• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Nuspręsta: NATO Lietuvoje steigs štabą

Nuspręsta: NATO Lietuvoje steigs štabądelfi.lt 2015-01-22

NATO karinis komitetas ketvirtadienį pritarė tarptautinių štabų steigimui Lietuvoje ir dar penkiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ir teiks šį pasiūlymą gynybos ministrams, BNS patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

„Sprendimas yra teigiamas. Tie štabai bus steigiami“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė generolas.

J. V. Žuko teigimu, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiajam vadui (SACEUR) tiesiogiai pavaldų štabą svarstoma įkurti Vilniuje šalia Jungtinio štabo, pusę personalo jame sudarys lietuviai, kitą pusę - tarptautinės pajėgos.

Pasak generolo, kiti panašūs štabai turėtų būti įkurti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tai ketinama padaryti šiemet.

Štabų steigimą vasario pradžioje turėtų patvirtinti NATO gynybos ministrai.

„Lietuvai yra geros žinios. Mums pavyko pasiekto to, ko mes norėjome“, - teigė generolas.

Štabas bus „jungtis tarp nacionalinių pajėgų, Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų ir vyriausiosios NATO vadovybės Europoje“, sakė J. V. Žukas.

Jo teigimu, sprendimų dėl išankstinės įrangos dislokavimo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse nebuvo priimta, nors šis klausimas buvo iškeltas Briuselyje dvi dienas vykusiame NATO kariuomenių vadų susitikime.

Skaityti daugiau...

Dovydas Pancerovas: Ukraina, laukiame naujų tavo didvyriškumo istorijų

15min.lt 2014-01-22

Donecko oro uosto kiborgų istorija baigėsi. Dalis šitų vaikinų tapo didvyriais, kai buvo palaidoti griuvėsiuose, kiti išgyveno ir didvyriais taps vėliau. Liūdna, tik nesuprantu: kodėl yra manančių, kad kiborgai patyrė pralaimėjimą?

Atleiskite, tačiau kas gynė Donecko Sergejaus Prokofjevo tarptautinio oro uosto griuvėsius? Saujelė profesionalų iš Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų ir 93-iosios desanto brigados bei kovinės patirties iki tol neturėję savanoriai iš „Pravyj Sektor“ bataliono. Kai susipažinau su tais vaikinais, sudvejojau, ar juos išvis galima vadinti vaikinais – kai kurie jų savo pilnametystę šventė fronte.

Sunku pasakyti, kiek vyrų gynė terminalą, nes skaičius nuolat keitėsi. Bet vargu ar gynėjų gretos kada nors viršijo pusšimtį vyrų. Kai praėjusių metų spalį lankiausi šiame fronte, griuvėsiuose gyveno maždaug 30 karių.

Jeigu sekėte šią nepaprasto didvyriškumo istoriją, tai žinote, kad kiborgų ginklai kėlė šypseną ir vertė įtariai dirsčioti į Ukrainos kariuomenės vadovybę. 

Nuo 2014 metų gegužės iki rugpjūčio 20 dienos pusšimtis vaikinų buvo ginkluoti automatiniais šautuvais „Kalašnikov“, snaiperių ginklais, granatomis, kulkosvaidžiais ir rankiniais prieštankiniais ginklais. Šalia naujojo terminalo stovėjo vienas arba du tankai, nes karo vadai nusprendė, kad atvaryti daugiau šarvuotos technikos būtų pavojinga.

Be to, dėl apšaudymų nuolat nutrūkdavo amunicijos, medikamentų, maisto ir geriamo vandens tiekimas.

Tik rugpjūčio 20-osios rytą į Peskų miestelį buvo atgabenti 120 mm kalibro minosvaidžiai, o tris mėnesius be poilsio terminalą gynę kiborgai gavo progą pailsėti. Savaitę.

O kiek priešų išguldė tas pusšimtis vaikinų ir vaikų? Šimtus? Pusę tūkstančio? Tūkstantį?

Gerai, atmeskime prorusiškus separatistus, kurie į atakas eidavo apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų ar savo tamsybės.

Skaityti daugiau...

Partizanų, žuvusių Lėno miške Ukmergės rajone, 70-ties metų sukakties minėjimas

 

Partizanų, žuvusių Lėno miške

Ukmergės rajone, 70-ties metų sukakties minėjimo

 

programa

 

1945 m. sausio 12 d. kovoje su gausiomis NKVD divizijos pajėgomis įnirtingo mūšio metu orientaciniais duomenimis žuvo 18 – 23 Lietuvos partizanai, tarp jų – Vyčio apygardos vadas plk. Juozas Krištaponis.

Minėjimo dienotvarkė:

Šv. Mišios Šv. Antano Paduviečio Lėno bažnyčioje 11 val.

Žuvusiųjų pagerbimas Lėno kapinėse – 12.15 val.

Išvyka į partizanų žūties vietą prie pastatyto paminklo Lėno miške – 13 val.

Vyčio apygardos vado plk. J. Krištaponio atminimo pagerbimas prie paminklinio akmens-bareljefo Ukmergėje – 14–15 val.

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Laisvės kovos Sąjūdis ir Ukmergės visuomeninės patriotinės organizacijos kviečia gyventojus gausiai dalyvauti renginyje, nušluostyti užmaršties dulkes nuo kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę karžygių atminimo.

Papildoma informacija apie karių dalyvavimą renginyje derinama su LR Kariuomenės vadu.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos

pirmininkas Jonas Burokas

 

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiotarybos

Prezidiumo pirmininkasdim. plk. Jonas Čeponis.

 

ĮŽYMIAUSIO LIETUVOS KALBININKO 90-METIS

voruta.lt 2014-12-29

 2015 m. sausio 7 d. (trečiadienį) 14 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) susitiksime su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi. Bus rodomas režisieriaus A.Tarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“. Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui akad. prof. Zigmui Zinkevičiui  sukanka 90 metų. Jis yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo straipsnių, per 1000 populiarių straipsnių. Juose nagrinėjami svarbiausi lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimai – lietuvių kalbos istorija, vardynas, tarmės, rytų Lietuvos kultūra.

Profesorius yra vienas tų mokslininkų, kuris dalį savo darbų išspausdina piliečiams suprantamiau (populiariau) ir neatitrūksta nuo svarbiausių tautos, valstybės, kultūros, švietimo klausimų. Prof. Z. Zinkevičius daugeliui lituanistų yra dėstęs, recenzavęs jų darbus, atvedęs juos į mokslą, vadovavęs ar konsultavęs. Profesorius buvo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto tarybos pirmininkas, Visuotinės lietuvių enciklopedijos Redakcinės kolegijos narys, Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius (2000–2006 m.), maždaug 100 knygų, žurnalų redakcinių kolegijų narys.

Skaityti daugiau...

Laimingų Šv. Kalėdų !

sveikinimas

Dalia Grybauskaitė pirmą kartą vyks į ekonomikos forumą Davose

Dalia Grybauskaitė15min.lt 2014-12-16

Po kelerių metų pertraukos Lietuvos prezidentė dalyvaus prestižiniame pasaulio ekonomikos forume Davose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė kvietimo į kitų metų pradžioje Šveicarijos kurorte vyksiantį pasaulio lyderių susitikimą. Jame D.Grybauskaitė dalyvaus pirmą kartą.

„Taip, prezidentė dalyvaus pasaulio ekonomikos forume Davose. Prezidentė yra pakviesta pagrindine pranešėja vienoje didžiausio susidomėjimo sulaukusio forumo sesijų apie energetikos geopolitiką“, – antradienį Žinių radijui sakė vyriausioji prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.

Jos teigimu, šioje sesijoje bus diskutuojama apie energetinę nepriklausomybę bei geopolitines tendencijas.

„Prezidentė pasidalys Lietuvos patirtimi, pasiekimais energetikos srityje ir išsakys savo poziciją dėl geopolitinio spaudimo iš trečiųjų šalių, kurį mes patirdavome nuolat ir kurį būtina mažinti tiek teisinėmis priemonėmis, tiek siekiant pakankamo Europos Sąjungoje, ypač energijos rinkos, integravimo“, – teigė J.Neliupšienė.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis apie „Red Dalia“: čia veikia senoji kontora

delfi.lt 2014-12-16

Europos Parlamento nariams išdalintas knygos apie Dalią Grybauskaitę angliškas vertimas. Ši istorija jau pateko į tarptautinę spaudą.

„New York Observer“ spėja, kad tai Rusijos atsakas į aštrią Lietuvos Prezidentės poziciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Kas išvertė ir išleido šią knygą, kol kas nežinia.

Apie tai pokalbis LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su profesoriumi Vytautu Landsbergiu ir knygos autore Rūta Janutiene.

– Profesoriau, koks Jūsų vertinimas? Kas čia vyksta?

– Juokinga klausyti, kad nežinia, kas išleido. Kontora dirba, ir viskas.

– Ką Jūs vadinate kontora?

– Senoji kontora. Seniau ji vadinosi KGB, dabar ji veikia visokiomis agentūromis.

 

– Jūs manote, kad valstybės darbas, ne kokio nors konkretaus politiko? Kas norėtų Europos politikų akyse pakeisti nuomonę ar daryti įtaką nuomonei apie Dalią Grybauskaitę?

– Rusija – tokia primityvi valstybė, kad ji keršija visokiais būdais: ir rafinuotais, ir brutaliais, ir tokiais primityviais. Apipylė ir jau atliko pareigą, užsidėjo „paukščiuką“ – reagavome. Kas nors gauna už tai pagyrimą. Tai yra toks kontoros darbas, kad net svarstyti nėra ko.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergio be apsaugos valdžia žada nepalikti

lzinios.lt 2014-12-16

Sei­mas per me­tus taip ir ne­nusp­ren­dė, kaip įtei­sin­ti pir­mo­jo fak­ti­nio at­kur­tos ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos va­do­vo, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo (AT-AS) pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Lands­ber­gio ap­sau­gą. Ta­čiau val­džia ra­mi­na, kad ir 2015-ai­siais pro­fe­so­rius li­ki­mo va­liai pa­lik­tas ne­bus.

Iki sau­sio li­kus pus­tre­čios sa­vai­tės ir kur kas ma­žiau dar­bo die­nų, Sei­mo dar ne­pa­sie­kė Va­do­vy­bės ap­sau­gos įsta­ty­mo (VAĮ) ket­vir­tas pa­tai­sų va­rian­tas, tu­rin­tis už­ti­krin­ti V. Lands­ber­gio ap­sau­gą bei jos fi­nan­sa­vi­mą. To­dėl vil­čių, kad nau­jo­vės, kaip pla­nuo­ta, įsi­ga­lio­tų nuo 2015-ųjų pra­džios, ne­bė­ra. Nė­ra įsta­ty­mo, nė­ra ir fi­nan­sa­vi­mo – per me­tus 940 tūkst. li­tų (280 tūkst. eu­rų). Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Sau­lius Skver­ne­lis ra­mi­no, kad ir po Nau­jų­jų V. Lands­ber­gis be ap­sau­gos ne­liks. “Ti­krai sau­go­si­me. Įsta­ty­mo pa­tai­sos par­eng­tos, jas svars­tys Vy­riau­sy­bė, pa­skui – Sei­mas. Bet ku­riuo at­ve­ju be ap­sau­gos V. Lands­ber­gio ne­pa­lik­si­me”, - LŽ sa­kė S. Skver­ne­lis.

Ne­kil­tų dis­ku­si­jų

Mi­nis­tras ne­nei­gė, kad pro­fe­sio­na­liai ap­sau­gai už­ti­krin­ti rei­kia ne­ma­žai lė­šų. “Ta­čiau aš ma­nau, kad vals­ty­bės gar­bės rei­ka­las už­ti­krin­ti tin­ka­mą ap­sau­gą pir­ma­jam fak­ti­niam vals­ty­bės va­do­vui”, - sa­kė S. Skver­ne­lis. Jo tei­gi­mu, siū­lo­mos įsta­ty­mo pa­tai­sos pa­dė­tų iš­spręs­ti fi­nan­sa­vi­mo, tei­si­nius klau­si­mus, kad ap­sau­ga bū­tų už­ti­krin­ta “kaip ci­vi­li­zuo­to­je vals­ty­bė­je”. Mi­nis­tras ma­no, kad V. Lands­ber­gio ap­sau­gai rei­kės ieš­ko­ti pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo.

Pa­sak Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­to (VAD) di­rek­to­riaus Ry­man­to Moc­ke­vi­čiaus, kol kas šiam tiks­lui bus nau­do­ja­mos 2015 me­tams de­par­ta­men­tui skir­to biu­dže­to lė­šos. “Spren­di­mo dėl ap­sau­gos nie­kas ne­at­šau­kė, to­dėl ir to­liau da­ry­si­me, ką ir pri­va­lo­me da­ry­ti. Ma­nau, kad klau­si­mas vis tiek bus iš­spręs­tas”, - LŽ sa­kė R. Moc­ke­vi­čius.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Pripažino: V. Putino nurodymu prie Lietuvos sienų vyko Rusijos karinės pratybos
  2. Kalėdos mistraliui pučiant
  3. JAV mokslininkas: vos tik Rusijos turtingieji pajus grėsmę, V. Putinas jiems neberūpės
  4. Petro Porošenka Rusijai: uždarykite sieną su Ukraina – tai nuves į taiką

Puslapis 821 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 816
  • 817
  • 818
  • 819
  • 820
  • 821
  • 822
  • 823
  • 824
  • 825
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis