Kodėl V. Tomaševskis sau gali leisti viską?

Valdemaras Tomaševskisdelfi.lt 2014-08-20

 

Panašu, kad Valdemaras Tomaševskis išsėmė ne tik premjero Algirdo Butkevičiaus kantrybės taurę.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas mano, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pozicija dėl energetikos ministerijos – paskutinis lašas socdemų kantrybės taurėje. Juolab, kad V. Tomaševskis su kompanija vietoj iš posto metamo ministro Jaroslavo Neverovičiaus sumanė siūlyti tą patį J. Neverovičų. T. Janeliūno nuomone, taip pat panašu, kad Lenkijos politikai pradėjo kur kas atsargiau žiūrėti į LLRA ir jos lyderį.

Iš koalicijos išeiti nenori – nori būti išmesti

LLRA socdemų elgesį dėl J. Neverovičiaus vadina „Europos politinės kultūros pažeidimu ar jos trūkumu“. Toks palyginimas T. Janeliūnui kelia šypseną.

„Tai, ką šiuo metu krečia LLRA, apskritai netelpa į jokius normalios politikos rėmus“, - DELFI teigė politologas.

Pasak jo, J. Neverovičiaus pakartotinis siūlymas į ministrus reiškia viena iš dviejų: arba LLRA neturi pamainos energetikos ministrui, arba taip bandoma dar labiau suerzinti koalicijos partnerius.

„Tai rodo, kad jie, iš vienos pusės, neturi jokio atsarginio varianto. (…) Bet iš kitos pusės – jie, matyt, nenori tiesmukai pasakyti „Ačiū, viso gero – mes traukiamės iš koalicijos“. Jie nenori būti tie, kurie pirmieji tai pasakys. Galbūt nori būti tiesiog išmesti“, - svarstė T. Janeliūnas.

Sudievintas partijos lyderis

Socdemai atvirai sako, kad Renata Cytacka energetikos viceministrės poste – ne J. Neverovičiaus, o V. Tomaševskio užgaida. Anot T. Janeliūno, tai tik dar kartą parodo, kad LLRA yra autokratinė partija.

„Be abejo. Ir ta tradicija jau pakankamai seniai matoma. Galima įsivaizduoti, kad partijoje yra kažkiek racionalių žmonių. Kaip matėme, ir tas pats J. Neverovičius bandė siūlyti kitus kandidatus į viceministrus. Bet perlipti partijos lyderio ambicijų ar arogancijos, matyt, niekas partijos viduje nesugeba.

Skaityti daugiau...

A. Anušauskas. Maskva-Berlynas. 1939-ųjų slaptieji susitarimai prieš Lietuvą

A. Anušauskas. Maskva-Berlynas. 1939-ųjų slaptieji susitarimai prieš Lietuvądelfi.lt 2014-08-19

Prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptasis protokolas nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją.

Tai ir sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, ir nulėmė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybių likimus bei pasirinkimus.

1979 m. rugpjūčio 23 d. keturiasdešimt penki pabaltijiečiai pasirašė atsišaukimą, kuriuo pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą ir jo padarinius, o po dešimtmečio jau šimtai tūkstančių aneksuotų Baltijos šalių gyventojų dalyvavo „Baltijos kelyje“, reikalaudami panaikinti pakto pasekmes ir atkurti šalių nepriklausomybę.

Nors prieš kelerius metus ši data paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, tačiau Baltijos valstybių likimas vis dar paliktas šio pakto analizės paraštėse. Todėl pakto pasekmės ir šiandien nėra vien praeitis.

Tiek Maskva, tiek Berlynas Baltijos šalis tarpukariu siekė laikyti izoliuotas, nepasiruošusias tinkamai gynybai, nesudariusias sąjungos ir neturinčias suderintų užsienio politikos tikslų. Jų izoliavimas nuo demokratinių Vakarų – buvo ilgai siekiamas tikslas. Abi valstybės iš esmės toleravo viena kitos įtaką Kaunui, Rygai ar Talinui, bet buvo alergiškos bet kokiai Baltijos šalių sąjungai traktuodamos jį kaip nedraugišką žingsnį. Politikai, kurie nepritarė tokiai sąjungai buvo laukiami užstalės pokalbiams Vokietijos ar Sovietų Sąjungos pasiuntinių kompanijose.

Ypač tam pasitarnavo Lietuvos-Lenkijos konfliktas. Neradus politinio sprendimo, savo sostinės grąžinimo reikalavusi Lietuva tariamą paramą gaudavo tik SSRS ir Vokietijos sostinėse. Jau dabar istorikai yra atskleidę, kad derindamas pozicijas Vokietijos pasiuntinys Kaune SSRS pasiuntiniui rodė net į Berlyną siunčiamų šifruočių originalus. Toks bendradarbiavimas susiaurėjo atėjus į valdžią Hitleriui, tačiau niekada nenutrūko, o Lietuvos politinio elito abejingai-draugiškas požiūris į Kremlių atvedė prie ultimatumo slenksčio nepasiruošus priešintis okupacijai.

Skaityti daugiau...

E. Kazlauskas. Lietuva pereina į puolimą

Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko inauguracijos ceremonijadelfi.lt 2014-08-19

2014-ieji tik įpusėjo, tačiau jau dabar aišku, kad tokių baisių ir įdomių metų nebuvo nuo 2001-ųjų (rugsėjo 11-osios įvykių). Kaskart pasaulyje vykstant rimtiems geopolitiniams pokyčiams, Lietuvos grėsmių ir galimybių laukas išsiplečia. Rugsėjo 11-oji suteikė lemiamą postūmį Lietuvos tapimui NATO nare, o štai po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ta pati NATO vėl prisiminė esanti galingiausias pasaulyje karinis aljansas. Visgi labiausiai džiugina Lietuvos žmonių dar neregėtas ryžtas prisiimti atsakomybę už savo saugumą.

Užsienio politikos ir istorijos ekspertai dažnai pastebi, jog Lietuvos aukso amžiai sutapdavo su Rusijos ar kitų jos imperialistinių formų silpnėjimu. Šiuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgaujasi didžiuliu populiarumu ir raško savo grobuoniškos politikos Ukrainoje, kurią taip myli paprasti Rusijos žmonės, vaisius. Pasitelkus istorinę logiką, Lietuvą tuo tarpu turėtų purtyti vidinės politinės ir ekonominės negandos, tačiau vaizdas yra visiškai kitoks.

Žudynės Kijevo Nepriklausomybės aikštėje (Maidane), Rusijos kariuomenės invazija į Krymą bei jo aneksija, tebesitęsiantis Kremliaus kurstomas hibridinis karas rytinėse Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose – tokiems dalykams vykstant už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos baimė sukausto net ir NATO narius. Džiugu, kad ta baimė netapo paralyžiuojanti, o priešingai – pabudino ir atvėrė akis didelei daliai Lietuvos žmonių.

Visuomenės reakcija buvo žaibiška. Pasipiktinimą Ukrainos prorusišku Viktoro Janukovyčiaus režimu lietuviai reiškė gausiais mitingais, palaikančiais taikius protestuotojus Kijeve. Po režimo žlugimo ir prasidėjus Krymo okupacijai visuomenės pasipiktinimas persikėlė prie Rusijos ambasados, kur vyko didžiulis kiekis skaitlingų bei išradingų protesto akcijų. Tai parodė, kad reikšminga Lietuvos visuomenės dalis yra pakankamai subrendusi suvokti ne tik provincialias (tiesiogines) grėsmes, bet ir mato Lietuvos saugumą platesniame kontekste.

Skaityti daugiau...

Vienybės laužas

 

2014 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 19.00 val. kelio Vilnius–Panevėžys 16 kilometre prie paminkliuko ties nauju logistikos centru numatytas Vilniaus rajono Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir kitų visuomeninių patriotinių organizacijų renginys „VIENYBĖS LAUŽAS", skirtas Baltijos kelio 25-mečiui. Kviečiame visus su vėliavomis, kita tiksline atributika aktyviai dalyvauti.

LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas
Bukiškių žemės ūkio mokyklos direktorius Sigitas Pakinkis

 

V.Landsbergis: Pučas ir pučistai

lzinios.lt 2014-08-19

Ša­ly­se, tie­sio­giai su­si­ju­sio­se su SSRS ago­ni­jos įvy­kiais, vis pri­si­me­na­mas 1991 me­tų rugp­jū­čio pu­čas Mask­vo­je. Lie­tu­vos at­kur­tai ne­prik­lau­so­my­bei ta­da bu­vo iš­ki­lęs mir­ti­nas pa­vo­jus.

Pa­pras­tai pu­čas reiš­kia ka­riuo­me­nės ar­ba ka­riš­kių, bent jau gink­luo­tų gru­pių vyk­do­mą ka­ri­nį per­vers­mą. Val­džios pa­kei­ti­mas gink­luo­tu smur­tu. Bet 1991-ųjų rugp­jū­tį da­ly­kai klos­tė­si ki­taip. Per­vers­mą da­rė pa­ti SSRS val­džia, jos ko­mu­nis­ti­nis – ka­ri­nis – ka­gė­bi­nis eli­tas. Ki­taip – so­vie­tų stag­na­ci­nė reak­ci­nė vir­šū­nė, ku­ri pa­sis­kel­bė dik­ta­tū­ri­ne val­džia vi­so­je bu­vu­sio­je So­vie­tų Są­jun­go­je. At­si­me­nu rugp­jū­čio 19-osios ry­to skam­bu­tį iš Ry­gos: va­di­na­mo­sios Pa­bal­ti­jo ka­ri­nės apy­ga­ros va­das ge­ne­ro­las Kuz­mi­nas pra­ne­šė, kad Ypa­tin­go­sios pa­dė­ties ko­mi­te­to spren­di­mu jis nuo šiol esąs vy­riau­sio­ji val­džia Lie­tu­vo­je ir vi­si mes tu­rė­si­me jam pa­klus­ti. (At­sa­kiau, kad taip nė­ra ir ne­bus, bet čia jau ki­to dės­ty­mo te­ma.) Ka­riuo­me­nės pa­val­du­mas pu­čis­tams, nors jė­gos bran­duo­lį jų va­do­vy­bė­je su­da­rė mi­nis­trai D. Ja­zo­vas, B. Pu­go ir KGB vir­ši­nin­kas V. Kriuč­ko­vas, ne­bu­vo toks ne­abe­jo­ti­nas, o SSRS pre­zi­den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas bu­vo keis­tai nu­ša­lin­tas – pa­skelb­tas ser­gan­čiu, ne­pa­jė­giu val­dy­ti. Iš ti­krų­jų, lai­ki­nai pa­lik­tas nuo­ša­ly­je, izo­liuo­tas poil­sia­vie­tė­je. Jei pa­gal su­si­ta­ri­mą, tai ir jis – pu­čis­tas.

Es­mi­niai da­ly­kai ap­ta­riant įvy­kį bū­tų - ka­da ir ko­dėl. Čia jie glau­džiau­siai su­si­ję.

Pu­čis­tų už­ma­čia bu­vo „gel­bė­ti“ im­pe­ri­ją, t. y. pa­nai­kin­ti ban­kru­tuo­jan­čios SSRS de­mo­kra­ti­nių per­mai­nų pa­žan­gą ir žmo­nių bei tau­tų lais­vių pers­pek­ty­vas. Vais­tas – dik­ta­tū­ra. Po­li­ti­nį fo­ną, kar­tu su SSRS nuo­smu­kiu, su­da­rė ko­mu­nis­ti­nių re­ži­mų griū­tis ap­link Eu­ro­po­je (1989-1990 m.) ir So­vie­tų Są­jun­gos va­di­na­mų­jų „res­pub­li­kų“ ver­ži­ma­sis nuo Krem­liaus dik­ta­to į sa­va­ran­kiš­ku­mą. Lie­tu­va – 1990 me­tų ko­vo 11-ąją ir to­les­niu nuo­sek­liu dar­bu. Bal­ti­jos ša­lys ir Gru­zi­ja 1991 me­tais jau vei­kė ne­prik­lau­so­mai ar­ba sto­vė­jo ant vi­siš­kos po­li­ti­nės tei­si­nės ne­prik­lau­so­my­bės slenks­čio. Kliū­tis bu­vo Krem­lius, ku­ris nau­do­jo kru­vi­ną smur­tą ir tu­rė­jo par­en­gęs klas­tin­gų kir­ši­ni­mo nuo­dų (apie tai - vė­liau). Ta­čiau vie­šai bu­vo to­ly­džio skel­bia­ma, kad jau ar­tė­ja nau­ja So­vie­tų Są­jun­gos su­tar­tis. Su­ren­gė net ap­ga­vi­kų re­fe­ren­du­mą, kad liau­dis pri­tar­tų ne­sa­mam ir ne­ro­do­mam da­ly­kui – bū­si­mai ki­to­kiai są­jun­gai... Jos pro­jek­tus nuo­lat keis­da­vo ir siun­ti­nė­jo „res­pub­li­koms“. (Lie­tu­va jau ne­be­bu­vo so­vie­tų res­pub­li­ka, tad šiuos po­pie­rius liep­da­vau grą­žin­ti kaip pa­kly­du­sį pa­štą.) M. Gor­ba­čio­vo ko­man­da, at­ro­dė, tei­kia pro­jek­tui di­de­lę reikš­mę kaip stab­dan­čiam ar su­stab­dy­sian­čiam vis dar to­ta­li­ta­ri­nės ir ne­va pert­var­ko­mos SSRS iš­iri­mą. Trys Bal­ti­jos vals­ty­bės jau 1990 me­tų gruo­džio 1 die­ną bend­ra­me tri­jų par­la­men­tų po­sė­dy­je Vil­niu­je (kur Guin­nes­so re­kor­dų kny­ga?) bu­vo ofi­cia­liai par­eiš­ku­sios, kad nė­ra tei­si­nė­je So­vie­tų Są­jun­go­je, ne­si­ra­šė se­nos ir ne­si­ra­šys jo­kios nau­jos su­tar­ties. (Ru­si­ja, be­je, nuo­lat de­rė­jo­si, at­mes­da­vo, rei­ka­la­vo dau­giau tei­sių. Jau 1990 me­tų pa­bai­go­je Bo­ri­sas Jel­ci­nas bu­vo iš­si­rei­ka­la­vęs, kad SSRS me­ti­nis biu­dže­tas tu­rės gau­ti Ru­si­jos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos iš­anks­ti­nį pri­ta­ri­mą.)

Skaityti daugiau...

Baltijos keliui - 25

image002

 

BALTIJOS KELIUI – 25 METAI

KVIEČIAME Į BALTIJOS KELIO SĄŠAUKĄ

Mielieji,

susitikime šių metų rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje.

Baltijos kelias – taiki ir didinga trijų laisvę mylinčių Baltijos tautų akcija už istorinį teisingumą. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės, susijungę gyvąja rankų grandine nuo Vilniaus per Rygą iki Talino, garsiai ir aiškiai pareiškė pasauliui apie Nepriklausomybės siekį, pagerbė stalinizmo ir nacizmo aukų atminimą bei pasmerkė mūsų valstybių likimus nulėmusį nusikalstamą Stalino ir Hitlerio paktą.

Baltijos kelio didybę ir nemarumą perduokime iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį, iš rankų į rankas, iš kartos į kartą. Neleiskime, kad Baltijos kelias nutrūktų. Būkime vieningi, saugodami Nepriklausomybę šiame agresijos kupiname pasaulyje.

Susirinkime Baltijos kelyje ir dar kartą patirkime tą nepakartojamą vienybės, bendrumo ir solidarumo jausmą, primindami pasauliui, kad istorinė atmintis gyva.

 

image001

*             *             *

Trumpa informacija apie renginį „Baltijos kelio sąšauka“

 

9.00 val. – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje 

10.00–11.00 val. – renginio „Baltijos kelio sąšauka“ pradžia Katedros aikštėje, Vilniuje

Kviečiame į Katedros aikštę susirinkti visus neabejingus Baltijos kelio dvasiai, kartu su šeimomis, prisimenančius ir norinčius išgyventi nepaprastą ryžtą, vienybės, bendrumo jėgą atvedusią į Nepriklausomybę. Katedros aikštėje bus renkami Palinkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą.

11.00 val. – Renginio „Baltijos kelio sąšaukos“ delegacijos išlydėjimas iš Katedros aikštės, Vilniuje.

Ateikime su šeimomis, bendruomenėmis, organizacijomis ir prisiminkime visus kovotojus už Lietuvos laisvę, mūsų trijų sesių ryžtą ir drąsą.

11.00 val. – ~ 20.30 val. Baltijos kelio sąšaukos renginiai Baltijos kelyje

Kviečiame Lietuvos miestų, miestelių, rajonų žmones rinktis Baltijos kelyje prie savo krašto atminimo ženklų. Kiekvienas Lietuvos miestas, rajonas renka Palinkėjimus Lietuvai iš kartos į kartą ir organizuoja išvykimą į Baltijos kelią. Išsamesnė informacija skelbiama interneto svetainėje http://baltijoskelias.lrs.lt

Pagal grafiką nurodytose vietose, nurodytu laiku renginio „Baltijos kelio sąšauka“ delegacija sustos prie Baltijos kelio atminimo ženklų, prie kurių rinksis Lietuvos miestų ir rajonų atstovai.

~ 20.40 val. – Renginio „Baltijos kelio sąšaukos“ delegacijų atvykimas į Saločius (Lietuvos ir Latvijos pasienyje) ir paminklo Baltijos keliui atidengimas.

Visa informacija apie renginį „Baltijos kelio sąšauka“ skelbiama interneto svetainėje http://baltijoskelias.lrs.lt

 

Dėl papildomos informacijos galite kreiptis į vieną iš renginio „Baltijos kelio sąšauka“ iniciatorių ir koordinatorių, vieną iš 1989 m. Baltijos kelio koordinatorių – Angonitą Rupšytę el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ; Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , tel. (8 5) 239 6119, (8 5) 239 6200, (8 5) 239 6144; 8 616 19 252.

 

 

J. Tvaskienė: Lenkų kirtis iš pasalų

lzinios.lt 2014-08-19

Jei pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ne­pa­lai­kys prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus tei­ki­mo at­leis­ti ener­ge­ti­kos mi­nis­trą Ja­ros­la­vą Ne­ve­ro­vi­čių, grą­ži­nu­sį į pos­tą Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos pro­te­guo­ja­mą vi­ce­mi­nis­trę Re­na­tą Cy­tac­ką, Vy­riau­sy­bės va­do­vui ga­li tek­ti at­sis­ta­ty­din­ti, įsi­ti­ki­nę da­lis so­cial­de­mo­kra­tų.

Šian­dien prem­je­ras A. But­ke­vi­čius ža­da siū­ly­ti pre­zi­den­tei D. Gry­baus­kai­tei at­sta­ty­din­ti jo pa­si­ti­kė­ji­mą pra­ra­du­sį ener­ge­ti­kos mi­nis­trą J. Ne­ve­ro­vi­čių. Ne­par­ti­nis Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) de­le­guo­tas mi­nis­tras į prem­je­ro ne­ma­lo­nę pa­te­ko va­kar pa­skel­bus, kad į ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nis­trės par­ei­gas jis grą­ži­no LLRA ar­šiai pro­te­guo­ja­mą R. Cy­tac­ką, nors val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­nė ta­ry­ba bu­vo su­ta­ru­si, jog vi­ce­mi­nis­trų pa­sky­ri­mai bus de­ri­na­mi su Vy­riau­sy­bės va­do­vu.

„Da­bar daug pri­klau­sys nuo pre­zi­den­tės. A. But­ke­vi­čiui pa­tei­kus siū­ly­mą at­šauk­ti J. Ne­ve­ro­vi­čių, pre­zi­den­tė ga­li jį at­šauk­ti, ga­li ne­at­šauk­ti. Ma­nau, kad at­šauks. Ki­tu at­ve­ju bus blo­gai A. But­ke­vi­čiui: ta­da jis tu­rės im­tis prie­mo­nių – net iki at­sis­ta­ty­di­ni­mo. Taip jis pa­si­ro­dy­tų kaip są­ži­nin­gas po­li­ti­kas, ku­riam svar­bus Vy­riau­sy­bės pres­ti­žas“, - pa­dė­tį LŽ api­bū­di­no Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos (LSDP) gar­bės pir­mi­nin­kas Aloy­zas Sa­ka­las.

In­for­ma­vo ir iš­ėjo atostogų

Ener­ge­ti­kos mi­nis­tras J. Ne­ve­ro­vi­čius sa­vo spren­di­mo dėl R. Cy­tac­kos ne­ko­men­tuo­ja: pa­si­ra­šęs skan­da­lu vir­tu­sį spren­di­mą, po­li­ti­kas iš­vy­ko at­os­to­gau­ti. Prem­je­ras A. But­ke­vi­čius va­kar žur­na­lis­tams sa­kė apie ga­li­mą R. Cy­tac­kos grį­ži­mą į Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ją iš J. Ne­ve­ro­vi­čiaus iš­gir­dęs dar pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį, prieš il­gą­jį Žo­li­nės sa­vait­ga­lį. J. Ne­ve­ro­vi­čius esą pra­ne­šė prem­je­rui, kad LLRA spau­džia jį pa­skir­ti R. Cy­tac­ką vi­ce­mi­nis­tre. LLRA vi­są lai­ką – nuo ta­da, kai R. Cy­tac­ka lie­pos 11-ąją pa­sku­ti­nė iš vi­ce­mi­nis­trų pa­klu­so ra­gi­ni­mui at­sis­ta­ty­din­ti – tvir­ti­no vėl de­le­guo­sian­ti tik šią vei­kė­ją, ne­pai­sy­da­ma vi­suo­me­nę pik­ti­nan­čių jos akib­rokš­tų: spren­di­mo ne­kel­ti Lie­tu­vos vė­lia­vos ant sa­vo na­mo per vals­ty­bės šven­tes, kri­ti­kos Lie­tu­vai dėl esą pa­žei­di­nė­ja­mų len­kų tei­sių ir net par­eiš­ki­mo, kad tai ne­igian­ti pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė esan­ti me­la­gė.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Belaisvių šaudymas Medininkuose

delfi.lt 2014-07-31

Tai įvyko prieš 23 metus. Lietuvos Respublika dar nekontroliavo savo sienų ir teritorijos taip, kad politiniai teroristai negalėtų skverbtis ir, sėbrų iš vidaus padedami, griauti bei žudyti.

Vyko vadinamasis „sienų karas“ – ar Lietuva turi valstybės sienas, ar ne – ir kai šiandien išminčiai ieško pavadinimo šlykščiam Rusijos karui prieš Ukrainą, galėtume priminti, kas ir kada tuos metodus išrado.

„Mes tuoj pat viską ištirsime“, pažadėjo SSRS prezidentas pas jį tada viešinčiam JAV prezidentui, lyg pats dar nežinotų, ką jo teroristai kur daro, pavyzdžiui „Lietuvos – Baltarusijos pasieny“. Vis dėlto pirmąsyk pripažino, kad yra toks pasienis! – tačiau kokia kaina...

Sovietinis maskvinis tyrimas baigėsi, kaip visad, rūpinantis tik užtrinti pėdsakus (naikinant įkalčius) ir primėtyti klastočių, klaidinančių ženklų.Vienas dabar dar iškilo – kažkokio kagėbisto Usovo „pažyma“. Metodai nepasikeitė – vis tie patys nūnai, kai rusų įsiveržėliai ir diversantai Ukrainoje blokuoja ir naikina įkalčius numušę tarptautinį keleivinį lėktuvą, kurio bemaž 300 nekaltų žmonių iš dešimties kilometrų byrėjo į Donbaso stepes. Lijo žmonėmis, o žudikai tyčiojosi.

Skaityti daugiau...