas Lietuvai. Ši problema turėtų būti aktuali Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui Valdemarui Tomaševskiui, kuris dalyvauja prezidento rinkimuose.

J.Bernatonis sako, kad tai yra jo kaip teisininko, o ne teisingumo ministro nuomonė. J.Bernatonis leido suprasti, kad V.Tomaševskis Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo deklaruoti, kad turi lenko kortą.

Tačiau lenkų partijos lyderis to nepadarė. V.Tomaševskis ketvirtadienį portalui lrytas.lt atsisakė patvirtinti, kad jis turi lenko kortą, nors anksčiau buvo skelbta, kad jis tikrai turi tokį Lenkijos ambasados išduodamą dokumentą.

Ministras įžvelgia pavojų

Ar lenko kortos turėjimas neprieštarauja šalies įstatymams, ministro J.Bernatonio ketvirtadienį per Vyriausybės valandą paklausė liberalas Eligijus Masiulis. 

J.Bernatonis pripažino, kad jam tai yra politiškai labai nepatogus klausimas. Jis apgailestavo, kad prieš kelerius metus, kai Lietuvos lenkams buvo pradėta išdavinėti lenko kortas, Konstitucinis teismas nesiėmė aiškintis šios problemos. Esą tik jis gali išspręsti šį klausimą. 

„Aš prašyčiau, kad mano atsakymas nebūtų politizuojamas, nes išsakysiu savo, kaip teisininko, nuomonę. Aš negaliu kaip teisingumo ministras irgi to vertinti. Aš laikausi tokios pat nuostatos, kaip ir daugelis kitų teisininkų, kad lenko korta yra įsipareigojimai kitai valstybei.

Pasižadėjimo kitai valstybei teisinė sąvoka apima ir įsipareigojimus, netgi numatyta, už kokį elgesį šios privilegijos gali būti panaikintos, vadinasi, tai yra tiesioginės sąsajos.

Skaityti daugiau...