Prie Baltijos kelio minėjimo prisijungia ir Baltarusijos opozicijos atstovai

tsajunga.lt 2014-08-20

Prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) organizuojamo  Baltijos kelio 25-erių metų jubiliejaus minėjimo, kai rugpjūčio 23 d. 19 val. laisvę mylintys žmonės susikibs rankomis,  prisijungia ir Baltarusijos opozicijoje esanti Jungtinė piliečių partija (JPP).

„Baltijos kelias parodė, jog žmonės nori būti laisvi ir nepriklausomi. Tačiau praėjus net 25-riems metams nuo šio didingo įvykio, šių vertybių troškimas posovietinėse valstybėse – Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje – vis dar yra aktualus. Aktualu tai ir Baltarusijos piliečiams, kurių suverenitetas yra labai trapus. Visos valstybės patiria stiprų tarptautinį politinį spaudimą“, – kviesdamas prisijungti prie akcijos sako JPP pirmininkas Anatol Liabedzka.

Skaityti daugiau...

Vilniuje vyks aukcionas Ukrainos kariams paremti

lzinios.lt 2014-08-22

Sek­ma­die­nį 16 val. Vil­niu­je, Užu­py­je, me­no in­ku­ba­to­riaus ren­gi­nių sa­lė­je įvyks me­ni­nin­kų, no­rin­čių par­em­ti Ukrai­ną, lab­da­ros auk­cio­nas.

No­rin­tie­ji ga­lės įsi­gy­ti ži­no­mų me­ni­nin­kų dar­bų, o ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai už gau­tas lė­šas su­rinks hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos siun­tą Ukrai­nos ka­riams. Ren­gi­ny­je bus ga­li­ma taip pat įsi­gy­ti ir ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, vi­suo­me­ni­nės gru­pės "BLUE­/YEL­LOW" ori­gi­na­laus di­zai­no marš­ki­nė­lius. Lė­šos už par­duo­tus marš­ki­nė­lius taip pat bus skir­tos lab­da­rai.

Ren­gi­ny­je da­ly­vau­ja apie 20 me­ni­nin­kų: Arū­nas Ku­li­kaus­kas, Aud­rius Gra­žys, Ry­tas Jur­ge­lis, Jū­ra­tė Re­ke­vi­ciū­tė, Vi­li­ja Knei­žy­tė, Vi­li­ja Lio­ran­ciené, Mo­des­tas Ma­li­naus­kas, Re­mi­gi­jus Trei­gys, Una Lu­nė, Min­dau­gas Juo­dis, Ne­rin­ga Nau­jo­kai­tė, Jū­ra­te Sli­žy­tė, Mo­des­tas Ma­li­naus­kas, Ivan Diaz, Vi­ta Ža­ba­raus­kai­tė, Gin­tau­tas Ve­ly­kis, Vy­gan­tas Vė­jas, Kęs­tu­tis Na­va­kas ir kt.

Da­ly­vių skai­čius yra ne­ri­bo­tas, auk­cio­ne ga­li da­ly­vau­ti vi­si no­rin­tys įsi­gy­ti me­ni­nin­kų pa­au­ko­tus dar­bus.

Skaityti daugiau...

„Statoil“ ir „Litgas“ ketvirtadienį pasirašo dujų tiekimo sutartį

lzinios.lt 2014-08-21

Vals­ty­bės du­jų tie­ki­mo bend­ro­vė „Lit­gas“ ir Nor­ve­gi­jos „Sta­toil“ ket­vir­ta­die­nį pa­si­ra­šo su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) tie­ki­mo su­tar­tį, pra­ne­šė Vy­riau­sy­bė.

Pen­ke­rių me­tų truk­mės su­tar­tis dėl me­ti­nio 540 mln. ku­bų du­jų pir­ki­mo bū­si­mam ter­mi­na­lui Klai­pė­do­je bus pa­si­ra­šy­ta „Lie­tu­vos ener­gi­jo­je“, BNS in­for­ma­vo „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ at­sto­vė spau­dai Er­nes­ta Dap­kie­nė.

Po to nu­ma­to­ma spau­dos kon­fe­ren­ci­ja Vy­riau­sy­bė­je, ku­rio­je da­ly­vaus prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas ir ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­lius Mi­siū­nas, „Sta­toil“ SGD pre­ky­bos ir tie­ki­mo veik­los vi­cep­re­zi­den­tas Gei­ras Heit­man­nas ir „Lit­gas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Do­mi­ny­kas Tuč­kus.

„Tai bus ga­lu­ti­nė su­tar­tis dėl du­jų tie­ki­mo“, - BNS sa­kė D.Tuč­kus.

Skaityti daugiau...

A. Butkevičius turi informacijos apie LLRA tikslus valstybėje

Algirdas Butkevičius ir Valdemaras Tomaševskisdelfi.lt 2014-08-21

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovų siekis - kelti valstybėje chaosą, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

„Iš tam tikrų tarnybų informacijos matosi, kad jų yra kelias... kaip politiko kelti valstybėje chaosą“, - trečiadienį LRT televizijos laidai „Panorama“ pareiškė premjeras.

Jo teigimu, kai kurie LLRA, kuri yra valdančiosios koalicijos partnerė, poelgiai anksčiau buvo traktuojami kaip rinkimų į europarlamentą ir Lietuvos prezidentus kampanija, tačiau dabar toks elgesys nesuprantamas.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcijai buvo ne vieną kartą atleista už tam tikrus iššūkius prieš Europos parlamento ir prezidento rinkimus. Mes tai traktuodavome, kad tai susieta su rinkimų kampanija, programa vos ne jų, kad sukelti tam tikrą chaosą ir pritraukti tam tikrus tikriausiai rinkėjus kaip protesto balsus. Bet tai kas dabar pasibaigus rinkimams vyksta, man yra visiškai nesuprantama“, - teigė A.Butkevičius.

Skaityti daugiau...

Vytautas Landsbergis neleis Michailui Gorbačiovui viešai meluoti

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Landsbergis15min.lt 2014-08-21

Buvęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą paskelbusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis akis į akį su buvusiu Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu nesimatė jau daugiau nei 20 metų. Tačiau šiemet spalį tai gali nutikti. Abu politikai kviečiami į Prahoje rengiamą konferenciją „Forum 2000” apie demokratiją ir jai kylančias grėsmes.

V.Landsbergis iki šiol  su M.Gorbačiovu akis į akį matėsi tik tris kartus – visus juos dar iki kruvinos Sausio 13-osios. Po to, kai M.Gorbačiovas, jei ne liepė, tai bent nesutrukdė sovietų kariams į Vilnių atvykti su tankais, politikai nebuvo susitikę. Kartą jie abu dalyvavo renginyje Briuselyje, tačiau nesusitiko ir nesikalbėjo.

V.Landsbergis yra sakęs, kad su M.Gorbačiovu norėtų kalbėtis tik tokiu atveju, jei jis pripažintų savo klaidas ir būtų nuoširdus. „Bet susitikti ir klausyti, kaip senas žmogus meluoja – šlykštu“, – 2011-aisiais sakė politikas.

Panašios pozicijos V.Landsbergis laikosi ir dabar. Jis užtikrina, kad susitikimo su M.Gorbačiovu pats tikrai neprašys.

Skaityti daugiau...

V. Putino projektas, dėl kurio jis gali ryžtis pasauliniam karui

delfi.lt 2014-08-21

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – tai vienintelė nuolatinio situacijos tarp Rusijos ir Vakarų eskalavimo priežastis, o jokių objektyvių įtampos tarp šių šalių priežasčių nėra.

Apie tai rašo „Die Welt“ publikuotame straipsnyje „Nepriekaištingai iracionalus“. Anot straipsnio autoriaus, po to, kai ukrainiečiams po kelis mėnesius trukusios kovos pavyko nuversti korumpuotąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių kartu su visais jo parankiniais, Rusija turėjo būti patenkinta, kad Vakarai rūpinasi ekonominiu nustekentos Ukrainos atkūrimu, t.y. ši atkūrimą apmoka, rašo ru.tsn.ua. Tačiau faktai Ukrainos krizėje atlieka antraeilį vaidmenį.

„Lemiamą vaidmenį atlieka visiškai iracionalus elementas – V. Putino savęs suvokimas, kurį savo diktatoriško valdymo pagrindu jis perša koncernams, partijoms ir žiniasklaidai visoje Rusijoje“, - teigiama „Die Welt“ straipsnyje.

Kalbama apie asmeninį V. Putino valdžios projektą – Eurazijos sąjungą. Po šiuo skambiu pavadinimu slypi jau carų valdymo laikais buvęs, o 1917–1991 m. slėptas po Tarybų Sąjungos marksizmo ir leninizmo ideologija pridengtas senojo rusų Rusijos imperializmo atkūrimo siekimas.

„Akivaizdu, kad šis projektas Rusijos prezidentui toks svarbus, kad jis pasirengęs atsidurti ant pasaulinio karo slenksčio“, - rašo „Die Welt“.

Skaityti daugiau...

Kartu mes stipresni

lzinios.lt 2014-08-21

Vel­se vyk­sian­čia­me NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me daug dė­me­sio bus ski­ria­ma pa­dė­čiai Ukrai­no­je ir pa­si­kei­tu­siai sau­gu­mo si­tua­ci­jai mū­sų re­gio­ne ap­tar­ti. Ren­gi­nio šei­mi­nin­kės Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Da­vi­das Hun­tas pa­žy­mi, kad pri­va­lu stip­rin­ti Al­jan­so ge­bė­ji­mą grei­tai rea­guo­ti į grės­mes są­jun­gi­nin­kams.

Pa­sak D. Hun­to, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė su­tin­ka, kad, sie­kiant rea­guo­ti į pa­sta­rai­siais mė­ne­siais iš­au­gu­sias grės­mes, rei­kė­tų stip­rin­ti NA­TO bu­vi­mą Ry­tų Eu­ro­po­je. Ko­kia for­ma tai ga­lė­tų bū­ti pa­da­ry­ta, bus dis­ku­tuo­ja­ma rug­sė­jo 4-5 die­no­mis Vel­se.

Ru­si­jos em­bar­gas neišgąsdino

- Ru­si­jos ag­re­si­ja prieš Ukrai­ną smar­kiai pa­kei­tė sau­gu­mo si­tua­ci­ją Eu­ro­po­je. Ne­ma­žai eks­per­tų kal­ba apie nau­ją šal­tą­jį ka­rą. Kas jū­sų ša­liai ke­lia di­džiau­sią su­si­rū­pi­ni­mą dėl įtemp­tos pa­dė­ties Ry­tų Eu­ro­po­je?

- Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė tvir­tai įsi­pa­rei­go­ju­si rem­ti Ukrai­nos su­ve­re­ni­te­tą, ne­prik­lau­so­my­bę ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą. Ti­ki­me, kad di­džio­ji Ukrai­nos gy­ven­to­jų da­lis ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė nu­si­tei­ku­si ly­giai taip pat. Žmo­nės no­ri sta­bi­lu­mo, grei­čiau at­kur­ti tai, kas bu­vo su­griau­ta, ati­tai­sy­ti ža­lą, ku­rią pa­da­rė bu­vęs ko­rum­puo­tas re­ži­mas. No­ri­me pa­dė­ti Ukrai­nos žmo­nėms.

Esa­me la­bai su­si­rū­pi­nę dėl to, kas vyks­ta šio­je ša­ly­je. Mums ne­ri­mą ke­lia ne­tei­sė­ta Kry­mo anek­si­ja, taip pat – Ry­tų Ukrai­nos des­ta­bi­li­za­ci­ja. La­bai no­rė­tu­me pa­ma­ty­ti Ru­si­jos pa­stan­gas dees­ka­luo­ti kri­zę, kad ši ša­lis pa­si­nau­do­tų sa­vo įta­ka se­pa­ra­tis­tams, ir kri­zė bū­tų nu­slo­pin­ta. Ukrai­nos žmo­nės ga­lė­tų grįž­ti prie nor­ma­laus gy­ve­ni­mo ir kur­ti sa­vo pui­kios ša­lies at­ei­tį. Tai yra mū­sų dė­me­sio cen­tre. Tai ir sten­gia­mės pa­siek­ti dirb­da­mi su ki­tais tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės na­riais, to­kiais ar­ti­mais par­tne­riais kaip Lie­tu­va.

- Iki šiol Va­ka­rų sank­ci­jos ne­sus­tab­dė Ru­si­jos nuo konf­lik­to es­ka­la­vi­mo. Ko­kia yra jū­sų ša­lies po­zi­ci­ja dėl prie­mo­nių, ga­lin­čių at­gra­sy­ti Ru­si­ją nuo to­les­nės ag­re­si­jos prieš Ukrai­ną?

- Sank­ci­jų po­vei­kį iš­ma­tuo­ti su­nku. Tai sa­kau, nes Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je dir­bau sank­ci­jų po­li­ti­kos sri­ty­je. Ma­nau, kad sank­ci­jos par­odė Ru­si­jai, jog ji tu­rės nuo­sto­lių dėl veiks­mų, ku­rių im­asi Ukrai­no­je, su­lauks dėl to pa­sek­mių. Sank­ci­jos yra svar­bi mū­sų at­sa­ko į šią kri­zę da­lis. Ne­ma­nau, kad tu­rė­tu­me trauk­tis iš šio ke­lio.

Skaityti daugiau...

L. Kasčiūnas, V. Keršanskas. Išsivaduoti nuo „Gazprom“ naudinga ir politiškai, ir ekonomiškai

Dujos, Gazprom, tiekimasdelfi.lt 2014-08-20

Rusijos intervencija Ukrainoje vėl sutelkė Europos dėmesį ties tradiciniais – kariniais – saugumo iššūkiais, tačiau nereikėtų pamiršti ir tų veiksnių, kurie sudarė sąlygas šiandieniniams Rusijos bandymams revizuoti Europos saugumo architektūrą. Tai pirmiausia lėmė procesai energetikos sektoriuje, kurie į priekį stumiasi tik dėl dalies intelektualų pagrįstų raginimų Europai nutraukti finansavimą Vladimiro Putino režimui.

ES rinka – galia be įtakos Rusijos atžvilgiu

Šiuo atveju kalbame apie ilgalaikius kontraktus ir bendrus projektus su Rusijos dujų gigantu „Gazprom“. Būtent šios įmonės sumokami mokesčiai sudaro trečdalį Rusijos biudžeto, iš kurio pastaruosius kelis metus buvo finansuojama Rusijos kariuomenės modernizacija. Jos padarinius šiandien tiesiogiai jaučia Ukraina. Kitaip tariant, sudarydamos sąlygas „Gazprom“ įtvirtinti savo monopolinę poziciją Europos šalių rinkose – ES šalys narės ir tų šalių kompanijos pačios prisidėjo prie Rusijos karinės galios didėjimo.

Energetikos sektorius svarbus ES ir Rusijos santykiuose ir dėl kitos priežasties. Nors ES į Rusiją siunčia tik 7 proc. savo eksporto, tačiau Maskvos įtaka ES sprendimų priėmimui neproporcingai didelė. Kaip taikliai pastebi Anne Applebaum, Rusijos politinė įtaka Europoje yra didžiulė dėl Maskvos europinių verslo partnerių pobūdžio. „Tai dažniausiai yra labai didelės kompanijos, susijusios su naftos ir dujų pramone ir skiriančioms paramą politinėms partijoms. Net paėmus kartu 100 tūkst. Vokietijos prekybininkų ir gamintojų, vystančių verslą su Lenkija, neturi tokios įtakos kaip kompanijos „E On. Ruhrgas“, kuri stipriai investuoja į Rusiją, vadovas. Visi Italijos vyno ir sūrio eksportuotojai kartu sudėjus neturi tokio paties balso Italijos politikoje kaip Italijos valstybinės dujų kompanijos „Eni“, kuri yra didžiausias didmeninis Rusijos dujų klientas, vykdantysis direktorius,“ – pabrėžia A.Applebaum.
Tad be ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos ryšių pertvarkos Rusijos įtaka Europoje taip ir liks neproporcingai didelė. Dar daugiau, tik šių ryšių pertvarkymas galėtų padidinti spaudimą „Gazrom“ pozicijoms tiek ES rinkoje, tiek ir pačioje Rusijoje. Juk teoriškai ne tik ES priklauso nuo Rusijos energetinių išteklių, bet ir „Gazprom“ lygiai taip pat priklauso nuo ES rinkos. Bėda tik ta, kad ES dujų rinka vis dar fragmentuota ir Europos Sąjunga dujų sektoriuje nekalba „vienu balsu“.

Skaityti daugiau...