Mono (t.y. vieno asmens, be žurnalistų ir klausytojų) spaudos konferencijas rengęs ir pagaliau šiltame Juliaus Pankos prieglobstyje atsidūręs Zigmas Vaišvila jau nebegalėjo niekuo nustebinti. „Atradimai“ viešame archyve niekaip nepasipildė atradimais buvusiame slaptame archyve.
Tam į pagalbą pasitelkti iškilūs socialdemokratai ir eks-socialdemokratai, kurių žinių spragas ėmė papildyti buvę KGB karininkai. Sako, jie perėjo į Lietuvos pusę ir net pensijų iš Rusijos negauna, tačiau labai trokšta dalintis savo „žiniomis“ apie KGB ir keliones į užsienį. Va, tik bėda, kad jie tai daro anonimiškai, nes bijo rodyti savo tikruosius veidus.
Pas mus viskas priešingai. Jei tik meluosi apie savo kvalifikacijas KGB ir jei dar meluosi „teisingai“ (pagal anoniminio užsakovo rekomendacijas), tuomet tau atviras eteris, laikraščių puslapiai. Kažkuo primena vieną istoriją apie KGB budelį, kuris oficialiai buvo „virėjas“ ir šaudyti mirtininkų eidavo į „valgyklą“ arba „pirtį“ (tai buvo užkonspiruotos mirties patalpos). Negi girsies tokiais įgūdžiais? Jau geriau būsi virėju ir konsultuosi apie KGB virtuvę.
Panašiai ir apklausiamas buvęs agentas-smogikas kaišiojo savo darbo knygelę, mėgindamas įrodyti, jog jis nebuvo partizanų išdavikas ir žudikas. Nes tuo metu jis buvo visai kitur ir dirbo „mokytoju“, bet jis gali daug ką papasakoti apie partizanų darbus. Tokiais priedangos dokumentais galėjo pasigirti ne kiekvienas, nors benaršant KGB archyvus pavyko rasti tuščių gimimo liudijimų. Įrašyk, ką nori, ir būsi ekspertas su švaria biografija.