Nepaisydami Lietuvos ir kitų šalių perspėjimų, Vakarai daug metų prieš šį faktą užmerkdavę akis. Po 1991 metų sovietų propaganda pasirodė esanti nepataisomai susikompromitavusi ir nebepaveiki, tad Maskva nusprendė perimti vakarietišką žiniasklaidos sistemą, kurioje dažniausiai sugyvena tiek valstybinės, tiek privačios žiniasklaidos priemonės; sistemą, kurioje įmanomas gana įvairus nuomonių spektras, o žodžio laisvę nuo valstybės įsikišimo saugo įstatymai. Kas gi nutiko?
Tai buvo apmaudi klaida. RT, kuris šį mėnesį pristatė naują Jungtinei Karalystei skirtą paketą, yra neabejotinai itin pavojingas priešas. Tiesiogiai Rusijos milijonams savo žiūrovų jis lyg ir nereklamuoja. Dauguma jo darbuotojų – užsieniečiai arba rusai, užsienio kalbos žiniomis nenusileidžiantys gimtakalbiams. Daugiausia transliuojamos užsienio naujienos. Bet jis veikia kaip ardanti, bet objektyvios žiniasklaidos sistemą griaunanti jėga. RT šūkis „Daugiau klausinėkite“ arba „Daugiau abejokite“ jokiais būdais neskatina nepriklausomo kritinio mąstymo. Jis taikosi į pačią tiesos ir faktų idėją. Populiarioji žiniasklaida jums meluoja apie viską – pradedant tikraisiais Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių organizatoriais ir Ebolos pavojais ir baigiant karu Ukrainoje. Kuo daugiau abejojate, tuo mažiau pasitikite.Svarbu
Registracija
E. Lucasas. Rusija kariauja informacinį karą
delfi.lt 2014-11-09
Informaciniame kare svarbu ne tik perduoti savą žinią. Toks konfliktas taip pat neatsiejamas nuo bandymų suklaidinti, nukreipti dėmesį, suskaldyti, supriešinti ir demoralizuoti priešininkus. Būtent taip Rusija elgiasi su Vakarais, šiam tikslui pasitelkdama tokias žiniasklaidos priemones kaip RT (daugiakalbį televizijos kanalą, seniau žinotą pavadinimu „Russia Today“).
Lietuvą nuo Rusijos orlaivio šeštadienį skubėjo ginti Kanados naikintuvai
15min.lt 2014-11-09
Šeštadienį du kanadiečių pilotuojami naikintuvai RCAF CF-18, dalyvavę pratybose Lietuvoje, buvo priversti staigiai keisti kursą. NATO pajėgoms buvo pranešta apie link Lietuvos skridusį Rusijos žvalgybos orlaivį.
„Toronto Sun“ ir kita Kanados žiniasklaida praneša, kad dviem Kanados naikintuvams šeštadienį popiet buvo duotas vadavietės įsakymas skubiai pasitikti virš Baltijos jūros skridusį ne NATO šalies orlaivį.
Kanadiečių pilotai žaibiškai pasiekė zoną virš Baltijos jūros, kurioje identifikavo Rusijos žvalgybinį lainerį „Ilyushin Il-20 COOT A“. Įsibrovėlis buvo nufotografuotas.
NATO ekspertų teigimu, tokio tipo Rusijos lėktuvas virš Baltijos jūros pastebimas nebe pirmą kartą. „IL-20“ yra Rusijos žvalgybos naudojami, modernios šnipinėjimo technikos prifarširuoti lėktuvai – modifikuota keleivinio turbosraigtinio „Il-18“ versija.
Trys vaizdeliai
lzinios.lt 2014-11-08
|
Vytautas LANDSBERGIS |
2014-11-08 06:00 |
Dabar Luhandonijoj su dideliu Maskvos entuziazmu pravaryta būtent putrinkimai. Dalyvavo 130 proc., nors be sąrašų, be komisijų, be namų. Lydekai įsakius, buvusioje gražioje šalyje namai sugriauti. Bet atveža humanitarinės košės. Rytoj pasirašys pirmą tarptautinę sutartį dėl Rusijos – Luhandonijos tarpusavio karinės pagalbos. Pasirašys taigoje, netoli Dono. Tik vakarinis vaikų darželis vis kalba čiulba apie tai, ką reikšmingai sakė pasakė režisierius Meška.
Kodėl Europa ilgai nesvarstė 1939-aisias, kai sovietai užgrobė pirmą Suomijos miestelį, sudarė ten ,,Liaudies respubliką“ su samdinių vyriausybe ir pasirašė su ja ,,sutartį“ išvaduoti likusią Suomijos dalį? Demokratijos tuomet nesiūbavo, nesvarstė, tiesiog išmetė sovietus iš Tautų Sąjungos.
Dabar turbūt neišdrįstų, net kai Luhandoniją užtvindys sąjunginė sovietų kariuomenė ir eis vaduoti likusios banderovcų pavergtos Suomijos. Atsiprašau, ne Suomijos, bet koks skirtumas? Mamuto smegenys suakmenėję Tunguzkoje. Klišės pastovios. Prisiminiau, ką girdėjęs iš lietuvių, ištvėrusių Kolymos katorgas: ,,Zakon – taiga. Sudja – medved.“ Kaip tik tai Valdajuje dabar dėstė Rusijos valdytojas. Įstatymas – taiga. Lokys - teisėjas.
Beje, ir Suomiją dar vertėtų pabaigti išvaduoti. Juk priklausė „rusų pasauliui“.
Garis Kasparovas: „Sustabdykite Vladimirą Putiną dabar – vėliau teks mokėti ypač brangiai“
15min.lt 2014-11-10
Rusijos opozicijos atstovas, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, duodamas interviu leidiniui Euobserver.com, teigė, kad Europa rizikuoja atversti dar vieną tamsų istorijos puslapį.
„Tai, ką dabar matome Rusijoje – imperializmo ir nacionalizmo atgimimas pavojingiausia forma“, – perspėjo jis, kalbėdamas apie Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Tiesiog perskaitykite, ką V.Putinas kalbėjo savo antivakarietiškuose pasisakymuose pastaraisiais metais“, – ragino jis.
„Tai – 24/7 Rusijos žmonių smegenų plovimas... Visiškas melas“, – sakė G.Kasparovas.
Europos Sąjungos (ES) ir JAV ekonominės sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje G.Kasparovas įvardijo kaip įrodymą, kad Vakarai iš tiesų galingesni, nei jis manė.„Rusijos dujos yra trečdalis suvartojamų ES. Rusija parduoda 80 proc. savo naftos ir dujų Europai. Jeigu visa tai sustotų, dalis ES šaltų, tačiau Rusijos ekonomika taip pat smuktų“, – pažymėjo jis.
„Svertas yra Europos svarstyklių pusėje“, – pridūrė G.Kasparovas.
G.Kasparovas negailėjo aštrių žodžių Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui ir Čekijos prezidentui Milošui Zemanui, kurie užsipuola sankcijas Rusijai.
„Tai, ką jie daro – nusikaltimas prieš savo paties tautų istoriją. Tai yra įžeidimas žmonėms, kurie žuvo 1956-aisiais ar 1968-aisiais po sovietų tankais, visai kaip šiandien ukrainiečiai miršta Ukrainoje“, – kalbėjo G.Kasparovas.
Z. Balčytis. Ar „Mistral“ pakeis kryptį?
delfi.lt 2014-11-10
Kaimyninių Rusijos, taip pat ir Lietuvos, valstybių saugumas šį mėnesį parduodamas tarptautiniame aukcione. Pradinė kaina – 1,2 milijardo eurų.
Tiek kainuoja grėsmę taikioms valstybėms keliantys Prancūzijoje baigiami statyti „Mistral“ lėktuvnešiai, skirti Rusijai.
Prancūzai puikiai žino, kad mistralis – šaltas vėjas, pučiantis nuo kalnų Prancūzijos pietryčiuose. Mistralis niekada nekeičia savo krypties ir visada pučia iš Vakarų į Rytus.
Didžiosios pasaulio valstybės šį mėnesį dar gali bandyti pakeisti „Mistral“ kryptį, kad jis neplauktų iš Vakarų (iš Prancūzijos) į Rytus (į Rusiją).
Šiandien visas pasaulis, o ypač kaimyninės Rusijos valstybės, puikiai žino, kad „Mistral“ – ne vėjas ir ne metalo gabalas, o laivas, skirtas pulti krantą iš jūros.
Dar 2009-aisiais Rusijos laivyno vadai viešai teigė, kad „Mistral“ laivas per 40 minučių gali permesti į Gruziją tiek kariuomenės, kiek Rusijos Juodosios jūros laivynui per 2008 metų rugpjūčio karą prireikė 26 valandų.
Garbė Estijai ir Gruzijai, kurios pirmosios tarptautinėje erdvėje jau tuomet, prieš 5 metus, paskelbė apie artėjančią grėsmę.
Jau tuomet buvo aišku, kad beveik 300 metrų ilgio laivas – ne žaislas: gali plukdyti 16 sunkiųjų arba 35 lengvuosius sraigtasparnius, 70 transporto priemonių (tarp jų – 13 tankų), daugiau kaip 900 karių.
Praėjo penkeri metai. Prancūzija, spaudžiama kai kurių NATO ir ES valstybių, delsia perduoti Rusijai pirmąjį „Mistral“ laivą.
Penki istorijos mitai, kurie padeda V. Putinui valdyti
delfi.lt 2014-11-10
Vladimiro Putino režimo priešai Rusijoje ir visame pasaulyje nusipelno vieno vienintelio vardo – fašistai. Rusijoje šis žodis įkūnija visą įmanomą neapykantą, ši etiketė dažnai lipdoma Kremliaus politikos priešininkams šalies viduje ir už jos ribų.
Bet tai nėra vienintelė iš Antrojo pasaulinio karo laikų likusi liekana rusų visuomenės sąmonėje. Skirtingai nei Vakarai, Rusija šį karą vadina Didžiuoju tėvynės karu, jo pradžią mini ne rugsėjo 1-ąją, kai Vokietiją užpuolė Lenkiją, o birželio 22 dieną, kai Adolfas Hitleris sulaužė Molotovo-Ribbentropo paktą ir užpuolė Sovietų Sąjungą.
Karo pabaiga Europoje rusų irgi švenčiama kitu metu: ne gegužės 8-ąją, o gegužės 9-ąją. Maža to, Baltijos šalių okupacija, įsiveržimas į Lenkiją, karas su Suomija Rusijai nėra Antrojo pasaulinio karo dalis.
Pirmas mitas: karą laimėjo Rusija
„Pirmas mitas, kad Antrąjį pasaulinį karą laimėjo Rusija. Reikalas tas, kad šiuo atveju užmirštama visa Sovietų Sąjunga. Ten buvo šauktinių, prievarta pakviestų ar savanoriais atėjusių baltarusių, ukrainiečių ir kitų. Prisiminime ir latvius, lietuvius, kurie tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Pati Rusija yra daugiatautė, kare dalyvavo ir totoriai, baškirai, užkaukazės tautos – azerbaidžianiečiai, gruzinai, uzbekai, kurių buvo šimtai tūkstančių. O šiandieninė retorika, kad Antrąjį pasaulinį karą laimėjo Rusija, Lietuvoje gal ir nėra tiek įžeidžiant, bet tai žeidžia baltarusius ir ukrainiečius“, - pasakojo G. Mažeikis.
Raudonojoje armijoje buvo suformuotos nacionalinės divizijos iš vienuolikos sovietinių respublikų – Azerbaidžano, Armėnijos, Gruzijos, Tadžikijos, Turkmėnijos, Uzbekijos, Kazachijos, Kirgizijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos. Joje buvo ir autonominių respublikų divizijų: Kalmukijos, Baškirijos, Čėčėnijos-Ingušijos, Kabardos-Balkarijos, taip pat egzistavo kinų-korėjiečių tautybės šaulių brigada.
Pavyzdžiui, iš Lietuvos Raudonojoje armijoje 16-oji Lietuviškoji šaulių divizija, nors joje tarnavo ir žydų bei rusų tautybės žmonių iš Lietuvos.
Antras mitas: pergalė priklausė nuo J. Stalino
Profesorius G. Mažeikis sako, kad antrasis mitas susijęs su sovietų diktatoriaus J. Stalino kultu. Rusijoje J. Stalinas tebėra gerbiamas, nors pats V. Putinas susilaiko nuo liaupsių šiam diktatoriui ir stalinizmą yra pavadinęs „susijusiu su asmenybės kultu, masiniais įstatymų pažeidimais, represijomis ir lageriais“.
„Kitas mitas, kad pagrindinis šios pergalės kalvis buvo J. Stalinas. Šiuo atveju užmirštama, kiek beprasmiškų aukų buvo mūšiuose, nes prieš Antrąjį pasaulinį karą J. Stalinas sunaikino pagrindinius Raudonosios armijos generolus, kurie turėjo nors šiokią tokią karinę ir technologinę patirtį“, - pasakojo profesorius.
Kaip savo knygoje „Kruvinos žemės“ teigia istorikas Timothy Snyderis, per Didįjį terorą 1937-1938 m. Sovietų Sąjungoje buvo nužudyta apie 700 tūkst. žmonių. Šio valymo metu buvo žudomi ne tik klasiniai ir etniniai priešai, tremiamos ištisos tautos, bet žuvo ir daug komunistų bei valdžios elito atstovų.
„Pati kariuomenė buvo demoralizuota ir įbauginta NKVD persekiojimų. Todėl būtent dėl stalinistinės politikos kaltės Sovietų Sąjunga iš pradžių pralaimėjo tiek daug mūšių 1941-1942 m. Šie metai rodo J. Stalino vadovavimo beviltiškumą – tik milžinišku žmonių aukų skaičiumi buvo galima priešintis vokiečių kariuomenei“, - sakė G. Mažeikis.
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Liudvikas Simutis
(1935 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. lapkričio 4 d.)
2014 m. lapkričio 4 d., eidamas 80-uosius metus, mirėLietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis – Sovietų Sąjungos represinių struktūrų nužudyto Rainių kankinio sūnus, Lietuvos partizanas, karys savanoris, dvidešimt dvejus metus kalėjęs lageriuose antisovietinio pogrindžio dalyvis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbis.
Liudvikas Simutis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje. 1953 m. baigė Kaunatavos vidurinę mokyklą. Nuo pat jaunystės įsijungė į partizaninį judėjimą. 1955 m. Liudvikas Simutis buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę paleistas 1977 m. Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje.
Grįžęs į Lietuvą, 1977–1978 m. dirbo Kalvarijos bažnyčios zakristijonu, 1979–1990 m. – Kauno hidrologinėje ekspedicijoje.
Prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsijungė į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų ir Sąjūdžio veiklą.
1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje dirbo Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje.
1993 m. – vienas iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) Kauno skyriaus įkūrimo iniciatorių.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje balsavimas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Liudvikui buvo svajonės, dėl kurios kovojo visą gyvenimą, išsipildymas. „Balsavimas parlamente už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą buvo man viso sunkaus gyvenimo, darbų, vargų, kovų, kančių, svajonių vainikas, kuris, beje, buvo ne tik be galo malonus, bet ir slegiantis. Slėgė už tai kovojusių ir žuvusių partizanų aukos neįvertinimas. Slėgė ir nuojauta, kad nepriklausomą valstybę atstatyti bus nepalyginamai sunkiau, nei už tai pabalsuoti ir pasirašyti“ – rašė Liudvikas Simutis.
Mirtininkų kameroje praleista 131 diena nepalaužė atkaklaus Lietuvos patrioto valios ir tikėjimo nepriklausoma Lietuvos valstybe. Žmonių atmintyje liks kaip ryžtingas ir principingas savo įsitikinimų gynėjas ir paprastas, nuoširdus bei kuklus žmogus.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą“.
Nuoširdžiai užjaučiame Velionio šeimą ir artimuosius.
***
Velionis bus pašarvotas laidojimo namuose „Rimtis“ (A. Juozapavičiaus pr. 1, Kaunas). Lankymas: lapkričio 6 d. 10–20 val. ir lapkričio 7 d. nuo 9 val. Laidotuvės vyks lapkričio 7 dieną. Karstas išnešamas 11.30 val., 12 val. šv. Mišios Kauno Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje (A. Juozapavičiaus pr. 60, Kaunas). Velionis bus palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.
Valstybinė laidojimo komisija
Australijos premjeras grasina priremti V.Putiną prie sienos
Australijos premjeras Tony Abbottas trečiadienį perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis negalės išvengti pokalbio dėl australų, žuvusių per oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofos virš Ukrainos. Praeitą mėnesį T.Abbottas pažadėjo „suremti krūtines“ su Rusijos lyderiu per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kuris ateinančią savaitę vyks Brisbane, nors Maskva dar neatsakė į jo prašymą surengti dvišalį susitikimą. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas reagavo į T.Abboto retoriką, sakydamas, kad V.Putinas yra juodąjį diržą turintis dziudo meistras ir kad „rimti politikai turėtų labai apdairiai rinktis savo žodžius“. Australijos futbolo pasaulyje „suremti krūtines“ („shirtfronting“) reiškia agresyvią žaidėjų priešpriešą. „Jis negalės išvengti to pokalbio – todėl vienaip ar kitaip surengsime dvišalį susitikimą, ar jis vyktų koridoriuje, ar labiau formalioje aplinkoje, – T.Abbottas sakė laikraščiui „The Australian“. – Aš siekiu deramo dvišalio susitikimo, kai tik atsivers galimybė.“ Tačiau premjeras pažymėjo nenorintis, kad G-20 susitikimas būtų aptemdytas jų priešpriešos, o vyriausybės šaltiniai sakė, kad abu lyderiai gali susitikti per anksčiau vyksiantį Azijos ir Ramiojo vandenyno bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą, kuris pirmadienį prasidės Pekine. „Aš tikrai netrikdysiu G-20 sesijų privačiu ginču tarp Australijos ir Rusijos, – pabrėžė T.Abbottas. – Tačiau siekiu dvišalio susitikimo su juo, kai tik atsivers galimybė; tai bus proga pabrėžti, kaip svarbu Australijai – taip pat Nyderlandams, Malaizijai ir visoms kitoms šalims, kurių žmonių buvo MH17 (laineryje) – kad būtų visokeriopas bendradarbiavimas atliekant tyrimą.“
