Europos lyderės perspėja: sankcijos Rusijai švelninamos nebus

alfa.lt 2014-11-06

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai per susitikimą lapkričio 17 dieną aptars sankcijas Rusijai, pranešė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.

„Tai įvyks per ateinančias savaites“, – patikino F. Mogherini ir pridūrė, kad Ukrainos padėtis taip pat bus aptariama per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą lapkričio 17 dieną.

ES pareigūnė tvirtino, kad ES sankcijos – „tai įrankis, darantis spaudimą Rusijai, norint rasti taikų sprendimą Ukrainos konflikte“.

Vis dėlto F. Mogherini pažymėjo, kad sankcijos nebus švelninamos, kadangi Rusija nepadarė pažangos, siekiant užtikrinti taiką Rytų Ukrainoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį taip pat pareiškė, kad ES nešvelnins sankcijų Rusijai, skirtų dėl krizės Ukrainoje, bei pridūrė, kad sekmadienį per neteisėtais laikomus separatistų rinkimus išrinkti lyderiai galėtų taip pat atsidurti sankcijų sąraše, skelbia „Reuters“.

Skaityti daugiau...

Konservatorių kandidatų į merus debatai: penki vyrai prašneko apie svajonių Vilnių

Konservatorių kandidatų į Vilniaus merus debatai.15min.lt 2014-11-05

Trečiadienio vakarą penki Vilniaus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai į Vilniaus merus rungėsi viešuose partijos debatuose. Tarp kandidatų – Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Valdas Benkunskas ir buvęs premjero patarėjas Mykolas Majauskas.

 

Prisistatydami kandidatai pabrėžė, kad darbas Vilniaus savivaldybėje nebus labai lengvas, tačiau kiekvienas kartu vardijo savo privalumus.

 

A.Anušauskas sakė, kad niekada nevengia imtis sunkių darbų, V.Benkunskas pasakojo apie savo patirtį partijoje ir Vilniaus savivaldybėje.

 

„Didžiausias gyvenimo pasiekimas tas, kad 36 metus gyvenu su ta pačia žmona ir dar ją myliu“, – prisistatė K.Masiulis.

 

S.Šedbaras pažymėjo esąs vyriausias iš kandidatų, bet „tikrai dar ne senas“.

 

Svajonėse apie Vilnių – laisva Baltarusija

 

Partijos pirmininkas Andrius Kubilius pasinaudojo teise suformuluoti pirmą debatų klausimą ir pasiteiravo, kokį Vilnių kandidatai svajoja matyti po 20 metų.

 

A.Anušauskas tvirtino, kad jo svajonė, kad Vilnius būtų ne tik modernus, bet ir turėtų susisiekimą su laisva Baltarusija ir greitą bei patogų ryšį su visa Europa. 

 

V.Benkunskas tvirtino, kad jo svajonė – Vilnius be dabartinių problemų. M.Majauskas į sostinę pažvelgė savo dukrų akimis ir pareiškė svajojantis, kad visi Vilniaus vaikai turėtų galimybę lankyti darželį, jame sveikai maitintis, turėti, kur numigti.

Skaityti daugiau...

JAV įkliuvo V. Putino draugas

delfi.lt 2014-11-06

JAV Niujorko valstijos prokuratūra kartu su JAV Teisingumo ministerija pradėjo tyrimą dėl rusų verslininko Gennadijaus Timčenkos, dažnai vadinamo Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu. G. Timčenka, kuriam Vakarai taiko sankcijas, įtariamas dalyvavimu korupciniuose sandoriuose Rusijoje, pasinaudojant JAV finansų sistema. Teigiama, kad šis tyrimas – tai spaudimo V. Putino aplinkos milijardieriams didinimo strategijos dalis.

Kaip rašo newsru.com, prokurorai ir Teisingumo ministerijos tarnautojai situaciją komentuoti atsisakė. Taip pat nekomentuoja situacijos ir pats G. Timčenka bei „Rosneft“ atstovai. Įmonė „Rosneft“ pardavinėjo naftą įmonei „Gunvor“, o dalis šios įmonės akcijų anksčiau priklausė G. Timčenkai. Šių metų kovo mėn. verslininkas šių akcijų atsikratė.
„Gunvor“ atstovai pranešė, kad negali komentuoti su G. Timčenka susijusios informacijos, nes jis nebėra šios įmonės akcininkas. Taip pat šios įmonės atstovai pranešė, kad neperka naftos iš „Rosneft“ jau daugiau nei dvejus metus. Rusijos prezidento V. Putino žiniasklaidos atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad nežino nieko apie kokį nors vykdomą tyrimą, ir pabrėžė, kad tarp G. Timčenkos ir V. Putino nėra jokių finansinių santykių.

Anksčiau JAV valdžios atstovai teigė, kad V. Putinas turi įmonės „Gunvor“ akcijų. Be to, teigiama, kad atliekant tyrimą ketinama išsiaiškinti, ar G. Timčenkos sudaryti sandoriai turi ką nors bendro su asmeniniais V. Putino turtais, tačiau D. Peskovas šia informaciją pavadino pramanais.

JAV įtarimą sukėlę sandoriai sudaryti prieš keletą metų – tai „Gunvor“ ir „Rosneft“ pasirašytos sutartys dėl naftos perpardavimo. Atliekant tyrimą ketinama išsiaiškinti žaliavos supirkimo kainas, kurias buvo nustačiusi „Gunvor“. Ši įmonė naftą perpardavinėjo tretiesiems asmenims, dalis kurių buvo užsienyje.

Skaityti daugiau...

Vidaus reikalų ministru paskirtas S. Skvernelis

Saulius Skvernelisdelfi.lt 2014-11-06

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į ministro pirmininko teikimą, skiria Saulių Skvernelį vidaus reikalų ministru - pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

„Policijos generalinis komisaras S. Skvernelis yra vertinamas kaip pareigūnas, sukaupęs didelę patirtį vidaus reikalų sistemoje ir pelnęs žmonių pasitikėjimą“, - rašoma D. Grybauskaitės spaudos tarnybos pranešime.

S. Skvernelis, 1994 m. baigęs Vilniaus technikos universitetą, dirbo Lietuvos policijos akademijoje. Karjerą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1998 m., paskirtas Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaru inspektoriumi.

Vėliau dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaru inspektoriumi.

Nuo 2001 m. spalio S. Skvernelis vadovavo Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinei, nuo 2003 m. gegužės - Lietuvos policijos eskortavimo rinktinei.

 

2005 m. S. Skvernelis buvo paskirtas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku, 2008 m. - policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o nuo 2011 m. kovo 7 d. - policijos generaliniu komisaru.

Per tarnybos laikotarpį S. Skvernelis buvo ne kartą skatintas padėkomis ir apdovanotas pasižymėjimo ženklais.

S. Skvernelis pradės eiti vidaus reikalų ministro pareigas po to, kai prisieks Seime.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė Vokietijoje atsiims apdovanojimą

delfi.lt 2014-11-04

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį vyks į Vokietiją, kur susitiks su šios šalies Prezidentu Joachimu Gaucku ir atsiims Viktorijos apdovanojimą.

Šį apdovanojimą teikia 1929 m. įsteigta Vokietijos žurnalistų ir leidėjų asociacija. D. Grybauskaitė apdovanojimą visų trijų Baltijos šalių vardu atsiims iš Vokietijos parlamento vadovo Norberto Lammerto.

„Auksinės Viktorijos apdovanojimas yra teikiamas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Apdovanojimas pabrėžia Baltijos šalių europietiškumo puoselėjimą ir šių šalių siekį gauti laisvę. Taip pat pabrėžiami tie žingsniai, kuriuos Baltijos valstybės žengė ekonominės krizės įveikimui, bei Baltijos šalių pasiekimai įgyvendinant tas europietiškas reformas, kurias Lietuva darė pastaruosius 20 metų“, – teigė Prezidentės patarėjas ekonominiais ir socialiniais klausimais Giedrius Kadziauskas.

Anot G. Kadziausko, Prezidentė pabrėžia, kad šis apdovanojimas yra kiekvieno Lietuvos piliečio nuopelnas.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį į Berlyną vyks kartu su Latvijos ir Estijos vadovais, o Vokietijos sostinėje su šios šalies Prezidentu J. Gauku aptars saugumo situaciją Ukrainoje ir Rusijos veiksmus, informacinio bei energetinio saugumo klausimus.

Skaityti daugiau...

Baltieji rūmai pasmerkė neteisėtus rinkimus Rytų Ukrainoje

15min.lt 2014-11-04

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė nepripažinsiantys rinkimų, kuriuos savaitgalį prorusiški separatistai surengė savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, ir išreiškė susirūpinimą, kad Maskva stengiasi legitimizuoti balsavimo rezultatus.

„Jungtinės Valstijos smerkia neteisėtus vadinamuosius rinkimus, surengtus sekmadienį Rusijos palaikomų separatistų dalyje Donecko ir Luhansko“ sričių, sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Bernadette Meehan.

„Esame susirūpinę dėl šiandieninio Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimo, kuriuo siekiama legitimizuoti tuos netikrus „rinkimus“, – pridūrė B.Meehan, perspėdama, jog ekonominės sankcijos bus griežtinamos, jeigu Rusija toliau ignoruos savo įsipareigojimus pagal rugsėjį pasirašytą Minsko paliaubų sutartį.

 

Politologas Vytis Jurkonis: Lietuva negali prarasti budrumo dėl Baltarusijos

15min.lt 2014-11-02

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytis Jurkonis

Premjero Algirdo Butkevičiaus vizitas į Baltarusiją nėra kuo nors išskirtinis, tačiau Lietuva turi neprarasti budrumo ir negali Minsko laikyti geranorišku kaimynu, sako politologas Vytis Jurkonis.

Premjeras į Mogiliovą vyksta verslo kvietimu, tad žinant Lietuvos verslo interesus ir investicijas, pavyzdžiui, „Arvi“ projektus Lydoje ir Mogiliove, tai nestebina, pažymi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

„Matyt, ir vėl pasigirs priekaištų dėl Lietuvos pragmatiškos politikos, bet po JAV aukšto rango pareigūnų vizitų, po (buvusios ES užsienio politikos vadovės) Catherine Ahston apsilankymo Minske, A.Butkevičiaus vizitas neatrodo kuo nors išskirtinis“, – BNS sakė V.Jurkonis.

„Žinoma, būtų įdomu, ar premjeras arba tebūnie kiti Lietuvos politikai vyktų į Baltarusiją, jei juos pakviestų žmogaus teisių gynėjų organizacijos ar politinių kalinių artimieji. Kokį atvirumą tuomet demonstruotų Baltarusijos valdžios atstovai?“, – svarstė politikos ekspertas.

V.Jurkonio teigimu, Baltarusijai bandant pasinaudoti Vakarų ir Rusijos prekybos apribojimais, Lietuva turi išlikti budri ir neužmerkti akių į Baltarusijos karinį bendradarbiavimą su Rusija.

„Nereikėtų savęs klaidinti, jog oficialusis Minskas yra atviras ar geranoriškas kaimynas – santykiai itin selektyvūs ekonominį bendradarbiavimą kartais pagardinant LDK leitmotyvais. O dėl sankcijų Rusijai atsiranda papildomos nišos verslui ir jis tuo netrunka pasinaudoti“, – sakė V.Jurkonis.

„Visgi prarasti budrumą ir užmerkti akis į tai, kas vyksta Baltarusijoje, negalime – tą liudija ir neseniai paskelbta žinia apie būsimus Rusijos lėktuvus Bobruiske. O tai tik dar vienas pavyzdys, kas yra tikrasis A.Lukašenkos sąjungininkas“, – teigė politologas.

Skaityti daugiau...

Paaiškino, ko iš Europos nori V. Putinas

Jeffrey Gedminasdelfi.lt 2014-11-04

„Putinas nori suskaidyti Europą ir nori, kad Rytų Europa kaip įmanoma labiau priklausytų jo įtakos sferai. Ir jei Europa neprivers paklusti komercinių interesų aukštesniems strateginiams tikslams, jei nenorės galvoti apie būtiną konfrontaciją, atsidurs tokiame status quo, kai Putinas diktuoja darbotvarkę, o Vakarų Europa į ją reaguoja – Putinas žaidžia stipriomis kortomis, o Vakarų Europa – labai silpnomis.

Kai kuriuose vokiečių ratuose yra sentimentų Rusijai, yra manoma, kad vokiečiai geriau supranta Rusiją, nori su ja palaikyti galios (didelės galios su didele galia) santykius, lipdami per kitų demokratinių sąjungininkų galvas: dideli berniukai sprendžia visus kaimyninių šalių reikalus. Tokio santykio – lipdama per Rytų Europos galvas – Rusija ir tikisi iš Vokietijos bei JAV“, – specialiame interviu DELFI portalui sakė politologas Jeffrey Gedminas, Legatum instituto Londone vadovas, dėstytojas ir buvęs ilgametis Laisvosios Europos radijo vadovas.

 

J. Gedminas yra nuolatinis „Huffington Post“ autorius, jo tekstai užsienio politikos, žiniasklaidos, kultūros ir ekonomikos temomis taip pat nuolat spausdinami įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose. J. Gedminas yra parašęs knygą „Paslėptoji ranka: Gorbačiovas ir Rytų Vokietijos subyrėjimas“. (The Hidden Hand: Gorbachev and the Collapse of East Germany)

– Esate ne kartą išreiškęs savo neigiamą požiūrį į Putino „gangsteriškos“ Rusijos agresiją savo kaimynių atžvilgiu. Žvelgiant į Ukrainos atvejį – ko dar galime tikėtis iš Rusijos, kur ji sustos?

– Turiu spekuliatyvią, tačiau Putino elgesio pastarąjį dešimtmetį stebėsena pagrįstą nuomonę. Mes žinome, ką jis daro Ukrainoje, ką padarė Gruzijai, kaip kibertakomis užpuolė Estiją ir daugelį kitų dalykų, kuriuos šis žmogus ir jo režimas daro regione. Iškilo tarsi tokia „Putino doktrina“, sudaryta iš dviejų pagrindinių komponentų: pirmas – jei šiandien gyvenate šalyje, kuri nėra ES ar NATO narė, Rusija padarys viską, kad šią perspektyvą užblokuotų.

Putinas užsispyrė, kad Ukraina, Moldova, Juodkalnija, Makedonija priklausytų jo įtakos sferai. Jei šalys spėjo įstoti į ES ir NATO – Baltijos, Vyšegrado šalys, Vengrija, Rumunija, Bulgarija – Putinas padarys viską, kad jas susilpnintų, suskaidytų ir padarytų priklausomomis: ar tai būtų energetinė nepriklausomybė, ar separatistų rėmimas, ar ekstremistinių partijų rėmimas, ar špionažas, ar kiberatakos. Putinas nori suskaidyti Europą ir nori, kad Rytų Europa kaip įmanoma labiau priklausytų jo įtakos sferai.

– Kodėl Europa taip neryžtingai atsako Putinui? Kur tai nuves po, tarkime, dešimties metų?

– Manau, kad tai – pavojinga. Būtent tai ir veda prie padalintos Europos. Galbūt ne prie fizinės „geležinės uždangos“, bet prie tam tikros uždangos, skiriančios laisvą Europą nuo mažiau laisvos Europos. Vakarų Europos problema yra dvipusė: tai komerciniai interesai, ir jie turėtų būti gerbiami, tačiau jie turėtų paklusti didesnėms vertybėms ir strateginiams tikslams.

Kita problema – šiandieninės modernios Europos kultūra: ji yra siaubingai alergiška konfrontacijai. Ir jei Europa neprivers paklusti komercinių interesų aukštesniems strateginiams tikslams, jei nenorės galvoti apie būtiną konfrontaciją, atsidurs tokiame status quo, kai Putinas diktuoja darbotvarkę, o Vakarų Europa į ją reaguoja – Putinas žaidžia stipriomis kortomis, o Vakarų Europa – labai silpnomis.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Įtakingas JAV kongreso narys: Rusijai teks susimokėti už V. Putino žingsnius
  2. ES perspėjo: separatistų rinkimų pripažinimas Rusijai kainuos griežtesnes sankcijas
  3. Anušauskas: Kremliaus ruporai gina pozicijas ant Žaliojo tilto
  4. Tomas Viluckas: Visų Šventųjų iškilmė – pagerbti krikščionybės liudytojus