Įtakingas JAV kongreso narys: Rusijai teks susimokėti už V. Putino žingsnius

Adamas Schiffasdelfi.lt 2014-10-31

Ateityje galime tikėtis tolesnių Rusijos provokacijų Ukrainoje, daugiau ir intensyvesnių nekonvencinio karo atvejų, specialiųjų tarnybų operacijų ir didelio propagandos srauto per jos valdomas televizijas Ukrainoje ir Baltijos šalyse.

Tačiau Vakarai turi priversti Vladimirą Putiną sumokėti už savo beprotišką politiką, o Rusijos piliečiai turi suvokti, kad jų lyderio elgesys nepraeis be pasekmių, DELFI sakė įtakingas demokratų partijos kongreso narys Adamas Schiffas, Atstovų rūmuose kuruojantis užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimus.

A. Schiffas taip pat yra komitetų, kuruojančių techninės ir taktinės žvalgybos sritis, narys.

- Žvelgdamas atgal – kaip įvertintumėte dabartinį Ukrainos statusą? Kokie buvo Kremliaus tikslai Ukrainos atžvilgiu? Ar pavyko jų pasiekti?

- Maksvai buvo netikėta, kad Ukraina atstūmė jos pastatytą prezidentą ir tai, kaip jis, Maskvos remiamas, stengėsi stumi šalį nuo ES. Putino reakcija į tai buvo gerai apgalvota, pavojinga ir provokuojanti: jis įsiveržė į suverenią kaimyninę šalį, tiekė separatistams ginklus ir karius, ir galiausiai įvedė savo pajėgas – nebeliko abejojančių Rusijos kalte ir smurtu. Dėl to Ukrainoje žuvo tūkstančiai žmonių, Rusijos ginklais buvo numuštas keleivinis lėktuvas.

Taigi – Ukraina yra smarkiai destabilizuota, Krymas okupuotas pažeidžiant tarptautines teisės normas, o Rusija apnuodijo savo santykius su pasauliu. Tačiau nemanau, kad Putinui pavyko pasiekti savo tikslų, nes dėl tokios jo politikos Ukraina sparčiai gręžiasi nuo Rusijos į Vakarus.

- Ko dar galėtumėme tikėtis iš Rusijos?

- Manau, kad galime tikėtis tolesnių Rusijos provokacijų Ukrainoje, nes ši yra pakeliui į ES. Asociacijos sutarčiai artėjant prie įsigaliojimo, Rusija mėgins destabilizuoti šalį. Diskutuojant apie atplėštų regionų autonomijos laipsnį, galime tikėtis Rusiją palaikysiant separatistus ir kurstysiant smurto proveržius.

Taip pat galime tikėtis didelio Maskvos propagandos srauto per jos valdomas televizijas Ukrainoje ir Baltijos šalyse – tai priemonė, kurią Rusija naudoja destabilizuoti rusakalbiams kitose valstybėse. Rusija išsakė ketinimus ginti rusakalbių teises visame pasaulyje, taip sukurdama labai pavojingą konfrontacijos su Vakarais precendentą.

Skaityti daugiau...

ES perspėjo: separatistų rinkimų pripažinimas Rusijai kainuos griežtesnes sankcijas

alfa.lt 2014-10-31

Europos Sąjunga (ES) gali sugriežtinti sankcijas Rusijai, jei Maskva pripažins pasaulio bendrijos neteisėtais laikomus Donbaso separatistų planuojamus rengti rinkimų rezultatus. Apie tai praneša „Komersant“, remdamasi ES atstovų duomenimis.

Briuselis lapkričio antrą dieną planuojamus rengti separatistų rinkimus laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais Minske pasirašytas sutartis. Europos Komisijos (EK) nuomone, vadinamųjų Donecko ir Lugansko liaudies respublikų rinkimai prieštarauja Minske pasirašytam protokolui bei kenkia krizės sureguliavimui ir politinio sprendimo ieškojimui Ukrainoje.

„Pripažindama rinkimus teisėtais, Rusija ne sureguliuos krizę, o atvirkščiai - ją pablogins“, - tikino ES pareigūnai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, jog Kremlius tikisi, „kad rinkimai įvyks, kaip numatyta“. Jų rezultatai „savaime suprantama“ bus pripažinti. Anot ministro, balsavimas sukilėlių bastionuose yra „vieno svarbiausių“ Minsko sutarties punktų įgyvendinimas. Tačiau Vakarai Minsko susitarimus interpretuoja kitaip.

Skaityti daugiau...

Anušauskas: Kremliaus ruporai gina pozicijas ant Žaliojo tilto

alfa.lt 2014-10-30

Po to, kai parlamentinė grupė „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ prieš savaitę organizavo pasitarimą, kuriame gimė idėja peržiūrėti ir iš naujo įvertinti okupaciją šlovinančių paminklų „vertę“ ir jų įrašymą į kultūros vertybių registrą, Kremliaus išlaikomas interneto portalas „Baltijos naujienos“ pradėjo puolimą.

Parlamentinės grupės pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad pastaruoju metu minima, jog du paminklai sovietiniams kariams, žuvusiems vaduojant Lietuvą, „tapo vandalizmo objektais“. Seimo narys mano, kad kalbama apie Trakų rajone stovintį paminklą NKVD kareiviams, kurie buvo nukauti Lietuvos partizanų ir jokio fronto net iš toli nematė.

„Tai sena praktika – terorą vykdžiusius NKVD kareivius sulyginti su Antrojo pasaulinio karo dalyviais. Taip pateikus informaciją niekas nebeatskiria, kur kovotojai su fašizmu, o kur – Stalino cerberiai ir tautų naikintojai“, – teigia Seimo narys.

Pasak A. Anušausko, Kremliaus finansuojamas interneto portalas taip pat pradėjo puolimą prieš pasitarime dalyvavusius asmenis. Vienu iš taikinių tapo Sovietinės okupacijos tyrimo asociacija, kurios vadovas N. Černiauskas, įrašomas į „kovotojų su paminklais“ sąrašą už pasisakymą prieš Žaliojo tilto skulptūras. Tuo pačiu metu Seimą pasiekė Mikhailo Saradževo pasirašytas elektroninis laiškas, kuriame jis puola minėtos parlamentinės grupės pirmininką Arvydą Anušauską bei su juo susitikusius Sofijos Kovalevskajos mokyklos moksleivius, bjaurisi Lietuvos teritoriniu vientisumu.

Skaityti daugiau...

Tomas Viluckas: Visų Šventųjų iškilmė – pagerbti krikščionybės liudytojus

15min.lt 2014-10-31

VII amžiaus pradžia, – tuo metu krikščionybė jau buvo įsigalėjusi visoje Romos imperijoje, o pagonių šventyklos buvo paverstos bažnyčiomis arba nunykusios. Bizantijos imperatorius Fokas, rodydamas savo palankumą Romai, padovanojo popiežiui Bonifacui IV Panteoną – didingą pagonišką šventovę, buvusios romėniškos didybės simbolį. Kaip teigė istorikas Cassius Dio „panteonas“ reiškia „skirtas visiems dievams“ ir pastatas taip pavadintas dėl to, kad jo skliautai primena dangų.

609 m. gegužės 13  d. popiežius Bonifacas IV šią pagonišką šventovę pašventino ir paskyrė Dievo Motinos ir šventųjų kankinių garbei (lot. Santa Maria ad Martires).  Vietoje pagoniškų dievybių buvo įrengti altoriai šventųjų garbei, o joje nuo to laiko kasmet pradėta švęsti Visų kankinių, o vėliau Visų Šventųjų diena.

VIII a. viduryje popiežius Grigalius III lapkričio 1-ąją Visų Šventųjų garbei pašventino vieną iš Šv. Petro bazilikos koplyčių ir dėl šio įvykio perkėlė Visų Šventųjų dienos minėjimą į lapkričio 1 dieną. 835 m. popiežiaus Grigalius IV iniciatyva ši iškilmė pradėta švęsti visoje Bažnyčioje, o Karolis Didysis įsakė ją švęsti visoje frankų imperijoje.

Vis dėlto šventųjų gerbimas siekia pirmuosius amžius. Martirologijos (pirmieji kankinystės aprašymai) patvirtina, kad ankstyvoji krikščionybė praktikuodavo ypatingą kultą, skirtą kankiniams pagerbti.

Kankinystės metinių dieną, kuri buvo vadinama dies natalis (gimimas dangui), tikintieji susirinkdavo prie kankinio kapo ir jo bei kitų kankinių atminimui švęsdavo liturgiją, o vėliau ant kankinių kapų buvo statomos bažnyčios ir didingos bazilikos.

Per amžius šventųjų kultas patyrė didelę raidą ir pokyčius. Peržvelgus krikščionybės istoriją galima aptikti visko – nuo magiško požiūrio į šventųjų užtarimą bei relikvijas iki kaltinimų stabmeldybe tiems, kurie šventųjų gyvenimuose randa įkvėpimo gyventi krikščioniškai.

Būtent krikščioniško gyvenimo liudijimas, o ne siekis paversti šventuosius pamaldumo objektais yra šventųjų kulto esmė. Jie skatina ir drąsina tikinčiuosius, net esant nepalankioms sąlygoms sekti paskui Kristų.

Šiam pasauliui, kuris yra apsėstas sėkmės ir komforto siekimo, šventieji yra tikras akibrokštas, bet jie – tarsi Žemės druska, be kurios žmonijos istorija būtų prėska. Tai gerai suprato šventasis popiežius Jonas Paulius II, paskelbęs šventaisiais per 480 asmenų, daugiau už bet kokį pontifiką nuo 1860-ųjų iki šių metų.

Suvokti šventųjų kultą įmanu tik žinant, kad teologija aiškiai skiria dvi tikinčiojo nuostatas – garbinimą (lot. adoratio, gr. latreia) ir gerbimą, pagarbą (lot. veneratio, gr. douleia). Beje, čia daug painiavos sukelia lietuvių kalbos, kurioje nėra senųjų kalbų žodžių veneratio ir douleia atitikmenų, tradicija.

Skaityti daugiau...

Vilnius ir Lietuva

Vilnius ir Lietuvavoruta.lt 2014-10-31

Kalba Vytauto Landsbergio fondo surengtame Meninės raiškos programų konkurse.

 B. Dvariono muzikos mokykla, 2014-04-27

Laba diena, gerbiami susirinkusieji, visi šios kultūros šventės dalyviai! Labai malonu jus pasveikinti ir pasakyti keletą žodžių.

Mes jau esame surengę keletą konkursinių, festivalinių renginių įvairaus amžiaus publikai, bet ta pačia tema – apie tai, kas mus sieja. Kas žmones vienija gyvenančius kurioje nors žemėje, jeigu jie nebūna prievarta išblaškyti arba patys neišsisklaido ieškodami laimės pasaulyje. Bet kai gyvena toje žemėje kartu, kokiom kalbom bekalbėtų, kokius pagrindus puoselėtų, juos jungia jų žemė, mūsų visų tėvynė Lietuva. Mūsų konkursai arba festivaliai, šventės paskatina susimąstyti apie tai, kas mus vienija.

Tėvynė graži, miela ir maloni, joje mes augam, ir prisimeni, kur nors nuvažiavęs. Priprantam matyti jos laukus, gėles. Visa tai mums artima, ir nebūtina nė daug mąstyti. Tėvynė graži iš papratimo, ir mes joje gerai jaučiamės. Matom įprastą aplinką, matom žvaigždes, girdime miškų ošimą, ir mums nė neateina į galvą, kad reikia turėti kokią nors liniją: čia – mūsų pusė dangaus, čia – jūsų pusė dangaus; čia – mūsų žvaigždės, o ten – kitų žvaigždės. Gal jas reikia vadinti kitais vardais? Arba laukai ir miškai, iš kurių vėjas atneša žydėjimo ir derliaus aromatą. Tai mums pažįstama, ir mes negalvojame, kad ten koks nors svetimas kvapas. Nėra jokio svetimo kvapo – tai Lietuvos kvapas. Jo pasiilgstame visi, kurie čia užaugome, kur beatsidurtume. Ar tai Adomas Mickevičius, ar Maironis, ar Česlovas Milošas – jie jaučia šią žemę, jie – jos vaikai, kur bebūtų. Bet greta to, kad mums artimas tėvynės grožis, šios šalies, šios žemės vertybė kaip ir iš papratimo, iš prigimimo, gali rastis dar ir supratimo,  kuo ši žemė ypatinga, vertinga, patraukli, kuo galime pasididžiuoti, kad mes iš Lietuvos.

Skaityti daugiau...

D. A. Barakauskas priėmė sprendimą

Dailis Alfonsas Barakauskasdelfi.lt 2014-10-30

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas dėl pablogėjusios sveikatos būklės ketvirtadienį premjerui Algirdui Butkevičiui įteikė atsistatydinimo prašymą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Premjeras ministro prašymą patenkino. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat neketina stabdyti besitraukiančio ministro. „Gavusi ministro pirmininko teikimą, prezidentė pasirašys dekretą dėl vidaus reikalų ministro D. A. Barakausko atleidimo iš pareigų“, - DELFI informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Vienas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderių, Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis DELFI teigė, esą D. A. Barakausko sveikatos problemos tikrai rimtos, o ministro atsistatydinimo nereikėtų sieti su „tvarkiečių“ korupcijos skandalu.

„Jis visą laiką turėjo dabar sveikatos problemų, po operacijos. Jeigu jam vėžys ir visa kita“, - teigė „tvarkietis“.

Galimi kandidatai į D. A. Barausko vietą, anot jo, partijoje aptarti dar nebuvo. „Kandidatų dar nesvarstome“, - sakė K. Komskis.

A. Barakauskas per daug pasitikėjo savo komanda

Atsistatydinantis vidaus reikalų ministras „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas buvo per patiklus, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Kartu jis tikina, kad ministro atsistatydinimas su teisėsaugos tyrimu, aiškinantis galbūt neskaidrius Vidaus reikalų ministerijos pirkimus nesusijęs, - esą ketinimus trauktis ministras yra išsakęs dar iki teisėsaugos kratų ir buvusių ministro komandos narių sulaikymo.

„Jis atsistatydinti jau norėjo tada, kai jam buvo padaryta operacija. Dar nebuvo jokių skandalų, nei jų užuomazgų tikriausiai, ir tada aš jo paprašiau, kad jisai dirbtų. Vis dėlto gal po operacijos sveikata pagerės, ar tiesiog tam tikrą laikotarpį padirbtų, tiesiog save paanalizuotų, stebėtų“, - ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

Skaityti daugiau...

Rinkėjų balsai – už korumpuotus politikus

lzinios.lt 2014-10-30

Su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las Klai­pė­do­je yra svar­bus žings­nis ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės link. Ter­mi­na­las reikš­min­gas ir dar vie­nu po­žiū­riu – jis be­ne pir­mas Lie­tu­vo­je stam­bus pro­jek­tas, įgy­ven­din­tas lai­ku ir be ko­rup­ci­jos še­šė­lio. Tai ne ką ma­žes­nis pa­žan­gos po­žy­mis nei ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės įtvir­ti­ni­mas.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę pla­čiai nu­skam­bė­jo vi­sai ki­to­kio po­bū­džio įvy­kis – Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) par­eiš­kė įta­ri­mus ke­liems aukš­tas par­ei­gas ėju­siems par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ par­ei­gū­nams bei su jais su­si­ju­siems vers­li­nin­kams, at­lik­tos kra­tos „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ būs­ti­nė­je.

Su­pran­ta­ma, dar ne lai­kas da­ry­ti iš­va­dą, kad iš tie­sų už­čiuop­ti ko­rup­ci­jos veiks­mai. Ne vie­nas iki šiol ki­lęs pa­na­šus skan­da­las su­bliūš­ko. Kol kas įdo­mes­nis yra ki­tas da­ly­kas – dar kar­tą pa­si­reiš­kė su­nkiai su­vo­kia­ma po­li­ti­kų aro­gan­ci­ja, ak­la sa­vo­jo kla­no gy­ny­ba.

Vos su­ži­no­jęs, kad su­im­tas, įta­riant ko­rup­ci­ja, ži­no­mas pro­diu­se­ris Ro­lan­das Skais­gi­rys, pa­sta­rai­siais me­tais kon­sul­ta­vęs „Tvar­ką ir tei­sin­gu­mą“ vie­šų­jų ry­šių klau­si­mais, par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pa­ksas Lie­tu­vos ra­di­jui pra­ne­šė, jog da­bar, par­eiš­kus įta­ri­mus ko­rup­ci­ja, R. Skais­gi­rys tam­pa „la­bai rea­liu par­ti­jos kan­di­da­tu“ į Vil­niaus me­ro pos­tą.

Kad žmo­gus ne­smer­kia­mas pir­ma lai­ko – vi­siš­kai nor­ma­lu. Ta­čiau pa­dė­tis, su­si­ju­si su R. Skais­gi­riu ir ki­tais įta­ria­mai­siais, lie­ka ma­žų ma­žiau­siai ne­aiš­ki. Tai, kad par­ti­jos va­do­vas įta­ri­mus ko­rup­ci­ja ap­rio­riš­kai lai­ko pra­na­šu­mu ei­nant aukš­tas par­ei­gas, yra ti­kras iš­šū­kis vi­suo­me­nei. Juk de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je po­li­ti­kams tai­ko­mi di­des­ni rei­ka­la­vi­mai nei pa­pras­tiems pi­lie­čiams, ku­riems be­są­ly­giš­kai ga­lio­ja ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja. Tuo me­tu po­li­ti­kų veik­la ne­ga­li kel­ti net įta­ri­mų. Po­li­ti­kai tu­ri bū­ti ver­ti­na­mi ne tik bau­džia­mo­sios, bet ir mo­ra­li­nės at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu.

Skaityti daugiau...

Kremlius pasigyrė per anksti

delfi.lt 2014-10-30

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prieštaringai vertinamas Prancūzijos pastatyto karo laivo perdavimas įvyks lapkričio 14 dieną, tačiau statytojai nedelsdami paneigė, jog tokia data yra nustatyta, Paryžiui patiriant sąjungininkų spaudimą, kad ta sutartis būtų atšaukta.

Prancūzija patiria didėjantį pasipriešinimą dėl planuojamo dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai, tvyrant įtampai dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, kurią dar labiau didina Rusijos sprendimas pripažinti prorusiškų separatistų ateinantį savaitgalį planuojamus surengti rinkimus Ukrainos rytuose.

 

Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas sakė, kad valstybinė ginklų prekybos bendrovė gavo kvietimą į lapkričio 14 dieną vyksiančią ceremoniją, per kurią bus perduotas pirmasis iš dviejų „Mistral“ laivų, nurodė Rusijos naujienų agentūros.

„Kontrakto techninio įgyvendinimo požiūriu, viskas vyksta pagal planą“, – pažymėjo D.Rogozinas.

„Kalbant apie politinį sprendimą, manome, kad Prancūzija turi apginti savo kaip patikimos partnerės reputaciją“, – pridūrė jis.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. NATO praneša apie didelio masto Rusijos karo aviacijos aktyvumą Europos oro erdvėje
  2. M. Albright pasveikino Lietuvą ir įvardino V. Putino klaidas
  3. V. Landsbergis į Vilniaus merus siūlo M. Majauską
  4. Vilniaus grįžimas