„Legenda apie 90-uosius išsigrynino per pastaruosius 20 metų. Galima bet kurį rusą pažadinti vidury nakties ir paklausti, kas tada vyko ir jis atsakys: didžiausia amžiaus geopolitinė katastrofa. Vakarai parklupdė šalį, pramonė sugriauta, kariuomenė sugriauta, badas, vargas, banditizmas ir t.t. Žiūrint tokiu kampu, išties norisi daryti viską, kad tik tai nepasikartotų, net ir žąsis traktoriumi galima traiškyti“, – ironizavo jis.
Svarbu
Registracija
Beveik kaip Antras pasaulinis: metai, kurie Rusiją pakeitė negrįžtamai
delfi.lt 2015-08-24
Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis šiuolaikinėje Rusijoje atlieka tokį pat vaidmenį, kokį Sovietų sąjungoje turėjo „Didysis Tėvynės karas“, teigia žurnalistas, buvęs žurnalo „Afiša“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Saprykinas.
Kaliningrade vykusiame Franzo Kafkos ir George`o Orwello vardo forume jis aiškino, kad 90-ieji (laikotarpis maždaug nuo 1991 metų, kada prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas, iki 1998 metų, kad prasidėjo Rusijos finansų krizė – DELFI) šiandien laikomi labai specifiniu ir mitologizuotu laikotarpiu. „Tai toks metas, kuris be galo baisus ir galima padaryti bet ką, kad tik jis nepasikartotų. Galima daryti viską: kęsti tuščias lentynas parduotuvėse, kiaurus stogus ir skilinėjančias sienas, nesąmonės televizoriuje, bet tik ne karo skausmą“, – dėstė žurnalistas.JAV į Europą siunčia moderniausius naikintuvus
delfi.lt 2015-08-25
Jungtinės Valstijos artimiausiu laiku dislokuos Europoje radarais sunkiai susekamus naikintuvus „F-22 Raptor“, kad išsklaidytų NATO partnerių susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, pirmadienį nurodė viena Pentagono pareigūnė.
Karinių oro pajėgų sekretorė Deborah Lee James nepateikė išsamesnės informacijos, kur ir kada bus dislokuoti tie vienviečiai naikintuvai, sakydama, kad negali to atskleisti dėl operacijų saugumo priežasčių. D.L.James taip pat nesakė, kiek lėktuvų bus pasiųsta.
Šis žingsnis bus atliktas atsižvelgus į to regiono pajėgų vadų prašymą, nurodė sekretorė, pridūrusi, kad F-22 pilotai treniruosis su NATO partneriais.
F-22 yra pritaikytas kautis oro mūšiuose, bet taip pat gali atakuoti taikinius ant žemės.
NATO štabe Vilniuje dirbs 40 karių iš daugiau nei 10 Aljanso šalių
delfi.lt 2015-08-25
Lietuvoje atidaromame NATO štabe dirbs apie 40 karių, iš kurių maždaug pusę deleguos sąjungininkai. Planuojama, kad štabe dirbs atstovai iš daugiau nei 10 NATO valstybių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
NATO pajėgų integravimo vienetu oficialiai vadinamo štabo atidarymas atidarymas vyks rugsėjo 3 dieną. Prezidentė yra sakiusi, kad į renginį atvyks NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Kiti panašūs Aljanso vienetai atidaromi Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
„Šių karinių vienetų aktyvavimas yra viena iš pagrindinių priemonių NATO reaguojant į naujus iššūkius saugumui, kylančius iš Rytų ir Pietų“, - teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Anot ministerijos, pagrindinė NATO pajėgų integravimo vienetų užduotis – užtikrinti NATO itin aukštos parengties pajėgų (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) ir, prireikus, papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą Baltijos valstybių regione.
Lietuva sveikina Ukrainą
delfi.lt 2015-08-24
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Ukrainos Prezidentą Petro Porošenką šalies Nepriklausomybės dienos proga.
Šalies vadovės teigimu, Nepriklausomybės dieną Ukrainos žmonės sutinka visam pasauliui rodydami, kad yra laisvę mylinti ir drąsiai dėl jos kovojanti tauta. Anot Prezidentės, Ukrainos žmonių pasirinkimas išsaugoti šalies vienybę ir kurti atvirą, demokratišką ir klestinčią valstybę yra atsakingos ir brandžios visuomenės bruožas.
„Lietuva nuoširdžiai remia Jūsų ryžtą ginti savo valstybę ir įtvirtinti jos nepriklausomybę. Mūsų žmones vienijanti draugystės ir laisvės dvasia per pastaruosius metus dar labiau sustiprėjo. Neabejoju, kad glaudūs abiejų šalių piliečių ryšiai, visapusiškas bendradarbiavimas ir geranoriška parama prisidės prie mūsų valstybių stiprėjimo“,– sakoma šalies vadovės sveikinime.
Prezidentė pabrėžė, kad Ukrainos žmonių susitelkimas dėl savo valstybės ateities yra įkvepiantis pavyzdys vedantis į europietiškos ir laisvos šalies ateitį vieningoje Europoje.
Nepriklausomybės dienos proga Prezidentė P. Porošenkai ir visiems Ukrainos žmonėms palinkėjo stiprybės, taikos ir klestėjimo.
Rinkimams artėjant – parlamentarų benefisai
lzinios.lt 2015-08-24
Nors rinkimai į Seimą vyks tik daugiau nei po metų, dabartiniai parlamentarai jau stengiasi krautis politinį kraitį. Vieni tai daro kur kas dažniau susitikinėdami su rinkėjais, kiti – siūlydami įstatymų pataisas, kurias įgyvendinti realybėje būtų neįmanoma.
Politologų nuomone, visa tai – dar tik prasidėsiančio karšto politinio sezono užuomazgos, tad rudenį įvairių populizmu dvelkiančių iniciatyvų bus dar daugiau.
Nori eterio
Parlamentaras „tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas įregistravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) bei Politinių partijų įstatymų pataisas, kurias priėmus būtų užtikrinta parlamentinių partijų teisė nekliudomai kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais nacionalinio transliuotojo eteryje. Esą dabartinis jo suteikimo klausimų teisinis reguliavimas sukuria dirvą gandams apie neskaidrius politikų ir laidų rengėjų susitarimus ir abipusę priklausomybę, LRT žurnalistų politines simpatijas bei antipatijas.
Seimo nario nuomone, šios rizikos būta išvengta, jei LRT būtų įpareigota skirti parlamentinėms partijoms laiką programose, kaip yra rinkimų metu. Anot parlamentaro, kad tokia praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, jau daug metų Nyderlandų Karalystėje veikia įstatymo norma, pagal kurią nacionalinis transliuotojas privalo skirti radijo ir televizijos eterio dalį visoms parlamentinėms partijoms.
Per mažai pinigų
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė siūlo padidinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus. Anot jos, šiuo metu esama socialinės nelygybės – visu etatu plušantis mokytojas turi dirbti 18 valandų per savaitę, o auklėtoja – 36 valandas ir „į rankas“ gauna apie 420–450 eurų. Dar blogesnė yra auklėtojų padėjėjų situacija. Dirbdamos visą darbo dieną jos gauna tik minimalų atlyginimą. Todėl politikė ragina nuo 2016 metų suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus su mokytojų atlyginimais.
R. Bogdanas. Ne iš nusivylimo statomos valstybės
delfi.lt 2015-08-24
Žmogaus atmintis yra iš jo asmeninio patyrimo. Įvykius, kurie vyko su mumis ar toli nuo mūsų laike ir erdvėje, mes perkošiame per savo sąmonę, ir jie lieka arba mūsų sąmonės svetainėje, arba nugrūdami į tolimiausią sandėliuką.
Tautos gyvenimas yra ilgesnis už žmogaus, todėl jos atmintis turi šerdį, kuri pranoksta vieną patirtį ir kuri apibrėžia kiekvienos tautos unikalumą. Atmintis nėra duotybė, ji gali neatpažįstamai keistis, gali vėl grįžti į ankstesnį būvį, gali susirgti ir vėl pasveikti. O kai atminties šerdis sunyksta – tada tautos nebelieka. Jos apraiškas randame mirusių tautų paliktuose ornamentuose, dirbiniuose, jų šventovėse ir raštuose.
Kol tauta gyva ir turi laisvą valią, ji renkasi iš praeities ir dabarties, kas jai svarbu. Kada ji pavergta, jai primetinėjamas svetimas matymas, kuris daro tautą patogią valdyti. Penkiasdešimt metų sovietijoje nėra tiek daug, kad būtų išsitrynę senieji įrašai tautos atmintyje, bet dvidešimt penkeri nepriklausomybės metai yra dar mažiau, kad okupacijos patirtis užimtų jai deramą vietą iš krašto.
Tautos atminties kūrimas ir palaikymas vyksta nuolat, nes jam pasibaigus, baigiasi tauta. Atgavusi laisvą valią rinktis, Lietuva dabar intensyviai atkūrinėja savo atmintį, kuri yra ir atspirties taškas tolesnei raidai, ir Lietuvos išlikimo garantas.
Audringos diskusijos dėl sovietinių stovylų ant Vilniaus Žaliojo tilto patvirtina, kaip intensyviai vyksta mūsų tapsmas laisva tauta. Nuo to, kokias atramas pasirinksime ir kur jas pastatysime, priklauso, kur link ves Lietuvos tiltas.
Taip jau susidėjo, kad šią vasarą aplink Žaliąjį tiltą sukosi ne tik svarstymai dėl jo puošmenų. Buvo prisimintas 360 metų senumo mūšis, vykęs šioje vietoje. Ir ne vienam, besireiškiančiam viešoje erdvėje, pasirodė, kad nėra ko kalbėti apie laikmetį, kuris buvo didžiulių negandų Lietuvai metas.
Lenkai taip negalvoja, ir Henrikas Sienkievičius daugiau nei prieš šimtą metų rašė istorinius romanus apie tai, o Ježis Hofmanas pastatė įspūdingus istorinius filmus, tarp kurių centrinę vietą užima epopėja „Tvanas“ apie neįveikiamą Lietuvos bajorą Kmiticą, arba lietuviškai „Kmituką“, kurį suvaidino legendinis Danielius Olbrychskis (Kmitos kadais buvo garsi Lietuvos giminė). Dabar tą laiką lietuviams grąžina Kristina Sabaliauskaitė barokinio grožio „Silva rerum“ vėriniais.
Renginiai
Minint nusikalstamo
Molotovo - Ribentropo pakto
76 -ąsias metine, Lietuvos Sąjūdis
š. m. rugpjūčio 23 d. kviečia į šiuos
renginius:
17 val. šv. Mišios Bernardinų bažnyčioje
18 val. mitingas prie Mickevičiaus
paminklo
(Maironio g. prie Bernardinų bažnyčios)
Kalbės prof. V. Landsbergis,
A. Terleckas ir kt.
19 val. laužai Ukmergės plento 17-ame
kilometre, prie pirmojo
„Baltijos kelio“ kryžiaus.
2015 – 08- 23
Lietuvis Sąjūdis ir Lietuvos
Laisvės kovotojų sąjunga
A. Anušauskas. Nuo rožinių biografijų – prie konformizmo
delfi.lt 2015-08-20
Pastaruoju metu kilo tikra sumaištis galvose, kaip suderinti, kad A. M. Brazauskas buvo marionetinio LKP CK pirmasis sekretorius 1988-1989 m., o vėliau – suverenios Lietuvos Respublikos prezidentas 1993-1998 m.; arba kaip suderinti, kad karininkas Jonas Noreika buvo Šiaulių apskrities viršininkas nuo 1941 m. rugpjūčio 3 d. iki 1943 m. pradžios bei išsiuntimo į Štuthofo koncentracijos stovyklą, o vėliau tapo „Generolu Vėtra“ ir mėgino burti rezistencinę organizaciją? Regis, su mūsų patirtimi turėjome nesunkiai išspręsti šiuos rebusus.
Taigi suderinama tai ar ne, statyti paminklus ir atminimo ženklus jiems ar ne? Apskritai istorijoje yra tik viena spalva ar yra dar be juodos ir baltos kokie nors atspalviai. Tai man priminė pora istorijų.
Prieš daugelį metų į mane kreipusis senutė prašė padėti jai surinkti informaciją apie jos sušaudytą vyrą, kuris neteisingai apkaltintas dalyvavus Holokauste. Jo kaltė iš tiesų buvo ta, kad jis perskaitė kalėjime žydų kalinių pavardes ir jie buvo atskirti nuo kitų kalinių, o vėliau neabejotinai nacių sušaudyti.
Žinoma, to, kas buvo surašyta NKVD kaltinime, jis nepadarė, tačiau vis vien netiesiogiai padarė paslaugą nacių einzatzgrupei. Net jei vėliau įsijungė į rezistentų gretas, tai liko jo atmintyje. Kita istorija dar kontroversiškesnė – lietuvių saugumo policijos skyriuje Vilniuje dirbęs saugumietis savo bute Vilniaus gatvėje slėpė žydų šeimą. Tačiau lietuvių saugumo policijos skyrius prireikus turėjo prisidėti prie besislapstančių žydų paieškos, o čia pareigūnas slėpė kelias potencialias aukas. Už tai grėsė sušaudymas. Jis buvo sušaudytas NKVD apkaltinus kolaboravimu ir, matyt, dalyvavimu persekiojant ar net naikinant žydus (t.y. „tarybinius piliečius“, nes žydų tautybės kaltinimuose buvo stengiamasi neminėti). Išgelbėtų žydų laiškai ir prašymai 1944 metais jo neišgelbėjo. Tačiau šiais laikais ir į gelbėtojų sąrašus jis neįrašytas dėl minėtų priežasčių – niekas nesiima sverti skirtingų jo biografijos dalių.