Jokia žodžių maskuotė, jokia diktatūrinė demagogija ar samdytos provokacijos negali pakeisti savo piliečių kraujo praliejimo faktų. Kai Rusijos vadovas „kovos su teroristais“ pretekstu nutraukė teisiškai galiojančią Taikos sutartį su Čečėnijos respublika Ičkerija, tai kainavo šimtus tūkstančių, tarp jų 60.000 vaikų, gyvybių. Bet senieji smurtininkai nepajėgūs net sugalvoti ką nors nauja. Prisiminkim, kaip „Alfos“ šturmovikai atvyko į taikią komandiruotę Vilniuje, kad be jokio šūvio ir granatų išvaduotų Lietuvos užgrobtą Lietuvos televiziją. Pilnam agresijos meniu trūko bent vieno saviškio lavono, tai nušovė galbūt suabejojusį leitenantą V. Šackich iš kelių centimetrų į nugarą. Anuometinis SSRS vadovas buvo davęs pats sau leidimą naudoti Lietuvoje ginkluotą jėgą, „jeigu kils pavojus žmonių gyvybėms“, - o tokį pavojų su V. Ivanovo ar kitais „titiuškomis“, gal net prisimetusiu dabar Kijeve „dešiniuoju sektorium“ , nesunku sukelti. Taip šiandien ir V.Janukovyčius, pagrūmotas V. Putino rimbu, vaidina tautos gynėją.
Svarbu
Registracija
Kodėl aš renkuosi Europos Sąjungą
lzinios.lt 2014-02-21
Keista, tačiau praėjus 23 metams nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje kai kam kyla klausimas, ką rinktis – Rytus ar Vakarus? Lyg pamiršta, kad mūsų valstybė jau du kartus aiškiai pasirinko – per 1991 metais vykusį referendumą dėl Nepriklausomybės atgavimo ir per 2003-iųjų referendumą, kai buvo balsuojama dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES).
Per pirmąjį referendumą ištrūkti iš sovietų kalėjimo valią iš tuomet 2,2 mln. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių pareiškė net 90,5 procento. Per antrąjį referendumą ES entuziastų buvo mažiau - 63,37 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tuoj bus dešimtmetis, kai esame antros pagal galingumą pasaulyje ekonomikos – ES – šeimos nariai. Mūsų suverenitetą gina galingiausias planetoje Šiaurės Atlanto karinis aljansas NATO. Tačiau visuomenėje vėl sustiprėjo abejonės, ar mes teisingai pasirinkome. Galbūt pasirinkę Rytus, konkrečiai - Rusiją, gyventume geriau? Juk vis dar gyvos legendos, kad sovietmečiu esą užtekdavo nuvežti į Maskvą kokiam nors funkcionieriui dešrų ar kumpių, ir netrukus mainais į Lietuvą būdavo pradedami pumpuoti milijardai. Esą iš jų buvo ir tiesiami keliai, ir statomos mokyklos bei ligoninės, ir melioruojami platūs „kolchozų“ laukai.
Buvo laikas, kai norėjau atsekti, iš kur kilo tokios kalbos. Aktyviai ieškojau konkrečių liudijimų. Tačiau jų taip ir neradau. Todėl manau, kad tai yra graži liaudies legenda, galbūt net kieno nors specialiai sukurta. Maža to, padariau išvadą, kad į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis Maskvos milijardai buvo pumpuojami ne dėl mūsų dešrų ar kumpių, o dėl to, kad čia gyveno darbštūs, pareigingi, išradingi ir, kaip dabar sakoma, atviri naujovėms žmonės. Be to, didžioji dalis mūsų šalį pasiekdavusių milijardų teko vadinamosioms „pašto dėžutėms“, dirbusioms dėl karinės Sovietų Sąjungos galios. Tų gamyklų teršalai mus nuodija iki šiol, todėl Lietuva veikiau buvo išnaudojama, o ne ji išnaudojo sovietinę sistemą.
V.Janukovyčius siunčia kulkas į oponentus
lzinios.lt 2014-02-21
Kremlius jau beveik atvirai ragino Ukrainos valdžią naudoti jėgą prieš protestuotojus ir šantažu vadino sankcijas, kurias svarstė Europos Sąjunga (ES). Tuo metu Kijeve ukrainiečiai aukojo gyvybes nelygioje kovoje su nusikalstamu režimu.
Vakar Kijeve tęsėsi protestuotojų susirėmimai su gerai ginkluotomis Viktoro Janukovyčiaus saugumo pajėgomis. Kaip teigė protestuotojams pagalbą teikiantys medikai, galėjo žūti mažiausiai 100 žmonių. Užsienio korespondentai matė aikštėje prie pašto ir viešbučių dešimtis suguldytų kūnų su akivaizdžiomis šautinėmis žaizdomis. Išvakarėse prezidentas paskelbė paliaubas, bet saugumo pajėgų iš gatvių neatitraukė, o protestuotojai vėl užėmė kelis pastatus, Europos aikštę ir Gruševskio gatvę, ten vėl ėmė statyti barikadas. Ukrainos vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka pareiškė, kad milicijai išduoti koviniai ginklai bus atitinkamai panaudoti.
Svarstė sankcijas
Tuo metu, kai Kijeve virė nelygi kova, ten viešėjo trys Europos Sąjungos (Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos) užsienio reikalų ministrai. Jie turėjo išvykti į Briuselį, kur buvo laukiama, kad ES pagaliau paskelbs sankcijas už smurtą Ukrainoje atsakingiems asmenims, bet liko Kijeve tęsti derybų.
Europai vis dar tikintis dialogo ir kompromiso, JAV valstybės departamentas jau trečiadienį įvedė vizų draudimą dvidešimčiai Ukrainos valdžios pareigūnų. Jų pavardės neskelbiamos, tik pasakyta, kad jie visi yra civiliai, kuriuos Vašingtonas laiko atsakingais už smurtą ir žmogaus teisių pažeidimus. Dar sausį Vašingtonas atšaukė vizas, išduotas Ukrainos lyderiams, laikomiems susijusiais su neramumais ir represijomis. Seniai laikas padaryti ir kur kas daugiau - atimti iš Ukrainos valdžios turtus, kuriuos ji turi Vienoje, Londone ar Nikosijoje. Žinia, smūgis per kišenę visuomet yra bene vienintelis, kuris skaudžiausiai atsiliepia.
V. Landsbergis. Kijeve ir pasaulyje
delfi.lt 2014-02-20
Padėtį Ukrainoje lemia piliečio Viktoro Janukovyčiaus apsisprendimas: ar jis vykdys kitos valstybės viršininko įsakymą kaip privalomą sau, ar sustos ties masinių žudynių riba.
A. Piontkovskis: po Gruzijos – Ukraina, po Ukrainos – Baltijos valstybės
delfi.lt 2014-02-21
Kremlius siekia padalinti Ukrainą ir aneksuoti Krymą, o Vakarai nesugeba sulaikyti Rusijos, nes JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politika yra tokia pat bestuburė, kaip ir Europos Sąjungos (ES).
Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina žymus rusų politikos ekspertas, JAV smegenų centro Hudson Institute bendradarbis, solidarumo su Maidanu komiteto Rusijoje organizatorius Andrejus Piontkovskis.
Prognozuodamas, kaip klostysis padėtis Ukrainoje, A. Piontkovskis pažymi, kad Vladimiras Putinas nesitrauks, ir todėl daug žmonių žus. „Tačiau Kremlius nepasieks savo politinių tikslų, ir tai bus triuškinamas V. Putino užsienio politikos pralaimėjimas, turėsiantis įtakos ir vidaus politiniams procesams Rusijoje“, – svarsto politikos ekspertas.
Jo teigimu, dabartinė ES, neturinti nei ryškių politinių lyderių, nei aiškios politikos, gali neatsilaikyti prieš V. Putino vykdomą geopolitinę ekspansiją. Didžiausia Vakarų problema – ta pati, kaip ir Miunchene Hitlerį „raminusių“ Neville‘io Chamberlaino ir Édouardo Daladier: Vakarų lyderiai nesuvokia N. Putino režimo esmės ir pataikauja diktatoriui.
„Po to, kai N. Chamberlainas ir E. Daladier išvyko iš Miuncheno, Hitleris juos pavadino menkystomis. V. Putinas lygiai taip pat galvoja – ir savo aplinkoje tai sako – apie Vakarų lyderius, ypač apie B. Obamą. B. Obama – bene ryškiausias pataikavimo visiems diktatoriams pavyzdys“, – rėžia A. Piontkovskis.
– Kodėl Kijeve buvo pralietas kraujas, o Ukraina atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio? Juk Viktorą Janukovyčių vargu ar žavi Muammaro Gaddafio likimas. Kodėl jis uždegė žalią šviesą kruvinai prievartai?
Ukrainos įvykiai prasidėjo kaip taiki antikriminalinė revoliucija. Tačiau pastaraisiais mėnesiais Ukrainos valdžia vis labiau eskalavo konfliktą ir ėmėsi prievartos.
Pirmas toks atvejis buvo praėjusių metų lapkričio 30-ąją, kai buvo sumušti naktį Maidane likę studentai. Antras pasipiktinimą kėlęs valdžios veiksmas buvo žodžio laisvę naikinančių ir nepaprastąją padėtį įgalinančių represinių įstatymų priėmimas. Tai buvo padaryta gruodžio 13-ąją.
Dabartinį prievartos protrūkį taip pat sukėlė valdžia. Jūs teisus: galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, V. Janukovyčiui visa tai nėra naudinga. Tačiau jam baisų spaudimą daro Vladimiras Putinas, kuris ir sukėlė krizę Ukrainoje.
Paliaubos Kijeve baigėsi: aukų skaičius perkopė 30, evakuotas vyriausybės pastatas
delfi.lt 2014-02-20 10:12
Kijevo gatvėse baigėsi paliaubos. Stiprėja susirėmimai, nuolat auga žuvusiųjų skaičius. Naujausiais duomenimis šios dienos susirėmimai pareikalavo daugiau nei trisdešimties aukų.
Pranešama, jog ketvirtadienio rytą Maidane prasidėjo chaosas. Skelbiama apie šūvius Maidane. Esą protestuotojai apšaudė „Berkut“, o tai reiškia paliaubų pabaigą. Taip pat vyksta susirėmimai. Vietomis aktyvistai atremia Berkut“ atakas, kitur - patys šturmuoja vyriausybės pajėgų pozicijas. Pranešama, jog protestuotojai išstūmė „Berkut“ iš dalies Maidano teritorijos.
Paskelbta Rados evakuacija
Ukrainos Aukščiausioji Rada posėdžių nerengs. Paskelbta parlamento evakuacija, praneša zn.ua.
Aukšto rango pareigūnai ketvirtadienį buvo evakuoti iš pagrindinio Ukrainos vyriausybės pastato, esančio Kijevo centre, kur atsinaujino susirėmimai tarp opozicijos protestuotojų ir saugumo pajėgų, pareikalavę bent 17 aktyvistų gyvybių, pranešė vienas vyriausybės atstovas.
Slaptas Rusijos vaidmuo Ukrainos krizėje
bernardinai.lt 2014-02-19
Rusija apkaltino Vakarus politiniu kišimusi į Ukrainos reikalus. Maskva stengėsi vaizduoti, kad pati nesikiša į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje, tačiau užkulisiuose vis tik tampė įtakos stygas. Šiandien Maskva kaltina Vakarus dėl paskutinės smurto bangos Kijeve.
Antradienį kilo patys žiauriausi opozicijos ir milicijos susidūrimai nuo pat to laiko, kai praėjusių metų lapkritį prasidėjo protestų banga. Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad smurtas yra „tiesioginis rezultatas“ Vakarų paramos Ukrainos opozicijai.
Iki tol Maskva bent oficialiai stengėsi demonstruoti, kad nesikiša į tai, kas vyksta Ukrainoje. Nė vienas iš svarbiausių Rusijos politikų neapsilankė Kijeve. Nė prezidentas Vladimiras Putinas, nė premjeras Dmitrijus Medvedevas neskelbė kasdienių pareiškimų, kuriais kviestų kovojančias puses pradėti dialogą. Kitaip tariant, Rusijos politikai vengė daryti tai, kuo užsiėmė Europos Sąjungos ir JAV atstovai.
Maskva kritiškai vertino Vakarų politikų keliones į Kijevą. „Man neatrodo nei teisinga, nei mandagu kasdien siųsti Vakarų emisarus“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per paskutinį Maskvoje vykusį susitikimą su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu. Prezidentas V. Putinas sausį pareiškė, kad Rusija „niekada nesikiš“ į Ukrainos reikalus.
Prie Seimo suliepsnojo solidarumo su Ukraina laužai
lzinios.lt 2014-02-19
Daugybė žmonių trečiadienį nuo 18 valandos prie Seimo rūmų rinkosi Ukrainoje nuo smurto kenčiantiems protestuotojams paremti. Sostinės Nepriklausomybės aikštėje suliepsnojo solidarumo su Ukraina laužai.
Pirmiausia buvo tylos minute pagerbti žuvusieji, kurių per dvi dienas skaičiuojama jau virš 20. Svečiai iš Ukrainos atliko savo šalies himną. Kalbas ant scenos sakę Andrius Kubilius, Petras Auštrevičius, Juozas Olekas ir kiti politikai pabrėžė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsakingas už pralietą ukrainiečių kraują, o Europos Sąjunga turėtų išreikšti aiškią poziciją bei taikyti sankcijas atsakingiems Ukrainos valdžios asmenims. Mitinge pasisakė ir iš Ukrainos į Lietuvą gydytis atvažiavę nukentėję Maidano aktyvistai.
Palaikyti Maidane protestuojančių ukrainiečių socialiniuose tinkluose aktyviai kvietė ne tik nevyriausybinių organizacijų atstovai, bet ir politikai. Į Ukrainos palaikymo akcijas kviečiami žmonės ir kituose šalies miestuose. Pranešama, kad prie iniciatyvos prisijungė Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Šilutės, Radviliškio, Utenos – miestų ir rajonų savivaldybės.
Nuo lapkričio pabaigos vykstančiuose protestuose per pastarasias dvi dienas Kijeve sužeisti virš tūkstančio žmonių, pranešta apie 26 žuvusiuosius.
E. Eigirdas. Už referendumo ryškėja V. Uspaskicho ir V. Janukovyčiaus šešėliai
Jei kas atkreipė dėmesį į vieno pagrindinių referendumo organizatorių Pranciškaus Šliužo retoriką, turėjo pastebėti, kad jo kalboje labai dažni pareiškimai apie protestus. Apie juos kalbama, nors dalis valdančiosios daugumos pritaria referendumo organizavimui.
Labai nuoširdžiai referendumo idėją palaiko ištikima Viktoro Uspaskicho ginklanešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Kai referendumas sulaukia tokio rimto palaikymo, išankstiniai P. Šliužo gąsdinimai protestais galėtų stebinti, jei neišanalizuotume praeityje vykusių procesų. Juk prieš 2004 m. Seimo rinkimus Rolandas Paksas tiesiog pasiaukojančiai protestavo prieš supuvusį elitą, dėl šių protestų rinkimus laimėjo R. Paksą palaikiusi Darbo partija, kuri su senais savo sąjungininkais iš socialliberalų partijos užsitikrino 50 vietų Seime.