Prasideda masiškiausios NATO karinės pratybos

lzinios.lt 2014-06-09

Pra­si­de­da vie­nos di­džiau­sių Bal­ti­jos ša­ly­se NA­TO Sau­su­mos pa­jė­gų ka­ri­nės pra­ty­bos „Kar­do kir­tis“.

Jų me­tu ke­li tūks­tan­čiai NA­TO ka­rių iš de­šim­ties vals­ty­bių tre­ni­ruo­sis de­rin­ti veiks­mus gy­ny­bi­nė­se ir puo­la­mo­sio­se ope­ra­ci­jo­se.

Pir­ma­die­nį Ada­žių po­li­go­ne Lat­vi­jo­je bus pa­skleb­ta pra­ty­bų Lat­vi­jo­je pra­džia.

Lie­tu­vo­je ofi­cia­li pra­ty­bų ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ja vyks an­tra­die­nį. Jos me­tu Ruk­lo­je, Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Al­gir­do me­cha­ni­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­no ri­kiuo­tės aikš­tė­je, iš­si­ri­kiuos apie 2 tūkst. ka­rių iš Da­ni­jos, Es­ti­jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų (JAV), Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Suo­mi­jos.

Pra­ty­bų „Kar­do kir­tis 2014“ ati­da­ry­mo Lie­tu­vo­je ce­re­mo­ni­ja bus tie­sio­giai trans­liuo­ja­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­je „You­tu­be“.

Pir­ma­die­nį į Lie­tu­vą at­skren­da pa­grin­di­nė pra­ty­bo­se Lie­tu­vo­je da­ly­vau­jan­čio Da­ni­jos ka­rių kon­tin­gen­to da­lis - apie 700 ka­rių.

Bir­že­lio 9–20 die­no­mis tri­jo­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se vyks­tan­čio­se pra­ty­bo­se iš vi­so da­ly­vaus 4,8 tūkst. ka­rių.

Skaityti daugiau...

Bulgarija stabdo darbus dujotiekio „South Stream“ projekte

diena.lt 2014-06-09

Bulgarija stabdo darbus prieštaringai vertiname dujotiekio „South Stream“ projekte, palaikomame Rusijos, sulaukusi kritikos iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, sekmadienį pranešė premjeras Plamenas Orešarskis.

„Nurodžiau sustabdyti visus darbus. Dėl tolesnių veiksmų spręsime po konsultacijų su Briuseliu“, – sakė P.Orešarskis po susitikimo su JAV senatorių delegacija.

ES antradienį paprašė, kad Bulgarija įšaldytų darbus daugiašaliame projekte, pagal kurį nutiestu vamzdynu Rusijos eksportuojamos dujos būtų pumpuojamos į Europą aplenkiant krizės krečiamą Ukrainą.

Europos Komisija nurodė, kad projektas prieštarauja ES Trečiajam energetikos paketui. Komisija jau balandžio viduryje siūlė atšaukti projektą, vadovaujamą Rusijos dujų eksporto milžinės „Gazprom“, ir taip nubausti Maskvą dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Tačiau ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija tiesiogiai nereikalavo atšaukti dujotiekio statybų, tik įsitraukė į ginčus su „Gazprom“ ir Bulgarija dėl projekto reguliavimo detalių.

Rusija ginčija ES nuostatas, draudžiančias tai pačiai bendrovei valdyti vamzdynus ir skirstymo tinklus. Tačiau ES jas laiko didinančiomis konkurenciją ir mažinančiomis Europos priklausomybę nuo Rusijos monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“.

Skaityti daugiau...

Kas remia V. Tomaševskį ir jo partiją?

Valdemaras Tomaševskisdelfi.lt 2014-06-09

Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis prieš pat prezidento rinkimų pirmąjį turą pasirodė Antakalnio kapinėse šalia Lenkų tautinės vėliavos spalvų juostelės prisisegęs vadinamąją „koloradkę“.

Tą pačią, su kuriomis atlape separatistai Ukrainoje žudo žmones, o 2007-aisiais Taline prorusiškos jėgos kėlė riaušes, per kurias žuvo žmogus.

Tad jau ne pirmus metus Rusijos ambasadų platinamos Georgijaus juostelės iš rusų karių didvyriškumo simbolio pavirto agresyvių prorusiškų jėgų skiriamuoju ženklu. Lenkijos žiniasklaida tokį V. Tomaševskio poelgį pavadino bloga žinia Lenkijai. Po tokio akibrokšto buvo spėliojama, kad LLRA lyderis pataikavo rinkėjams. Po pirmojo turo V. Tomaševskis užėmė penktąją vietą iš septynių – už jį savo balsus atidavė 8,2 proc. rinkėjų, o tai – daugiau nei Lietuvoje yra balsavimo teisę turinčių lenkų. Tačiau vargu, ar vienas poelgis sukėlė tokias rusakalbių simpatijas šiam Lietuvoje prieštaringai vertinamam politikui.

 

Ar turi rėmėjų svetur?

Po rinkimų V. Tomaševskis savo žodžių į lenkų kalbą nevertė: „Parlamentaras yra zaščitnik, gynėjas.“

2012 m. sklido kalbos, kad politikas į Seimą veda prorusiškas jėgas – LLRA rinkimų sąraše priglaudė dvi Kremliui draugiškas partijas ir kelių rusų visuomeninių organizacijų atstovus. Tą kartą „Savaitėje“ pono V. Tomaševskio klausėme, ar LLRA žmonės lankėsi Rusijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio valstybėmis valdyboje, kur su Lietuvos rusų veikėjais aptarinėjo politinį bendradarbiavimą. Ar LLRA lyderis bendrauja su Rusijos ambasados darbuotojais, kodėl pono V. Tomaševskio pavardė atsidūrė vadinamosios „Pribaltikos“ rusakalbiams skirto leidinio „Baltijskij mir“ visuomeninėje taryboje. Šį leidinį finansuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija. Tą kartą visus mūsų klausimus politikas atrėmė vienu žodžiu – „provokacija“.

„Aišku, kad mes nebendradarbiaujame su užsienio institucijomis [...] Aš apskritai nedalyvauju jokių žurnalų leidyboje, nei vieno, šito juo labiau. Mano gimtoji kalba lenkų. Čia provokacija, ką čia kalbėt“, – tuomet gynėsi V. Tomaševskis.

Tačiau pastarąją prezidento rinkimų kampaniją už Tomaševskį agitavo ne kas kitas, o „Baltijskij mir“ įkūrėjas ir buvęs vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Kondrašovas. Jo kreipimasį į savo interneto svetainę įsidėjo Lenkų rinkimų akcija.

Skaityti daugiau...

Kainos kyla ne tik dėl euro

lzinios.lt 2014-06-09

Nors daž­nai kal­ba­ma, kad var­to­ji­mo pre­kių ir kas­die­nių pa­slau­gų kai­nų ki­li­mas eu­rą įsi­ve­dan­čio­se ša­ly­se tie­sio­giai su­si­jęs su va­liu­tų kei­ti­mu, SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas, fi­nan­sų ana­li­ti­kas Gi­ta­nas Nau­sė­da tai ne­igia.

Daug Lie­tu­vos gy­ven­to­jų būgš­tau­ja, kad dėl eu­ro įve­di­mo nuo 2015 me­tų pra­džios mū­sų ša­ly­je kils pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos. Bū­tent dėl to da­lis žmo­nių ne­pri­ta­ria eu­ro įve­di­mui. Prieš eu­ro įve­di­mą Lie­tu­vo­je šių me­tų ba­lan­dį pa­si­sa­kė 48 proc. apk­laus­tų­jų. Pa­lai­kan­čių­jų eu­ro įve­di­mą, pa­ly­gin­ti su 2013-ųjų ba­lan­džio mė­ne­siu, pa­dau­gė­jo 5 punk­tais - iki 46 proc., dar 6 proc. gy­ven­to­jų ne­tu­ri nuo­mo­nės. Tai ro­do Eu­ro­ba­ro­me­tro apk­lau­sos duo­me­nys.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) ver­ti­ni­mu, dėl ap­va­li­ni­mo ir ki­tų veiks­nių vien­kar­ti­nis kai­nų au­gi­mas po eu­ro įve­di­mo ga­li svy­ruo­ti apie 0,2–0,3 pro­cen­to. Pa­na­šią įta­ką kai­noms, pa­sak EK, eu­ro įve­di­mas ga­lė­jo tu­rė­ti ir Lat­vi­jo­je, eu­rą įsi­ve­du­sio­je 2014 me­tais.

Ne vie­na priežastis

„Ne vis­ką ga­li­ma pri­skir­ti ap­va­li­ni­mo efek­tui. Ne­ma­ny­čiau, kad vien dėl eu­ro įve­di­mo Lat­vi­jo­je pa­di­dė­jo inf­lia­ci­ja. Pa­tir­tis ro­do, kad jau­triau­sios ap­va­li­ni­mo efek­tui yra kai ku­rių pa­slau­gų kai­nos, ta­čiau bend­ras ap­va­li­ni­mo efek­tas Lat­vi­jo­je bu­vo 0,3–0,4 proc. Tai­gi ne­la­bai sky­rė­si nuo to, ką fik­sa­vo ir ki­tos ša­lys, anks­čiau įsi­ve­du­sios eu­rą“, - por­ta­lui lzi­nios.lt sa­kė G. Nau­sė­da.

Ki­ta ver­tus, eko­no­mis­tas pri­pa­ži­no, kad kai­nos kei­čian­tis va­liu­toms di­dė­ja. „Nie­kas ir ne­ke­ti­na kur­ti iliu­zi­jos, kad vi­siš­kai ne­di­dė­ja ir kad eu­ro įve­di­mas vi­siš­kai ne­vei­kia kai­nų. Ta­čiau kai­nos dėl ap­va­li­ni­mo efek­to daž­niau­siai ne­ky­la tiek, kiek bai­mi­na­si vi­suo­me­nė“, - sa­kė jis.

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. D diena: „mes visada būsime pasiruošę, kad visada galėtume būti laisvi“

Ramūnas Bogdanasdelfi.lt 2014-06-05

Kariškių kalboje D diena (ar V valanda) yra atskaitos taškas veiksmų laikui skaičiuoti; pvz., D+1 bus kita diena po nustatytos datos. Toks būdas vartojamas, kad liktų nežinoma operacijos pradžia net nutekėjus informacijai apie veiksmų seką.

Po Antrojo pasaulinio karo viešoje erdvėje tokia santrumpa vadinamas sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje 1944 birželio 6. Šiemet minimos 70-tos šios operacijos metinės.

SSRS visada menkino jos reikšmę, ir nuolat buvo kalbama tik apie pavėluotą antro fronto atidarymą. Europai ir JAV, atvirkščiai, tai didvyriškas istorijos puslapis. Prieš dešimt metų minėjime Normandijoje pirmą kartą dalyvavo rusų ir vokiečių atstovai – prezidentas Vladimiras Putinas ir kancleris Gerhardas Schroederis. Siekta pabrėžti bendrą pergalę prieš fašizmą ir turėti savo gretose Vokietiją, pasveikusią nuo Hitlerio idėjų.

Šiemet irgi pakvietimą priėmė V.Putinas ir kanclerė Angela Merkel. Tačiau tarptautinė padėtis labai skiriasi nuo 2004. Prancūzijoje V. Putinas pirmą kartą apsireikš Vakarams po agresijos prieš Ukrainą.

Operacija „Viešpats“

Kodėl vakariečiai taip akcentuoja ne 1943 pergalę prieš Erwiną Rommelį Šiaurės Afrikoje, ne išsilaipinimą Sicilijoje ir pietų Italijoje 1943 vasarą, o karinių veiksmų Normandijoje pradžią 1944? Todėl, kad 1944 birželį vakarų Prancūzijoje prasidėjo keletą metų rengta galutinio Vokietijos sutriuškinimo operacija kodiniu pavadinimu „Viešpats“ (Overlord), kuri baigėsi nacių kapituliacija po 11 mėnesių. Jos planavimas rodo, kokiais metodais veikia Vakarai, ir juos galima lyginti su dabartine Vakarų reakcija į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis dėl rinkimų Ukrainoje

2014 06 04 Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas (AFET) surengė neeilinį posėdį, skirtą Ukrainos Prezidento rinkimų rezultatams aptarti. EP narys Vytautas Landsbergis, dalyvavęs šioje diskusijoje, pasidalijo tokiomis savo mintimis: „Kaip turėtų būti įvertintos brutalios pastangos paneigti Ukrainos piliečių teisę į laisvą balsavimą? Turint galvoje ir teroro būdus. Ar tai buvo nusikaltimas? Be to, kraujo praliejimas norint užkirsti kelią demokratiškiems procesams. Nusikaltimas (ar tik "sunkumai"?) pagal Ukrainos ir tarptautinę teisę? Ar tai ne nusikaltimai, už kuriuos turėtų bausti Ukrainos valdžios institucijos, net jeigu nusikaltėliai yra iš užsienio valstybės Rusijos? Ar tai turėtų daryti tarptautinės institucijos, skirtos apginti žmogaus teises ir tarptautinę teisinę tvarką – pvz. Jungtinės Tautos arba Europos žmogaus teisių teismai? Ar Krymo gyventojų, Ukrainos piliečių, teisių pažeidimas nebuvo nusikaltimas? Kas yra atsakingas už tai Simferopolyje ar Putinopolyje? Pagrindinė šių rinkimų problema buvo atviras terorizmas, kurį naudojo užsienio valstybė vadovaujama kraštutinių dešiniųjų jėgų – ir tai kur kas blogiau ir tikrai baustina nei kažkokie tiesiog "sunkumai".

Skaityti daugiau...

Proto užtamsėjimas, arba Nuogvelbos nuojauta

lzinios.lt 2014-06-05

Prieš ke­lias sa­vai­tes su­do­mi­no ži­nu­tė, kad Sei­mo na­rė so­cial­de­mo­kra­tė Bi­ru­tė Vė­sai­tė gar­siai par­eiš­kė, jog „sub­ren­do lai­kas pri­im­ti įsta­ty­mą, įpa­rei­go­jan­tį mo­kyk­lo­se vyk­dy­ti ly­ti­nį švie­ti­mą“.

Po­nia B. Vė­sai­tė bū­da­ma ir ūkio mi­nis­trė, ir anks­čiau spė­jo pa­skelb­ti keis­to­kų pa­sta­bų, bet šie jos pa­mąs­ty­mai pri­ver­tė su­glum­ti. At­sip­ra­šau už il­gą Sei­mo na­rės ci­ta­tą, ku­rią pa­ėmiau iš por­ta­lo 15min.lt. „Dau­giau­sia prob­le­mų gy­dy­to­jai gi­ne­ko­lo­gai ma­to mo­kyk­lo­se, ku­rio­se yra ge­rų mer­gai­čių, tai yra mer­gai­čių iš ge­rų šei­mų, ka­ta­li­kiš­ko­se mo­kyk­lo­se, nes ten nie­kas ne­kal­ba apie rep­ro­duk­ci­nę svei­ka­tą. Pa­kal­bė­ki­te su gy­dy­to­jais gi­ne­ko­lo­gais, jie jums pa­tvir­tins. Ma­žiau­siai prob­le­mų yra pro­fe­si­nio ren­gi­mo cen­truo­se, kur yra gy­dy­to­jos fel­če­rės, ku­rios švie­čia mer­gi­nas. Iš ti­krų­jų sek­sua­li­nė abs­ti­nen­ci­ja yra non­sen­sas šian­dien ir, ma­nau, kad ta po­li­ti­ka ne­vei­kia. Kar­tais mer­gai­tės iš ge­rų šei­mų per ne­ži­no­ji­mą su­si­ga­di­na sau gy­ve­ni­mą“, – sa­kė Sei­mo na­rė.

Skaityti daugiau...

Dalia Grybauskaitė Varšuvoje: dvikalbės lentelės – subtili problema, nes tuomet reikės ne tik lenkiškų, bet ir rusiškų užrašų

Dalia Grybauskaitė ir Bronislawas Komorowskis su žmona15min.lt 2014-06-05

Lenkijoje besilankanti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vietos žiniasklaidai pareiškė, kad dvikalbės pavadinimų lentelės – gana subtili problema, kuri paliestų ne tik lenkus Lietuvoje, bet ir rusus tiek mūsų šalyje, tiek kitose Baltijos valstybėse, praneša telewizjarepublika.pl.

„Kalbant apie gatvių pavadinimus, noriu priminti, kad tai labai subtilus klausimas turint omeny ne tik lenkų tautinę mažumą, bet ir vietos rusus. Šiomis aplinkybėmis turėtume taip pat vartoti rusų kalbą kai kuriuose mūsų rajonuose. Įsivaizduokite tuomet situaciją Latvijoje ir Estijoje. Noriu jūsų paklausti – ar lenkai norėtų, kad pusė Rygos būtų rusiška? Norėčiau, kad jūsų politikai ir Lenkijos visuomenė suprastų, jog tai labai subtilus klausimas. Nekalbame apie lenkų tautinę mažumą, o apie mūsų kalbos ir teritorijos apsaugą nuo kito kaimyno, ypač dabar – nuo kaimyno, kuris yra gana nemalonus ir nenuspėjamas“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Skaityti daugiau...