Vytautas Landsbergis: Provokacija

alfa.lt 2013-11-19

Buvusių saugumo vadovų žodynuose sublizgo senas žodis - provokacija.

 

Galbūt. Tačiau kieno?

Rusijos tarnybų prieš Lietuvą? - galbūt. Atrodo, nuo to VSD ir perspėjo.

Lietuvos tarnybų prieš Prezidentę? - sunku tikėti. Tiek trimituota, neva tai jos žmonės.

Prezidentės - prieš ką? Seimo niekur nebūta, jis tik dabar lipa į vežimą pasiryžęs veikti. Nejau Prezidentei to būtų reikėję? - Vasaros gatvė ir Naujoji Vilnia.

Tada atsikniskit, pavidolei.

O štai slaptumo žyma - bemaž beprasmė. Šnipinėja, provokuoja - kieno čia didi paslaptis? Bet ir beprasmė žyma gali tapti pelėkautais. Kyštelėjai nosytę - ir capt.

Skaityti daugiau...

Vaida Navikauskaitė. A. Kubilius: nervinga V. Tomaševskio reakcija parodė, kad VSD pažymą paviešinti buvo tiesiog būtina

V. Tomaševskis (nuotr. Fotodiena.lt)balsas.lt 2013-11-18

V. Tomaševskis vis dar neatsako, ką veikė Kremliaus valdyboje?

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius vėl kalbėjo apie skandalingai pagarsėjusią VSD pažymą, kurią paviešinus žurnalistus užgriuvo apklausų, kompiuterių konfiskavimo ir net kratų banga.
A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad, nepaisant neigiamos daugelio politikų reakcijos, į bandymą uždėti žiniasklaidai apynasrį ir toliau aiškinamasi, kas pažymą nutekino, o ne kas joje buvo parašyta. „Šurmulys dėl paviešintos pažymos vis dar nesibaigia. Nepalieka įspūdis, kad sąmoningai yra vengiama kalbėti apie pažymos turinį, visą dėmesį sutelkiant į tai, kas šią pažymą paviešino“, – sakė A. Kubilius.
Opozicijos lyderis dar kartą paragino atskleisti duomenis apie kai kurių politikų ryšius su Kremliumi ir atkreipė dėmesį į itin nervingą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vedlio Valdemaro Tomaševskio reakciją, kai konservatorė Rasa Juknevičienė paklausė, ką jis prieš Seimo rinkimus veikė Kremliaus valdyboje ir kokias temas ten aptarinėjo.
„Valdžios politinių partijų bandymai pabėgti nuo šitų klausimų, užuot garsiai šaukiant apie tariamą nusikaltimą dėl pažymos paviešinimo, rodo tik tiek, kad garsiai šaukiantieji į pažymos turinį reaguoja išskirtinai nervingai. Praeitos savaitės pabaigoje matėme kaip tik išskirtinai nervingą V. Tomaševskio reakciją. O tai kaip tik patvirtina tiesą, kad tokią pažymą tiesiog buvo būtina paviešinti. Aš tikiuosi, kad bus paviešintos ir pavardės tų politikų, politologų ar žurnalistų, kurių pavardės pažymoje nebuvo tiesiogiai įvardytos, bet kurie patys žino, kad pažymoje kalbama apie juos. Tikėtina, kad nervinga baimė, jog ir tai taps vieša, kai kam neleidžia ramiai gyventi, todėl ir toliau matysime daug pastangų pabėgti nuo pažymos turinio nagrinėjimo.“
„Lietuva turi susitvarkyti su tokia informacija taip, kad tai būtų naudingiausia valstybės saugumui valstybės saugumui. Akivaizdu, kad informacija apie įtartinus politinius procesus ar įtakas turi būti žinoma ne vien siauram ratui valstybės vadovų. Pagrindinis vaistas, apsaugantis Lietuvą nuo tokių pavojingų politinių procesų ar žalingos svetimos įtakos, yra viešumas. Visuomenė turi teisę tokią informaciją žinoti, o valdžia turi pareigą visuomenę tinkamai informuoti“, – teigė A. Kubilius.

Audrius Bačiulis. Skandalo ištakos – prezidento rinkimų sociologijoje?

veidas.lt 2013-11-19
Sutrukdyti Daliai Grybauskaitei pakartoti pergalę jau pirmajame prezidento rinkimų ture gali nebent grandiozinis skandalas.

Niekaip negaliu atsikratyti įspūdžio, kad pastarųjų dviejų savaičių skandalo dėl nutekintos VSD pažymos ištakų ieškoti reikia spalio mėnesį darytose viešosios nuomonės apklausose, parodžiusiose, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė turi visas galimybes pakartoti 2009-ųjų metų sėkmę ir sutriuškinti visus savo konkurentus jau pirmajame ture.
Abi apklausos darytos maždaug pusantros savaitės intervalu viena nuo kitos, abi jas atliko „Spinter tyrimai“, vieną, skelbtą „Lietuvos ryte“, užsakė nežinia kas, antrąją – “Delfi”. Abiejų rezultatas iš esmės vienodas, svyravimai – 3 proc. paklaidos ribose: už kandidatę prezidento rinkimuose D.Grybauskaitę balsuotų 40,2–36,5 proc., už kandidatą Algirdą Butkevičių – 12,7–11,5 proc. rinkėjų.
Triguba D.Grybauskaitės persvara prieš antrą pagal populiarumą kandidatą nepalieka šiam jokių vilčių. Svarbiausia, ji nepalieka jokių vilčių tiems, kurie visas savo viltis pastaruosius metus siejo su įsivaizduojamomis lygiomis varžytuvėmis tarp prezidentės ir A.Butkevičiaus. Apklausų rezultatai turėjo it šaltu dušu perlieti jų užsakovus, per pastaruosius metus beveik įtikėjusius, jog populiarumo neprarandantis premjeras kelia rimtą grėsmę prezidentei, tad jei netgi nelaimėtų, tai tikrai garantuotų, kad prezidento rinkimų nugalėtojui išaiškinti prireiks antrojo turo.

Skaityti daugiau...

Alvydas Medalinskas. Kodėl vaikai nežino, kas buvo partizanai

lzinios.lt 2013-11-19

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Vil­niu­je par­ody­tas nau­jas Vy­tau­to V.Lands­ber­gio fil­mas „Tris­pal­vis“ apie Lie­tu­vos par­ti­za­nus. Tai te­ma, liu­di­jan­ti stip­rią tau­tos dva­sią, bet kaž­ko­dėl smar­kiai ig­no­ruo­ja­ma mū­sų vals­ty­bės gy­ve­ni­me ir švie­ti­mo prog­ra­mo­se. Dar iš­va­ka­rė­se, prieš ro­dant fil­mą re­ži­sie­rius pa­sa­kė tai, kas ne­ga­li ne­kel­ti ne­ri­mo. Kai vie­no­je mo­kyk­lo­je jis pa­klau­sė vai­kų, ką jie ži­no apie Lie­tu­vos par­ti­za­nus, ne­pa­ki­lo nė vie­na ran­ka. Pa­ma­nė, gal vai­kai kuk­li­na­si, bet vė­liau su­pra­to, kad jie nie­ko ne­ži­no.

Šiuos žo­džius pa­tvir­ti­no ir fil­me par­ody­tos par­ti­za­nų ry­ši­nin­kės Alek­sand­ros aky­se po prem­je­ros iš­tryš­ku­sios aša­ros. Ji net ne­ga­lė­jo kal­bė­ti, te­pak­lau­sė, ko­dėl ši te­ma Lie­tu­vo­je ig­no­ruo­ja­ma. Juo la­biau kad tie žmo­nės, ku­rie ga­lė­tų be pa­gra­ži­ni­mų at­skleis­ti tie­są, ko­dėl par­ti­za­nai iš­ėjo į miš­kus, pa­pa­sa­ko­ti apie jų bui­tį, kas­die­ny­bę, ko­vas ir mei­lę, vie­nas po ki­to ke­lia­si Ana­pi­lin. Ne­tgi ke­li mi­nė­tos juo­stos he­ro­jai, ku­riuos dar spė­jo pa­kal­bin­ti fil­mo kū­rė­jai, jau yra Am­ži­ny­bė­je...

Skaityti daugiau...

Raimonda Ramelienė. Seime vėl keliamos populizmo vėliavos

lzinios.lt 2013-11-19

Par­la­men­ta­rų at­šau­ki­mo bo­ta­gu už­si­mo­ju­sios Sei­mo pir­mi­nin­kės Lo­re­tos Grau­ži­nie­nės ini­cia­ty­vas po­li­ti­kai va­di­na pi­giu po­pu­liz­mu. Tei­sės eks­per­tai pers­pė­ja, kad įtei­si­nus to­kį me­cha­niz­mą Sei­mo na­riai tap­tų įvai­rių in­te­re­sų gru­pių ver­gais.

Sei­mo na­rių at­šau­ki­mo me­cha­niz­mo su­kū­ri­mas, kaip ir par­la­men­ta­rų skai­čiaus ma­ži­ni­mas, rin­kė­jų am­žiaus jau­ni­ni­mas, po­li­ti­kų psi­chi­nės svei­ka­tos pa­ti­kra, – to­li gra­žu ne vi­si šū­kiai, ku­rių įkvėp­tos par­ti­jos kau­na­si dėl val­džios man­da­tų. Pri­si­mi­nu­si “dar­bie­čių” rin­ki­mų pa­ža­dus Sei­mo pir­mi­nin­kė ir Dar­bo par­ti­jos ly­de­rė L.Grau­ži­nie­nė vėl pra­bi­lo apie ga­li­my­bę įtei­sin­ti par­ei­gų ne­vyk­dan­čio Sei­mo na­rio at­šau­ki­mą. To­kias Sei­mo va­do­vės ini­cia­ty­vas jos ko­le­gos par­la­men­ta­rai sie­ja su ar­tė­jan­čiais pre­zi­den­to ir to­les­niais rin­ki­mais. Tuo me­tu tei­sės ži­no­vai pers­pė­ja apie to­kių po­pu­lis­ti­nių pro­jek­tų, ga­lin­čių iš­ba­lan­suo­ti Kons­ti­tu­ci­ją, pa­vo­jin­gu­mą.

Skaityti daugiau...

Vytautas Landsbergis: Pistoletas kišenėje

lzinios.lt 2013-11-16

Kai Sei­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pa­sis­kel­bė vaikš­čio­jęs aną Sau­sį ap­link Aukš­čiau­sią­ją Ta­ry­bą su pis­to­le­tu ki­še­nė­je, kai ku­rie nu­si­vy­lę nū­die­ne jo po­li­ti­ne cen­zū­ra klau­sė pu­siau juo­kais: o ku­rioj pu­sėj p. B.Bra­daus­kas ta­da bu­vo su sa­vo šau­ny­ku? Šian­dien jis at­ro­do sto­vįs pra­sto­je pu­sė­je. Ta­čiau dėl anos in­for­ma­ci­jos yra ir to­les­nių klau­si­mų.

Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba ren­gė­si gy­ny­bai. Sa­va­no­riai tu­rė­jo ir ke­le­tą me­džiok­li­nių šau­tu­vų, nors M.Gor­ba­čio­vas bu­vo jau pa­va­sa­rį ap­dai­riai įsa­kęs kon­fis­kuo­ti. Po­ra graižt­vi­nių vamz­džių, gau­tų kad ir iš abie­jų po­nų B., 1991-ųjų sau­sį bū­tų la­bai pra­ver­tę. Bet po­nas B.Bra­daus­kas ne­tu­rė­jo šau­tu­vo, sto­vė­jo prie AT tik su pis­to­le­tu. Ką ži­nai, gal Ta­ry­bų Lie­tu­vos me­džio­to­jai ir to­kius var­to­da­vo, pa­vyz­džiui, pa­šau­tam brie­džiu­kui pri­baig­ti.

Ki­tas da­ly­kas - dis­lo­ka­ci­ja. Gin­tis ke­tin­ta par­la­men­te ir iš par­la­men­to. Švais­ty­ma­sis su gink­lu AT prie­igo­se ga­lė­jo bū­ti net pra­žū­tin­gas, kaip pa­slau­ga prieš­ui. Juk sa­vo lei­te­nan­tą V.Šac­kich pa­tys nu­šo­vė iš ke­lių cen­ti­me­trų į nu­ga­rą, kad tu­rė­tų kal­ti­ni­mui bent vie­ną "lie­tu­vių smo­gi­kų" au­ką.

Skaityti daugiau...

V. Mitė. Romanovą ir Staliną garbinanti Rusija pasimetė vertybėse

Valentinas Mitė

delfi.lt 2013-11-18

Vidinių prieštaravimų plėšoma Rusija terorizuoja Lietuvą beveik visais frontais. Dauguma šitokio elgesio priežasčių slypi pačioje Rusijoje, kuri nesuvokia savęs kaip normalios tautinės valstybės. Buvusių kėgėbistų ir jiems paklusnių oligarchų valdoma tauta neranda kas ją vienytų ir niekaip nesugeba nešališkai pažvelgti į savo istorijos laikotarpį, prasidėjusį po 1917 m. bolševikų perversmo.

Vladimiras Putinas bei jo ideologai ir istorikai bando rasti vienijančias gijas tarp carinės Romanovų valdytos Rusijos ir Lenino-Stalino sukurtos TSRS, bando pasiskelbti senosios Rusijos paveldėtojais. „Užmirštama“, jog bolševikai sušaudė paskutinį Rusijos Romanovų dinastijos carą bei jo šeimą; „užmirštama“ jog FSB yra Felikso Dzeržinskio sukurto saugumo aparato, nužudžiusio milijonus Rusijos piliečių bei sunaikinusį šalies visuomenės elitą, perėmėja. Kyla nauji paminklai bei bareljefai Stalinui, bet tuo pačiu statomi ir paminklai prieš bolševikus kovojusiems Rusijos generolams, sakykim admirolui Kolčakui. Apie jį sukurtas net filmas. (Filmas, beje, visiškai neatskleidžia Kolčako asmenybės, jo istorinės vizijos, bet nusileidžia į pigios melodramos lygį.)

Skaityti daugiau...

Kęstutis Girnius. Ukrainos sprendimas

lzinios.lt 2013-11-18

Po 10 die­nų Vil­niu­je pra­si­dės Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Ta­čiau į svar­biau­sią klau­si­mą - ar Ukrai­na pa­si­ra­šys aso­cia­ci­jos su­tar­tį, dar ne­at­sa­ky­ta.

Me­tų pra­džio­je kal­bė­ta, jog Ukrai­na tu­ri pa­ten­kin­ti vi­sus ES rei­ka­la­vi­mus iki ge­gu­žės pra­džios, kad bū­tų ga­li­ma lai­ku su­tvar­ky­ti vi­sas biu­ro­kra­ti­nes su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo pro­ce­dū­ras. Ukrai­nai at­si­sa­kant pa­leis­ti ka­li­na­mą eksp­rem­je­rę Ju­li­ją Ty­mo­šen­ko, "ga­lu­ti­nė" spren­di­mo da­ta bu­vo nuo­lat ati­de­da­ma. Lap­kri­čio 13-oji tu­rė­jo bū­ti pa­sku­ti­nė die­na Ukrai­nos par­la­men­tui pri­im­ti rei­kia­mą nu­ta­ri­mą, bet jam net ne­bal­sa­vus dėl ati­tin­ka­mos re­zo­liu­ci­jos ES nu­spren­dė pa­lauk­ti.

Ne­pap­ras­tas ES nuo­lan­ku­mas ro­do Ukrai­nos svar­bą ir dau­ge­lio Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių no­rą at­ver­ti jai ke­lią na­rys­tės ES link. Prieš de­šimt­me­tį žy­mus JAV po­li­to­lo­gas Zbig­nie­was Brze­zins­kis tvir­ti­no, kad be Ukrai­nos Ru­si­ja nu­sto­tų bū­ti Eu­ra­zi­jos im­pe­ri­ja ir sa­vo li­ki­mą tu­rė­tų la­biau sie­ti su Azi­ja. Bet jei Mask­va kon­tro­liuo­ja Ukrai­ną, jos žmo­nes, gam­tos iš­tek­lius ir prie­igą prie Juo­do­sios jū­ros, Ru­si­ja au­to­ma­tiš­kai tam­pa ga­lin­ga Eu­ro­pą ir Azi­ją api­man­čia im­pe­ri­ne vals­ty­be.

Skaityti daugiau...