A.Kubilius: Apie nacionalinius klausimus

bernardinai.lt 2015-06-18

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba diskusijoje Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais. (2015 06 18)

 Gerai, kad pradedame tokių diskusijų tradiciją. Tai, skandinavų pavyzdžiu, galėtų tapti vieta, kur vyktų rimčiausi nacionaliniai debatai šia svarbia tema.

 Prisipažinkime, dar prieš pusantrų metų niekas nesitikėjome, kad susidursime su tokiais iššūkiais mūsų nacionaliniam saugumui, kokius matome dabar. 2007 metais, kai rašėme „Rusijos sulaikymo strategiją“, joje daugiau kalbėjome apie tai, kaip tapti energetiškai nepriklausomais, nei apie krašto gynybos reikalus. Net ir po 2008 metų Rusijos agresijos prieš Gruziją mums, prasidėjus pasaulinei krizei, atrodė svarbiau garantuoti mūsų finansų saugumą ir stabilumą, o taip pat ir imtis realių energetinio saugumo darbų, nei ieškoti būdų kaip labai intensyviai stiprinti gynybinius pajėgumus. Net ir praėjusių metų pradžioje, dar iki Maidano pergalės, skelbėme Rusijos minkštųjų galių sulaikymo strategiją, nes matėme daug požymių, kad Rusija efektyvina savo informacinio karo ir minkštųjų galių priemones, bet vis dar netikėjome, kad gali įvykti tai, ką matėme per visus pastaruosius metus: Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, demonstratyviai laužant visas tarptautines teisės normas.

 Gerai yra tai, kad per šiuos metus visi mes daugiau ar mažiau pabudome. Gerai, kad pradėjo pabusti ir Vakarai. Pradėjome didinti gynybos finansavimą, sugrąžinome šauktinių kariuomenę, matome žymiai daugiau NATO aktyvumo mūsų regione.

 Tačiau, mano įsitikinimu, mums vis dar trūksta gilesnio ir išsamesnio mūsų laukiančių ilgalaikių iššūkių suvokimo ir tinkamo pasirengimo juos pasitikti.

 Pirmas iššūkis, kurį turime labai aiškiai suprasti, yra tas, kad tai, ką matėme per paskutinius metus – tai yra Putino agresyvų elgesį Ukrainoje arba dar vieną Putino karą, - toks Kremliaus elgesys gali tęstis dar daugelį metų. Mes turime tai suprasti ir turime tam tinkamai pasiruošti. Kartais man atrodo, kad mes vis dar gyvename naivių iliuzijų veikiami – kad tai greitai pasibaigs, kad tai mūsų nepalies, kad viskas kažkaip greitai normalizuosis. Nenoriu nieko gąsdinti, tačiau turime suvokti, kad Putinas valdžioje gali išlikti tiek, kiek jam leis jo fizinė sveikata, o tai reiškia galbūt dar dvidešimt metų. Ir visą šį laikotarpį jo politika radikaliai į gerąją pusę nesikeis, Rusijoje bus įnirtingai ir agresyviai kovojama už griūvančios paskutinės imperijos Europos kontinente išsaugojimą, ir tai reiškia, kad mes, net jei mūsų ir nepalies tiesioginė agresija, gyvensime kaip pafrontės valstybė.

Skaityti daugiau...

Masiulis: rinkimų apygardų ribas būtina keisti

alfa.lt 2015-06-18

Naujienų portalas Alfa.lt klausia: „Ar Lietuvos demokratija sustiprėtų perbraižius Seimo rinkimų apygardų ribas?”

Negalime laikyti rinkimus demokratiniais, kuomet vienoje apygardoje atstovą renka gerokai mažiau rinkėjų nei kitoje. Tada gausiose apygardose rinkėjo balso svoris yra santykinai nuvertintas, o mažose – pervertintas. Ir mūsų Konstitucijoje aiškiai yra pabrėžta, kad Seimo nariai renkami „remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise“.

Rinkiminės apygardos buvo sudarytos dar 1992m. ir vėliau faktiškai beveik nekito. Tuo metu apygardos rinkėjų skaičius buvo apylygis, o galiojusi Rinkimų įstatymo logika reikalavo siekti kuo didesnio apygardų vienodumo ir draudė rinkėjų skirtumui tarp apygardų nutolti daugiau kaip 10 proc. nuo vidurkio. Tačiau, dramatiškai kintant gyventojų skaičiui, sudarytos rinkiminės apygardos nebuvo keičiamos, o kai įstatymo raidė nebeatitiko realybės, 2002 m. buvo ne pašalintas egzistuojantis netolygumas, bet pakeistas Rinkimų įstatymas, dvigubai padidinant galimą nuokrypį nuo vidurkio.

Į tokią situaciją, kuri pažeidžia rinkimų demokratinę dvasią, dėmesį atkreipė ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, konstatavęs, kad, remiantis gerąja tarptautine praktika, nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc.

Skaityti daugiau...

Vakarai perspėja Rusiją: niekas nenori grįžti į Šaltojo karo laikus

alfa.lt 2015-06-18

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būdingi Šaltojo karo refleksai po to, kai Maskva nusprendė savo branduolinį arsenalą šiemet papildyti daugiau kaip 40 tarpžemyninių raketų, praneša „Reuters“.

„Prezidento V. Putino pareiškimas apie Rusijos raketų arsenalo papildymą yra nereikalingas ir tikrai neprisideda prie stabilumo bei įtampos mažinimo Europoje“, – naujienų portalui „Spiegel Online“ sakė F. W. Steinmeieris.

„Pasaulis pasikeitė nuo Šaltojo karo pabaigos 1989 metais, tačiau seni to laikotarpio refleksai yra kur kas akivaizdesni, nei mes galvojome iki praėjusių metų“, – pridūrė ministras.

Skaityti daugiau...

ES vieningai priėmė Rusijai nepalankų sprendimą

ES vieningai priėmė Rusijai nepalankų sprendimą

delfi.lt 2015-06-17

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai, spręsdami dėl sankcijų Rusijai pratęsimo, buvo vieningi, sako Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis.

ES ambasadoriai trečiadienį susitarė pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai iki kitų metų sausio pabaigos.

„Šiandien sprendimas priimtas vienbalsiai nė vienai šaliai nekeliant klausimų. Tai parodymas, kad galima priimti vieningai sprendimus ir šituo jautriu klausimu, kad yra visuotinis pripažinimas Europos Sąjungoje, jog situacija Rytų Ukrainoje yra labai rimta, ir, aišku, apskritai saugumo situacija regione turint Rusijos signalus yra sudėtinga“, - BNS sakė R.Karoblis.

Anot jo, Liuksemburge susitinkantys užsienio reikalų ministrai pirmadienį turėtų be diskusijų patvirtinti sprendimą dėl sankcijų pratęsimo.

„Tikimės, kad bus patvirtinta be diskusijų pirmadienį Užsienio reikalų taryboje. Tekstas patvirtintas, principinis sprendimas yra, tikimės, kad jokių siurprizų neturėtų būti“, - teigė diplomatas.

Sankcijos Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektoriams buvo įvestos 2014 metų liepą vienerių metų laikotarpiui, atsakant į Maskvos įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją ir jos paramą Ukrainos rytuose kovojantiems separatistams.

Skaityti daugiau...

Antakalnyje atidengtas memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę

alfa.lt 2015-06-15

Birželio 15 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, kiti krašto apsaugos sistemos vadovybės atstovai ir kariai dalyvavo Okupacijos ir genocido dienos 75-ųjų metinių minėjimo renginiuose, skirtuose tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.

Ministras ir kariuomenės vadas dalyvavo iškilmingame minėjime Seimo konferencijų salėje ir Nepriklausomybės aikštėje vykusioje Valstybės vėliavos ceremonijoje. Jos metu, pagerbiant tragiškas netektis, visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleido per trečdalį stiebo. Taip pat, visi žuvę už Lietuvos laisvę buvo pagerbti visuotine tylos minute.

Taip pat, pagerbiant okupacijos, genocido ir sovietmečio aukas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme vyko atminimo valanda-koncertas.

Skaityti daugiau...

E. Zingeris: jau išmoktos Lietuvos išstūmimo iš pasaulio pamokos

Emanuelis Zingeris

delfi.lt 2015-06-15

Seimo salėje jaunas žmogus, nuolat vykstantis į Sibirą pasakė, kad jam ir jo bendražygiams pasisekė sutvarkyti apie šimtą tremtinių ir įkalinimo vietų kapų.

 
 

Su dideliu liūdesiu jis pranešė, kad kapų yra daug kartų daugiau ir kad jie yra beveik bejėgiai sutvarkyti visoje gulagų teritorijoje išbarstytų dažnai bevardžių Lietuvos piliečių žūties vietas.

Dabartinė Lietuva ir mūsų diplomatija ES besipriešindama bandymams restauruoti senąją sovietinę tvarką Rusijoje iš naujo perdalyti sienas Europoje kovoja perimdama ir tęsdama Lietuvos pasipriešinimo okupantams dvasią. Praėjus 75 metams nuo valstybės 1940- ųjų metų okupacijos, visų Lietuvos partijų politiniai sluoksniai suvokė, kad tiek Žečpospolitos Seimų, tiek tarpukario Lietuvos valdžios neryžtingumas buvo pražūtingi.

Lietuvos žmonės besipriešindami istorinei Lietuvos valstybingumo išstūmimo lemčiai, supranta, kad tiktai būdami sąjungoje su JAV ir kitomis NATO partnerėmis jie galime sukurti aiškų atsaką ir atgrasyti priešininkus.

 

JAV ir kitų sąjungininkų karių jaunimas Seime šiomis savaitėmis diskutavo su parlamentarais ir mūsų signatarais skirtumus ir panašumus tarp Vasario 16 d. Kovo 11 d. bei prancūziškos Žmogaus teisių deklaracijų bei Thomo Jeffersono laisvių. 

Skaityti daugiau...

Joergas Forbrigas: jei prireiks ginkluoto Vokietijos atsako Rusijai, jis bus

Vladimiras Putinas ir Angela Merkel15min.lt 2015-06-16

 

Nors 58 proc. vokiečių sako, kad Vokietija neturėtų duoti ginkluoto atsako Rusijai, jei ši užpultų kurią nors NATO sąjungininkę, kanclerė Angela Merkel būtų pirmoji, kuri įtikintų visuomenę, kad Vokietija turi pareigą reaguoti visomis įmanomomis priemonėmis. Taip naujienų portalui LRT.lt sako Vokietijos Marshallo fondo Berlyne bendradarbis Joergas Forbrigas.

„Tik nuolatinis konfliktas su Vakarais gali užtikrinti Rusijos valdžios išlikimą savo kėdėse. Bandymas kontroliuoti kaimynines šalis yra šio konflikto dalis, tačiau panašu, kad V. Putino užmojai siekia toliau. Jis nori suskaldyti ES, neutralizuoti NATO, susilpninti Vašingtono tarptautinį vaidmenį. Pašnekovo teigimu, Rusijos grėsmės Baltijos šalims yra realios, o konfrontacija su Vakarais yra tapusi vienintele Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo legitimumo forma.

Baltijos šalys yra šių pastangų priešakinėse linijose. Kremlius gali bandyti parodyti, kad NATO, susidūrusi su Rusijos agresija, apimančia karines grėsmes, kibernetines atakas, propagandą, nesugebės solidarizuotis ir apginti sąjungininkių. Tai reikštų NATO pabaigą“, – kalba Centrinės ir Rytų Europos studijų ekspertas.

Tačiau, pašnekovo teigimu, Vokietija yra pasirengusi imtis aktyvaus vaidmens, užtikrinant Baltijos šalių ir Lenkijos saugumą. Tą ji jau daro Baltijos šalyse prisidėdama prie oro policijos, vadovaudama NATO „ieties smaigalio“ (greitojo reagavimo) pajėgų formavimui, pasiūlydama tiekti Lietuvai ginkluotę.

Pasak J. Forbrigo, nepaisant didelių pastangų, masinės propagandos ir tradicinių šiltų santykių, Rusija prarado didžiosios Vokietijos visuomenės dalies simpatijas. Vokiečiai vis labiau supranta Rusijos grėsmes Baltijos šalims, Lenkijai bei vis labiau palaiko Ukrainą ir Rusijai taikomas sankcijas.

Skaityti daugiau...

Europoje – ir moderniausi JAV naikintuvai?

Europoje – ir moderniausi JAV naikintuvai?delfi.lt 2015-05-16

JAV karinių oro pajėgų sekretorė Deborah Lee James prabilo apie galimybę Europoje dislokuoti penktosios kartos naikintuvų „F-22 Raptor“ eskadrilę, skelbia bbcrussian.com.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, tokią nuomonę D. Lee James išsakė lankydamasi Le Buržė, Prancūzijoje, kur vyksta tarptautinė aviacijos paroda.

Galimybę Europoje dislokuoti modernių naikintuvų politikė paaiškino būtinybe Rusijai pademonstruoti karinę galią.

Anot JAV karinių oro pajėgų sekretorės, Rusiją galima drąsiai įvardyti pagrindine karine grėsme Jungtinėms Valstijos, skelbia BBC.

„Mano nuomone, didžiausia grėsmė – tai, kas vyksta su Rusija ir jos veiksmai. Tai bene svarbiausia mano vizito Europoje priežastis“, – teigia D. Lee James.

D. Lee James taip pat paragino NATO sąjungininkus ir toliau gynybai skirti sutartas sumas. Dauguma Europos valstybių pastaraisiais metais išlaidas gynybai pastebimai apkarpė. Dėl finansų krizės ši tendencija pastebėta net Jungtinėje Karalystėje.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. G. Landsbergis. Europa atsisako iliuzijų, o Rusija turi pasirinkti
  2. A. Piontkovskis: Vakarai ėmėsi V. Putino režimo
  3. Baltijos jūroje baigtas tiesti „NordBalt“ kabelis
  4. Mirė Kovo 11-osios Akto signataras Juozas Dringelis