• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Dovydas Pancerovas: Kodėl Lietuva turėtų užsičiaupti ir neerzinti Rusijos?

15min.lt 2014-11-27

Plaukai piestu stojasi, kai girdžiu mūsų politikų aštrius pasisakymus apie Rusiją. Niekada nesupratau ir nesuprasiu, kodėl maža, agrarinė valstybė taip šakojasi prieš Didžiąją Mešką, kuri varo pagarbią baimę net Amerikai. Užtektų palyginti skaičius, kad suvoktume – Rusija gali visiškai sunaikinti Lietuvą, nes yra didingiausia didybė pasaulyje.

Rusijos kariuomenėje yra apie 766 tūkst. karių, kurie bet kada gali nusiplėšti marškinius ir stoti į kovą su Vakarų puvėkais. Dauguma jų yra šauktiniai, tačiau rusai turi ir profesionalų. Pavyzdžiui, kietuosius specnazo vyrukus, kurie apsirišę skarelėmis ir nusiplėšę uniformų rankoves spardė čečėnų ir gruzinų duris. 

O mes negalime pasigirti vyrukais su skarelėmis ir kietais padais. Ir duris mes atidarinėjame tyliai, kad priešas neišgirstų.

Gėda sakyti, bet mūsų šalį gintų vos 3 milijonai profesionalių NATO karių, kurie gimė ir augo riebalais aptekusiose kapitalistinėse šalyse. Tarp jų būtų ir amerikiečių SEAL 6-oji komanda, kuri nukovė Osamą bin Ladeną ir išlaisvino kapitoną Richardą Phillipsą, todėl dabar yra net ne kariai, o populiarių filmų ir kompiuterinių žaidimų herojai.

Rusijos kariuomenė turi apie 15 tūkst. tankų. Tarp jų yra ir moderniųjų T-95. Sudėtinga tiksliai pasakyti, kiek naujo pavyzdžio tankų turi rusai, bet skelbiama, kad iki 2025 metų jų bus daug.

O kiek tankų turi Lietuva? Raudonuoju tai sakydamas, bet apie 23 tūkst., o dauguma – amerikiečių „M1 Abrams“ ir vokiečių „Leopard 2“. Šitie šarvuoti galiūnai kaip tikri kapitalistiniai šunsnukiai varžosi tarpusavyje, kuris yra geriausias pasaulyje.

Rusų inžinieriai vis dar krapšto galvas: kaip nutiko, kad dar prieš ketvirtį amžiaus Amerikos inžinieriai į savo tankus sumontavo tokius termovizorius ir taikymo įrangą, kokios rusai neturi iki šiol.

Norite, kad tęsčiau, ar jau įsitikinote Rusijos karine galia?

Ant savo priešų galvų rusai gali pasiųsti beveik 2 tūkst. kovos lėktuvų. Tarp jų yra modernių naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Teigiama, kad 2010 metais rusai turėjo tris pastarojo tipo naikintuvus. 

O kuo galime pasigirti mes? NATO turi tris kartus daugiau kovos lėktuvų – 6,3 tūkst. Turbūt net neverta aiškinti, kad mūsų naikintuvai, bombonešiai ir kiti orlaiviai yra moderniausi pasaulyje. 

Prieš 1,6 tūkst. Rusijos kovos sraigtasparnių stotų apie 7 tūkst. mūsiškių. Dauguma – „Black Hawk“, „Apache“ ir „Eurocopter Tiger“, kurie taip prikimšti aukštųjų technologijų, kad doriems žurnalistams net draudžiama fotografuoti šitų sraigtasparnių vidų, nes tai yra karinė paslaptis. Pats su tuo susidūriau.

Prieš 33 Rusijos atominius povandeninius laivus stotų tris kartus didesnės NATO pajėgos. Prieš 16 rusų eskadrinių minininkų – 80 tokio tipo NATO laivų. Prieš 5 Rusijos karinio jūrų laivyno kreiserius – 22 NATO.

Vienas iš svarbiausių ir brangiausių šiuolaikinio karo ginklų yra lėktuvnešis. Šie strateginės reikšmės žaisliukai iš esmės gali pakeisti karo eigą ir su žeme sulyginti, tarkime, Libijos režimą. 

Rusija turi vieną tokį gigantą, kuris išdidžiai vadinamas „Kuznecov“. Prieš tris dešimtmečius pagamintas lėktuvnešis neseniai netgi įrodė, kad gali plaukti – netikėtai pasirodė prie Didžiosios Britanijos krantų. 

Kiek tokių laivų turi Lietuva? Viso labo 17 kartų daugiau.

Net 10 iš 17 NATO lėktuvnešių priklauso amerikiečiams. O tai reiškia, kad laivai yra prikimšti protu suvokiamų ir nesuvokiamų aukštųjų technologijų, turi atominius variklius, kurie leidžia jūrose praleisti amžinybę. Dar jie turi vadinamąsias katapultas, kurios lėktuvus nuo denio išspjauna kelis kartus greičiau nei rusų „Kuznecov“. Šito išradimo amerikiečiams pavydi visas pasaulis, taip pat ir „Mistral“ gamintojai prancūzai.

Nežinau, kas nutiktų, jei Baltijos jūroje susidurtų rusų „Kuznecov“ ir, tarkime, amerikiečių „USS George H.W. Bush“. Žinau tik tiek, kad nuo amerikiečių superlėktuvnešio denio jau gali pakilti ir koviniai bepiločiai lėktuvai, kurių Rusija išvis neturi. 

Neturi, nes tai yra robotai-žudikai, o robotai yra bedvasiai. 

Skaityti daugiau...

V. Juozapaitis. Hibridinio karo partizanai kultūroje

Vytautas Juozapaitisdelfi.lt 2014-11-26

Nors paskutinio Raudonosios armijos kareivio kerzinis batas nustojo trypęs Lietuvą prieš du dešimtmečius, randai, likę pusę amžiaus prievartautoje mūsų sąmonėje, taip ir liko iki galo nesugiję.

Skiriasi ir tų patirtų skriaudų pobūdis bei gebėjimas suvokti padarytos žalos mastą visa tai patyrusiems ir ateities kartoms, kurių gali paprasčiausiai nebelikti, jeigu nerasime savyje drąsos ne tik imtis ginklo valstybei apginti, bet ir jos turiniui apsaugoti.

Kas yra tos mūsų valstybės turinys? Neabejoju, kad kiekvienas pateiks dešimtis galimų atsakymų variantų ir visi jie nebus klaidingi, nes valstybės turinį sudaro tai, ką materialaus ir dvasinio sukūrė žmogus. O tai yra ne kas kita, kaip kultūros sąvokos apibrėžimo esmė. Taigi norime ar ne, netgi būdami pasyvūs stebėtojai ar atkaklūs neigėjai, kiekvienas atskirai ir visi kartu esame kultūrinių procesų dalyviai, nuo kurių indėlio ir priklauso mūsų valstybės turinys, kitaip dar vadinamas kultūra.

Tačiau kultūra yra ir vertybių visuma, kurių pagalba yra pažįstamas ir keičiamas pasaulis. Todėl kiekvienas mūsų veiksmas ar ištartas žodis ne tik sudaro bei iliustruoja mūsų, kaip asmenybių turinį, bet ir neišvengiamai veikia šalia esančių bendrapiliečių sąmonę ir jų gebėjimą veikti bei kurti jų pačių ir juos supančios visuomenės labui.

Skaityti daugiau...

Rusijos finansų ministras: biudžetas jau smarkiai prasilenkia su realybe

Nuotrauka: Simon Dawson („Bloomberg“)vz.lt 2014-11-27

Rusijos vyriausybės atstovai pripažįsta – šiuo metu tvirtinamas kitų metų biudžeto projektas skubiai taisytinas, nes nebeatitinka dėl Vakarų taikomų sankcijų ir smarkiai krentančių naftos kainų prastėjančių šalies ekonominių perspektyvų. Užsimenama apie galimą biudžeto išlaidų kirpimą beveik dešimtadaliu.

Praradimai – ne mažiau kaip trilijonas

Rusų naujienų portalas „gazeta.ru“ pranešė, kad Antonas Siluanovas, Rusijos finansų ministras, užsimena apie būtinybę persvarstyti 2015 m. biudžetą – esą biudžetiniai praradimai dėl stojančios ekonomikos, importo susitraukimo ir naftos kainų kritimo gali siekti ne mažiau kaip 1 trln. RUB (apie 60 mlrd. Lt).

Ministro nuomone, vertėtų gerokai sumažinti naftos kainos, kuria vadovaujantis skaičiuojamos biudžeto pajamos, nuleidimą iki 80 USD, nes dabartiniame biudžeto projekte įrašyta pajamų prognozė remiasi prielaida, jog barelis naftos kitąmet vidutiniškai kainuos net 100 USD.

Rusijos aukštesnieji parlamento rūmai – Federacijos taryba – jau patvirtino 2015 m. valstybės biudžeto projektą. Planuojama, kad pajamos sieks 15,1 trln. RUB (906 mlrd. Lt), išlaidos – 15,5 trln. RUB (930 mlrd. Lt), biudžeto deficitas – 0,6% bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prasta rinkos konjunktūra

ačiau svarstant biudžetą Federacijos taryboje p. Siluanovas tamsiomis spalvomis piešė ekonomines perspektyvas, be kita ko užsimindamas ir apie tai, kad teks koreguoti pajamų planus, karpyti išlaidas, galbūt didinti deficitą ar pasinaudoti sukauptomis atsargomis.

„Turint galvoje rinkos konjunktūrą, tai yra rublio silpnėjimo tendencijas ir esamą naftos kainų lygį, yra nemenka rizika, kad ekonomikos augimas bus gerokai lėtesnis nei prognozuota rengiant biudžetą. Tikėjomės, kad kitąmet ekonomika augs 1,2% BVP, bet tikriausiai jis bus gerokai mažesnis. Yra ir rizikų dėl importo, nes tai irgi sumažins mūsų pajamas“, – kalbėjo ministras.

Skaityti daugiau...

Merkel: konfliktui Ukrainoje įveikti reikia kantrybės

alfa.lt 2014-11-27

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, trečiadienį sakydama kalbą parlamente, apkaltino Rusiją tarptautinės teisės pažeidimu ir intervencija į Ukrainą, tvirtindama, kad konflikto įveikimas reikalauja kantrybės, rašo „Reuters“.

„Niekas nepateisina Rusijos tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo kovose Donecke ir Luhanske“, - Bundestago rūmuose kalbėjo A. Merkel.

„Rusijos veiksmai pakenkė taikiai tvarkai Europoje ir yra tarptautinės teisės pažeidimai, - pridūrė kanclerė. - Mūsų pastangos įveikti krizę reikalauja kantrybės“.

Vokietijos diplomatijos atstovė taip pat teigė, kad sankcijos Rusijai išliks, kol nebus pažangos sureguliuojant krizę Ukrainoje.

Skaityti daugiau...

Kanada aprengs Ukrainos karius žieminiais rūbais

15min.lt 2014-10-26

 Kanados gynybos ministras Robas Nicholsonas trečiadienį paskelbė, kad siunčiami žieminiai apsiaustai, batai ir pirštinės 30 tūkstančių ukrainiečių karių, kovojančių su promaskvietiškais separatistais Ukrainos rytuose.

Minima siunta bus išsiųsta į Kijevą ketvirtadienį, sakė ministras per spaudos konferenciją.

Pasak R.Nicholsono, kitų metų pradžioje numatyta jūros transportu siųsti antrą nekovinės karinės pagalbos siuntą: kurioje bus mobili lauko ligoninė, naktinio matymo akiniai, bombų išminavimo įranga, taktinio ryšio aparatai. Šios technikos prašė Ukraina.

Skaityti daugiau...

Prezidentė: tampame ne tik jūrine, bet ir moksline jūrine valstybe

Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio („Verslo žinios“)vz.lt 2014-11-26

Šiandien Klaipėdoje pakrikštytas AB „Vakarų laivų gamykla“ antrinėje bendrovėje „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pastatytas Klaipėdos universiteto (KU) mokslinių tyrimų laivas, kurio statybų projekto vertė siekia 33,5 mln. Lt. Laivui suteiktas „Minties“ vardas, o jo krikštamote tapo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai jau antras laivas, kurio krikštamote šiemet tampa šalies vadovė. Metų pradžioje Pietų Korėjoje ji pakrikštijo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivo – saugyklą „Independence“, kuris jau sėkmingai prišvartuotas Klaipėdos uoste.

„Džiaugiuosi, kad abu laivai susieti su mūsų ateitimi. Vienas - su energetine ateitimi ir laisve, o kitas - su mūsų moksline ateitimi“, - sakė p. Grybauskaitė.

Prezidentė pastebėjo, kad modernus laivas „Mintis“ ne tik užtikrins laisvę mokslinei veiklai, bet ir padės Lietuvai įsitvirtinti Europos jūrinių tyrimų ir inovacijų erdvėje:

„Tokį laivą pasistatome savo jėgomis, savo lėšomis, o tyrimus galėsime padėti daryti visai Europai. Taigi tampame ne tik jūrine, bet ir moksline jūrine valstybe.“

Skaityti daugiau...

E. Lucasas. Putino režimas reikalauja garbinti žmones, kalusius kūju

Edwardas Lucasasdelfi.lt 2014-11-26

Idealus priešininkas pasitelkia tokias taktikas, kokių tikimės, kaip dalį strategijos, kurią suprantame, veikia tokiu tempu, kad turime pakankamai laiko reaguoti.

Putino režimas nėra kvailas, nedaro nė vieno iš (minėtų) dalykų. Visų pirma, jo prioritetai skiriasi nuo mūsų – jis pasirengęs susitaikyti su ekonominiu skausmu, rizikuoti, meistriškai, begėdiškai meluoti (Vakarai nė vieno iš šių dalykų nėra linkę daryti). Mūsų lyderius, siejamus idėjos apie daugiašalį, normomis grindžiamą pasaulį, kuriame sprendimai priimami pasitelkus dialogą, o ne konfrontaciją, Rusijos metodai glumina.

Taktika irgi trikdo. Didelę dabar Europoje siaučiančio hibridinio karo dalį sudaro propaganda. Praėjusią savaitę Niujorke Rusija mėgino apjuodinti oponentus, tarsi slaptus hitlerininkus, pateikdama rezoliuciją apie „nacizmo šlovinimą“ Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete (lapkričio 21 d.).

Dezinformaciniame Kremliaus leksikone šie abu žodžiai turi ypatingą reikšmę. „Šlovinimas“ reiškia, kad jūs kažko nesmerkiate taip, kaip Rusijai norėtųsi. Kalbėjimas apie „nacizmą“ (taip pat apie „fašizmą“) – būdas kaltinti karo meto sovietų agresijos aukas dėl jų nelaimės.

Tad jei jūs, kaip Suomija ir Baltijos valstybės, patekote tarp sovietų kūjo ir nacių priekalo, tik vergiškas keliaklupsčiavimas bus priimtinas. Privalote nekvestionuoti ir garbinti žmones, kurie kalė kūju, ir nesiskųsti, kad tai jie pastatė jus ant priekalo. Jei liūdite dėl praradimų, jau nekalbant apie tai, kad rodote pagarbą saviems kariams, jūs šlovinate nacizmą.

Skaityti daugiau...

Sulaikyti Rusiją jos pačios labui

veidas.lt 2014-11-26

Ukraina – tai sektinas pavyzdys Rusijai ir būtent to bijo Vladimiras Putinas, būtent todėl demokratinės Vakarų šalys turi padėti ukrainiečiams ir kartu neleisti jaustis vienišoms tokioms šalims, kaip Lietuva.

Evaldas Labanauskas

Vašingtonas, JAV

Taip mano vienas žymiausių kovotojų už demokatiją Carlas Gershmanas, jau du dešimtmečius vadovaujantis Nacionaliniam demokratijos fondui. Simpatizuojantieji Rusijai teigia, kad būtent jo praėjusių metų straipsnis „The Washington Post“ apie į Vakarus besižvalgančią Ukrainą išgąsdino Rusiją ir savaip paskatino agresiją prieš šią šalį. Pats C.Gershmanas prisipažįsta nesitikėjęs Maidano ir tokių radikalių permainų.

„Jei Ukraina sugebės tapti demokratine ir suverenia valstybe, kurios nebebus galima vadinti Rusijos imperijos sfera, tai bus milžiniškas postūmis Rusijai tapti normalia šalimi“, – duodamas interviu „Veidui“ teigė C.Gershmanas.

VEIDAS: Ką tik įvyko Kongreso rinkimai, po kurių Respublikonų partija užsitikrino daugumą Senate ir laimėjo dar daugiau, nei turėjo, vietų Atstovų rūmuose. Ar tai lems Jungtinių Valstijų užsienio politikos pokyčius?

C.G.: Užsienio politika yra vykdomosios valdžios, tai yra prezidento administracijos, prerogatyva. Bet per pastaruosius kelis mėnesius mes galime pastebėti užsienio politikos pokyčius dėl įvykių pasaulyje. Tai lemia didėjantis nestabilumas, Rusijos agresija, ISIS („Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje) iškilimas ir t.t. Vykdomoji valdžia bando atsakyti į šiuos iššūkius, bet lieka klausimas, kiek pokyčiai atitinka iššūkius.

Išties, po rinkimų spaudimas imtis pokyčių didės. Išgirsime iš Kongreso stipresnių reikalavimų, kad politika labiau atitiktų iššūkius, ypač kai bus kalbama apie Ukrainą.

VEIDAS: Amerikoje vyksta diskusija dėl ilgalaikės prezidento Baracko Obamos administracijos strategijos. Rugsėjo mėnesį B.Obama pateikė tam tikrus užsienio politikos principus, kuriuos kai kurie apžvalgininkai pavadino Obamos doktrina. Kokia jūsų nuomonė apie tariamą Obamos doktriną?

C.G.: Aš tokios nematau. Administracija sakosi kurianti ilgalaikę strategiją, ir mes jos laukiame. Didysis išbandymas bus Ukraina. Prieš kelias savaitės du senatoriai „The Washington Post“ puslapiuose paragino suteikti karinę pagalbą Ukrainai, ir jei mes tai padarytume, manau, išvystume pokyčių.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Iš JAV – žinia apie tankus Rytų Europoje
  2. Rusijos režisierius Eldaras Riazanovas: „Neatleisiu B.Jelcinui, kad jis atvedė V.Putiną“
  3. Prancūzija atsisako perduoti „Mistral“: kuo į tai atsakys Maskva?
  4. V. Būdienė: sukilo diskusija prieš lietuvių kalbą

Puslapis 823 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 818
  • 819
  • 820
  • 821
  • 822
  • 823
  • 824
  • 825
  • 826
  • 827
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis