Svarbu
Registracija
Vilniaus ir Vilnijos istorija – dramatiška ir dažnai tyčia iškraipyta
 |
www.veidas.lt 2013-01-27
Prieš 690 metų, 1323 m. sausio 25 dieną, mūsų sostinė pirmą kartą paminėta rašytiniuose istorijos šaltiniuose, o tai pagal tradiciją ženklina jos įkūrimo datą.
Būtent 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, besivadinęs Dievo malone lietuvių ir daugelio rusų karaliumi, Žemgalijos valdovu ir kunigaikščiu, gerbiamiems vyrams, rūpestingiems, gerbiamiems ir garbingiems Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino ir Gotlando miestų reikalų valdytojams, tarėjams bei piliečiams ir bet kokios padėties amatininkams nusiuntė savo pasveikinimą ir savo karališką malonę bei palankumą. Savo laiškuose jis pakvietė įvairių šalių pirklius, amatininkus, gydytojus ir žemdirbius, taip pat riterius atvykti ir įsikurti jo valdomoje valstybėje, žadėdamas jiems kuo geriausias gyvenimo ir darbo sąlygas. O baigdamas tą raštą pabrėžė: „Duota mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais švento Povilo atsivertimo dienoje.“Č.Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
 |
|
Česlovas Iškauskas Š. Mažeikos nuotr. |
www.delfi.lt Česlovas Iškauskas 2013-01-27
Nuo neatmenamų laikų, kiek mus pasiekusios žinios apie lenkų ir lietuvių kaimynystę bei įvairias sąjungas, dvi greta gyvenančios tautos turėjo ne tik lemiamų bendrumų, bet ir aršiai kovojo dėl savų prioritetų – tiek valdymo, tiek tautinių, tiek geopolitinių.
Ar karalių bei kunigaikščių valdžios įgaliojimų pasidalijimas, ar pergalingi žygiai į Rytus (pavyzdžiui, Maskvos kremliaus užėmimas 1612 m.), ar skirtingi interesai Abiejų Tautų Respublikos laikais, Napoleono invazijos metais, Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, o juo labiau XX a. lenkų agresijos fone, - visą laiką tautinė trintis lėmė augantį nepasitikėjimą, įtarumą vieni kitais, kuris davė savo karčių vaisių iš šiandienos dviejų valstybių santykiuose.Kaip tikėjimas gydo žmogų?
 |
|
Brolis Pijus K. Čachovskio nuotr. |
www.delfi.lt Daiva Červokienė 2013-01-27
2013-uosius Seimas paskelbė Sveikatingumo metais. Bažnyčia šiuos metus jau kiek anksčiau buvo paskelbusi Tikėjimo metais. Tikėjimo ir Sveikatingumo metų sutapimas vargu ar atsitiktinis: jau senokai moksliniais tyrimais nustatyta, kad tikintys žmonės lengviau gyja po ligų, pasveiksta po sunkių operacijų. Tad kaip gydo tikėjimas, kaip padeda žmogui būti sveikesniam?
Ir skepticizmas, ir patvirtinimai
Kunigas, vienuolis dominikonas brolis Pijus pastebėjo, kad prieš porą dešimčių metų į tokį klausimą būtume sulaukę ironiškos reakcijos, tuo tarpu dabar dvasingumo ir medicinos ryšys yra intensyviai tyrinėjamas. 17 a. prasidėjusi moderniųjų gamtos mokslų epocha Vakarų tradicijoje visiškai atsiskyrė tikėjimą ir gydymą.Algirdas Saudargas. Lietuvių kalba privalo tapti raštinga ir skaitmeninėje epochoje
 |
|
Algirdas Saudargas Zenekos nuotr. |
www.bernardinai.lt 2013-01-25
Europarlamentaras Algirdas Saudargas jau kurį laiką domisi kalbos technologijomis. Jis primena ne tik apie glūdinčias tautines vertybes, bet ir perkelia diskusiją į tarpdisciplininį lygį, aiškindamas, kad, atėjus naujiems laikams, kalba turi prie jų prisitaikyti. Šiuo atveju tai reikštų, jog kalba turi tapti „raštinga“ ir skaitmeninėje epochoje.
„Bernardinai.lt“ jau yra spausdinę A. Saudargo tekstą, įsimenančiu pavadinimu „Fulgura Plango“. Šįkart siūlome pokalbį su europarlamentaru, kuris, tikimės, taip pat prisidės prie aiškinimų, kuo kalbos technologijos svarbios, kodėl reikia žengti daug svarbių žingsnių šia linkme.Tarp emigracijos ir imigracijos
 |
| Ramūnas Terleckas |
www.lrt.lt 2013-01-23
Prisipažinsiu, esu maloniai nustebintas, kad pirmadieninis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio interviu „Lietuvos žiniose“ sulaukė tokio atgarsio. Jį citavo dauguma interneto portalų, kai kurios radijo stotys surengė kelių valandų diskusijas.
Pono Dargio įžvalgos, kad didžiausia grėsmė Lietuvos ekonomikai yra prastėjanti demografinė padėtis, tapo viena svarbiausių šios savaitės aktyviai visuomenės gyvenime dalyvaujančių piliečių diskusijų temų. Kaip minėjau, mane tai šiek tiek stebina, nes ponas Dargis apie tai kalba tikrai ilgiau nei vienerius metus, tačiau didesnio atgarsio Pramonininkų konfederacijos prezidento pastabos nesulaukdavo.NATO ir demokratija
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
www.lzinios.lt prof. Vytautas Landsbergis 2013-01-24
Svarbu nuolat tikrinti NATO buvimo koncepciją ir prasmę. Tegu ji plėtojasi pagal pasaulio tikrovę.
Atsakas į Rusijos ekspansionizmą - tai gali būti atskirų konferencijų vedamoji gija, pagrindžianti, kodėl reikalinga NATO. Trukdanti ekspansionizmui, ši organizacija natūraliai paskelbta Rusijos priešu, o iš to ir Maskvos įsibauginimas - neleiskim priešui priartėti!
Bet Rusijos ekspansionizmas - tai ne naujovė, bet per šimtmečius įsitvirtinusi šios valstybės prasmė. Raison d'État. Valdovų tikslas čia niekad nebuvo piliečių gerovė ir taika aplink, o visad priešingai - žemių pajungimas, teritorijos plėtra. Iki visų jūrų!
Taigi dabartinė situacija ne nauja, ir matyti NATO prasmę kaip Rusijos stabdymą bent Europoje būtų nepakankama, pernelyg siaura.D.Grybauskaitė: Lietuva saugesnė integruotoje Europoje
 |
| Davidas Cameronas ir Dalia Grybauskaitė |
www.delfi.lt Eglė Samoškaitė 2013-01-23
Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui pasiūlius po 2015 metų surengti referendumą, kuriame britai pasirinktų – nori jie likti Europos Sąjungoje ar ne – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipia dėmesį, jog Lietuvai ir ekonomiškai, ir politiškai naudingesnė integruota Europa.
„Globalūs iššūkiai reikalauja solidarumo ir vienybės, visų Europos valstybių veikimo kartu. Vieninga ir stipri Europa – naudinga visiems. Lietuva ir ekonomiškai, ir politiškai bus saugesnė labiau integruotoje Europoje“, - DELFI atsiųstame komentare teigia prezidentė D. Grybauskaitė.Pranašaujama liustracijos pabaiga
www.delfi.lt 2013-01-24
Penkerius metus Liustracijos komisijai vadovaujantis Algimantas Urmonas tikina, kad šiemet galėtų būti padėtas daugiau kaip 20 metų šalyje vykstančio liustracijos proceso taškas, rašo „Lietuvos žinios“.
Komisijos, vertinančios duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, pirmininko A. Urmono teigimu, "praėjo daug laiko, į šiuos klausimus reikėtų pažvelgti naujai, be to, šiuo metu valstybėje pakanka ir kitų problemų".
Jo nuomone, "politiškai gražiausia pabaiga" būtų vadinamojo Liustracijos įstatymo paskelbimas negaliojančiu. A. Urmonas vylėsi, kad naujasis Seimas būtent taip ir pasielgs.