Pokalbis su Gabrieliumi Landsbergiu. Apie Lietuvos viziją ir asmeninius iššūkius

bernardinai.lt 2015-05-27

Naująjį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį kalbina Rasa Baškienė.

Į mūsų politinę padangę įsiveržėte kaip supernova, tikėsimės – netrumpam. Į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretas įsitraukęs prieš nepilnus pusantrų metų prieš metus laimėjote Europos Parlamento nario mandatą, balandžio mėnesį - partijos pirmininko rinkimus, sukėlusius didžiulį visuomenės susidomėjimą. Išties stulbinama karjera, verčianti peržvelgti nusistovėjusius stereotipus. Kaip galite tą paaiškinti? Ar nemanote, kad, aplenkdamas senus partiečius, galite, švelniai tariant, nebūti itin mėgstamas dėl to pačioje partijoje?

Norėčiau pasidžiaugti dėmesiu, kurį Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai gavo pirmininko rinkimų kampanijos metu. Visas tas šurmulys, žiniasklaidos dėmesys, diskusijos buvo naudingi visiems. Galime didžiuotis, kad esame vienintelė partija, savo viduje tiesiogiai renkanti pirmininką. Tai yra proga pasitikrinti savo idėjų stiprumą arba galimybę diskutuoti, kita vertus – siunčiame žinią žmonėms, kad esame partija, kuri nuoširdžiai tiki demokratija, kuri ne uždaruose kabinetuose susitaria dėl savo vadovų. Tą darome atvirai, kartais net ir skaudžiai ar sudėtingai save pasitikriname prieš kitus - nacionalinius- rinkimus.

Aš visuomet tikėjau, kad vadovavimas partijai yra komandinis darbas. Dar prieš apsispręsdamas eiti į rinkimus sakiau, kad tikiuosi ir prašysiu kuo didesnio žmonių skaičiaus įsitraukti į partijos veiklą. Partija yra bendruomenė, ir nesvarbu, ar tu esi jaunas, tik baigęs mokyklą Šilutėje prie partijos prisijungęs partietis, ar pirmųjų vyriausybių narys – visų pasiūlymai turi būti išgirsti, idėjos – išklausytos. Tai iš tiesų labai gerai veikia, nes žmonės reikšdavo nepasitenkinimą, jei anksčiau jie nesijausdavo šios partijos nariais. Jie sakydavo: „ Mes svarbūs tik per rinkimus...“

 Dar rinkimų metu pradėję kalbėti apie programos rašymą, apie idėjas, telkimą sulaukėme nepaprastai daug entuziazmo. Europos Parlamente matome, kad didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, atstovaujančios didžiuliam skaičiui savo piliečių, galėtų savo idėjas pristatyti kaip savo, nekreipdamos dėmesio į mažesniąsias, tačiau nuolatinė įtrauktis – tai, kad Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kitos valstybės jaučiasi procesų dalimi ir yra girdimos, į jų balsą atsižvelgiama, rodo, kad ir Europos Sąjungoje turime draugišką bendruomenę. Joje girdimas ir Lietuvos žodis Europos Sąjungos ir Rusijos santykiuose. Vokietija galėtų pati surašyti dokumentą, Prancūzija – pasiūlyti patylėti, ir ką galėtume pasakyti? Esame tokie maži, kad ir mūsų balso nebereikia?

Kita vertus, neišgirstas balsas kuria nepasitenkinimą, ir ta bloga emocija rutuliojasi ir gali virsti blogais dalykais. Tuo tarpu, jei mes esame išgirsti, į mūsų nuomonę atsižvelgiama, tai tik sustiprina bendruomenę. Aš tuo tikiu, manau, kad tai yra svarbiausias dalykas mūsų partijai – sustiprėjusi ir atvira bendruomenė.

Kalbant apie partijos senbuvius tikiuosi, kad ryšiai išliks geri ir ateityje, o išskirtinė patyrusių partijos narių patirtis, kuria, tikiuosi, jie sutiks dalintis, lems tai, kad būsime patikimais bendrakeleiviais. Kita vertus, neseniai paskelbti neblogi partijos reitingai parodė, kad savo atsinaujinimu sudominome visuomenę. Suderinus tą atsinaujinimą ir patirtį, labai džiaugiuosi, kad Irena Degutienė sutiko būti mano pirmąja pavaduotoja – mes tik dar stipriau judėsime į priekį ir atstovausime Lietuvos žmonėms.

Skaityti daugiau...