A. Sekmokas. Ar šiluma gyventojams yra verslas?
delfi.lt 2015-05-21
Ko gero, niekas neabejoja, kad privatus kapitalas, išsinuomavęs Vilniaus šilumos gamybos įrengimus ir šilumos perdavimo tinklus, siekė gauti ir gavo gražią naudą. Deja, vilniečiai dažnai gavo perteklinę šilumą ir įspūdingai dideles sąskaitas už šildymą.
Naujai išrinkta Vilniaus miesto valdžia apsisprendė, kad nepratęs sutarties su nuomininku ir susigrąžins šilumos ūkį į savivaldybės rankas. Kas turi būti padaryta, kad sąskaitos vilniečiams už šilumą žymiai sumažėtų?
Tam reikia pasinaudoti jau esančia gerąja praktika. Tokia geroji praktika yra Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimų įdiegimas elektros ir dujų sektoriuose. Pats ES III energetikos paketas yra skirtas tik paminėtiems energetikos sektoriams, tačiau jo principai visiškai tinka ir tokio masto šilumos ūkiui, koks yra Vilniuje. Šie principai yra gamybos, perdavimo ir tiekimo veiklų atskyrimas bei išgryninimas.
Turime aiškią politinę valią keisti esamą padėtį ir atskirti veiklas šilumos ūkyje. Pradėkime nuo šilumos gamybos. Šilumos gamyba yra įprasta ūkinė – komercinė veikla. Joje gali dalyvauti savivaldybei nepriklausantys gamintojai ir čia reikia sukurti konkurenciją, kuri mažins kainas. Visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams bus leista prisijungti prie šilumos tinklų ir parduoti miestui savo gaminamą šilumą. Vienas svarbiausių šilumos gamintojų – tai būsima Lietuvos energijos bendrovės kogeneracinė elektrinė.
Taip pat svarbu leisti veikti ir mažiesiems šilumos gamintojmas. Tokie gamintojai yra šilumos vartotojai, kurie nori pasirinkti ne centralizuotą šilumos tiekimą, o vietinį apsirūpinimą. Tą šiandien leidžia tokios naujos technologijos kaip šilumos siurbliai ar saulės kolektoriai. Laikas leisti vilniečiams nesunkiai atsijungti, o esant reikalui už pagrįstą kainą vėl prisijungti prie miesto centralizuoto šilumos tiekimo. Galimybė pasirinkti tarp centralizuoto šilumos tiekimo ir kitų švarių ir patogių apsirūpinimo šiluma būdų yra akivaizdi teisė laisvoje visuomenėje.
Konkurencija, pagrįstas pramoninių šilumos gamintojų reguliavimas ir platus energijos šaltinių pasirinkimas (atsinaujinantys energijos ištekliai, rūšiuotos atliekos ir, esant būtinybei, dujos) leis sumažinti šilumos gamybos kainą.
Skaityti daugiau...