Iš JAV – žinia apie tankus Rytų Europoje

Iš JAV – žinia apie tankus Rytų Europojedelfi.lt 2014-11-26

Jungtinių Valstijų armija planuoja ateinančiais metais dislokuoti NATO šalyse apie 150 tankų ir kitų šarvuotųjų mašinų, o dalis jų gali būti pasiųstos į Rytų Europos šalis, antradienį nurodė vienas aukštas pareigas užimantis Amerikos generolas.

Toks žingsnis būtų atliktas pagal JAV operaciją „Atlantic Resolve“ („Atlantinis ryžtas“), vykdomą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant padrąsinti sąjungininkes, sunerimusias dėl didėjančių Rusijos ambicijų. Amerikiečiai kariai jau yra rotuojami po kelis mėnesius trunkančiose bendrose pratybose šiame regione.

Beveik 50 šarvuotųjų mašinų jau yra dislokuotos, o dar 100 tankų „M1 Abrams“ bei pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ bus „iš anksto išdėstyti“ Vokietijoje ir galbūt kitur, kad jas galėtų naudoti JAV kariai, dalyvaujantys pratybose su NATO partnerėmis, sakė generolas leitenantas Benas Hodgesas, duodamas interviu telefonu naujienų agentūrai AFP iš Estijos.

„Kariai atvyks ir treniruosis, o vėliau išvyks. Įranga bus palikta“, – aiškino jis.

Tokia schema bus „daug pigesnė“ negu kaskart transportuoti tankus per Atlanto vandenyną, o pratybų misijos taptų daug veiksmingesnės, pridūrė generolas.

B.Hodgesas sakė greitai pateiksiantis rekomendaciją, ar dalį tankų ir šarvuotųjų mašinų reikia sutelkti NATO rytinėse šalyse.

Skaityti daugiau...

Rusijos režisierius Eldaras Riazanovas: „Neatleisiu B.Jelcinui, kad jis atvedė V.Putiną“

15min.lt 2014-11-26

Prieš kelias dienas legendinis Rusijos režisierius, aktorius, rašytojas ir poetas Eldaras Riazanovas priiminėjo sveikinimus 87-ojo gimtadienio proga, o pirmadienio vakarą atsidūrė ligoninėje ir yra gydomas reanimacijos skyriuje. Pateikiame depo.ua surinktas 11 citatų, šio žymaus rusų menininko pasakytų apie kiną, meilę, Rusiją ir jos prezidentą Vladimirą Putiną.

1. „Rusai, jeigu skaitysime jų folklorą, visada norėjo gauti viską iš karto ir daug, be to, nedirbdami. Rusiškos pasakos – tai ir yra, deja, nacionalinė idėja. Mentalitetas, kuris, švelniai tariant, simpatijų nekelia. Geriausi žmonės Rusijoje gyvena nepaisant to.“

2. „Netikiu Dievą, nes tais laikais tikėti nebuvo galima. Aš gimiau 1927 metais, kai griovė cerkves, šaudė dvasininkus. Aš niekada netikėjau, bet visada su pagarba žiūrėjau į tikinčiuosius, žinoma, išskyrus tuos, kurie kitus apgaudinėja naudodamiesi tikėjimu.“

Taip pat skaitykite:
Sunkios būklės rusų kino legenda Eldaras Riazanovas – reanimacijoje

3. „Kažkada kūriau filmą, kur veiksmas vyksta šiukšlyne. Tai buvo „Pažadėtasis dangus“. O dabar viskas yra šiukšlyne ir žmonės iš ten taip pat apkibę šiukšlėmis. Suprantate, pamirštos tokios sąvokos kaip garbė, sąžinė, dėkingumas, nuoširdumas, švelnumas.“

4. „Aš dėl daugelio sprendimų palaikiau Borisą Jelciną. Bet vienintelis dalykas, kurio negaliu jam atleisti, yra tas, kad jis paskyrė tokį įpėdinį... Kuris, pirmiausia, paprasčiausiai pakėlė tai, ką istorija jau buvo nustūmusi – tuos godžius, baisius, tamsius žmones, kurie atstovavo pas mus baisiausioms, pikčiausioms jėgoms, už kurių stovi minios nuteistųjų, susitepusių krauju ir t.t. Štai ko negaliu jam atleisti, deja.“

5. Apie pagarbą tėvynei E.Riazanovas kalbėjo eilėmis. Jo eilėraštyje yra tokie žodžiai: „Norėčiau gyventi šalyje, kuria galėčiau didžiuotis. Bet man teko gimti dideliame mėšle. Nepadėjo Dievas Rusijai, ar caras, ar respublika, mūsų tauta vagia, geria, teršia dėl rublio.“

Skaityti daugiau...

Prancūzija atsisako perduoti „Mistral“: kuo į tai atsakys Maskva?

alfa.lt 2014-11-25

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas antradienį pareiškė, kad sąlygos pristatyti „Mistral“ klasės desantinį laivą Rusijai buvo neišpildytos, praneša AFP.

„Mes manome, kad pristatymo sąlygos yra neišpildytos dėl šiandien akivaizdžių priežasčių“, – Prancūzijos „Inter“ radijo laidai sakė L. Fabiusas.

Rusija anksčiau yra įspėjusi Prancūziją dėl rimtų padarinių, jei Paryžius nepristatys Maskvai pirmojo „Mistral“ klasės laivo „Vladivostok“ iki lapkričio pabaigos.

Tačiau L. Fabiusas atsisakė komentuoti tikslaus pristatymo termino, kuris, anot jo, nurodytas sutartyje.

„Iš Rusijos pusės yra nepriimtinas tiesioginis ar netiesioginis separatistų palaikymas, tačiau iš Ukrainos pusės taip pat sklinda nepriimtini pareiškimai“, – tikino užsienio reikalų ministras, užsimindamas apie Kijevo išreikštą norą prisijungti prie NATO.

Skaityti daugiau...

V. Būdienė: sukilo diskusija prieš lietuvių kalbą

delfi.lt 2014-11-25

Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme nėra nieko naujo, o jam besipriešinantys politikai naudojasi juo politinėje kovoje prieš rinkimus, teigia prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.

„Gaila, kad sukilo tokia priešiška diskusija praktiškai prieš lietuvių kalbą. Naujovių ten jokių nėra, visa tai surašyta, kas dabar veikia, ir tie politikai, kurie naudojasi Lietuvių kalbos įstatymo nuostatomis dabar siekdami tam tikrų postų prieš rinkimus, sakykime, vietovėse, kur gana daug galima surinkti tautinių mažumų balsų, dorai nesielgia. Būtų gerai, kad, kaip prezidentė ne kartą yra minėjusi, lietuvių kalba netaptų kažkokių politinių sandorių rezultatu. Taigi, manytume, kad tie, kurie prisiekė ir stojo į šaulius, o dabar kovoja prieš lietuvių kalbą, tai labai dviprasmiškai atrodo“, – paklausta, kaip prezidentė vertina diskusijas dėl konstitucinio įstatymo, antradienį Žinių radijui sakė V.Būdienė.

Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte nurodoma, kad Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
http://www.delfi.lt">DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)"> Virginija Būdienė
Virginija Būdienė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Projektas kritikuotas, nes ši nuostata esą reikalaus versti visus esamus nelietuviškus prekės ženklus.

V.Būdienė pabrėžė, kad prie nelietuviškų pavadinimų jau dabar reikalaujama tiesiog lietuviškai nurodyti, kokios paslaugos teikiamos.

Skaityti daugiau...

Dviguba pilietybė: ar žinome, ko norime?

veidas.lt 2014-11-25

Paaiškėjus, kad garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas, ilgą laiką žaidęs NBA krepšinio lygoje, tapo JAV piliečiu ir dėl to praras Lietuvos pilietybę, atsinaujino diskusijos, ar neatėjo laikas liberaliau žiūrėti į tai, kad Lietuvos piliečiai galėtų turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Rasa Vaitkevičienė

Norint leisti plačiam ratui

asmenų būti Lietuvos ir kartu kitos valstybės piliečiais, teks keisti Konstituciją. Apie dvigubos pilietybės reikalus, Konstitucijos keitimą „Veidas“ kalbasi su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, buvusiu Konstitucinio Teismo teisėju Vytautu Sinkevičiumi.

VEIDAS: Kodėl Lietuva taip stipriai riboja dvigubą pilietybę? Kitos valstybės į galimybę turėti dvigubą pilietybę žiūri daug atlaidžiau – gal metas ir mums pakeisti savo įstatymus taip, kad nesusidarytų tokia padėtis, į kokią pateko Žydrūnas Ilgauskas?

V.S: Pakeisti vien Pilietybės įstatymo nepakaks, nes dvigubos pilietybės ribojimai kyla iš Konstitucijos. Konstitucinis Teismas yra daug kartų konstatavęs, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai gali būti labai reti. Seimas kelis kartus bandė plėsti šiuos atvejus keisdamas tik Pilietybės įstatymą, tačiau Konstitucinis Teismas pakeitimus pripažindavo prieštaraujančiais Konstitucijai.

Tad be Konstitucijos pataisos neišsiversime, o ją galima padaryti tik referendumu. Kadangi referendumu pakeisti Konstituciją nėra paprasta, neretai bandoma gudrauti: esą galima pakeisti tik Pilietybės įstatymą, o Konstitucijos keisti nereikia. Nieko gero iš to nebus.

Skaityti daugiau...

Energetikos ministras Rokas Masiulis: dujos iš Klaipėdos SGD terminalo galėtų pasiekti Ukrainą

Energetikos ministras Rokas Masiulis15min.lt 2014-11-24

Lietuva yra pasirengusi dalytis patirtimi su Ukraina siekiant energetinės nepriklausomybės. O 2018 metais Ukrainą galėtų pasiekti dujos iš suskystų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje. Tai pabrėžė energetikos ministras Rokas Masiulis, kalbėjęs Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos posėdyje.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka pirmadienį Kijeve pirmininkavo septintajam Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdžiui, kuriame aptartos konkrečios priemonės, kuriomis Lietuva galėtų padėti šiai šaliai įgyvendinti būtinas reformas ir užtikrinti savo ir viso regiono saugumą.

„Mes jau suteikėme Ukrainos pusei visus išverstus teisinius ir techninius dokumentus, susijusius su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba. Mes taip galime padėti pastatyti tokį terminalą. Mes pradedame tiesti dujotiekį į Lenkiją. Per šią šalį mes galėtume tiekti SGD į Ukrainą, kai bus sustiprintos jungtys“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas energetikos ministras R. Masiulis.

Skaityti daugiau...

Stoltenbergas: NATO durys Ukrainai tebėra atviros

alfa.lt 2014-11-25

NATO durys tebėra atviros Ukrainai. Tai pirmadienį per NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinę sesiją Hagoje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ukraina nusprendė turėti nesijungimo prie blokų statusą, ir mes gerbiame šį sprendimą, - sakė jis. - Bet NATO durys tebėra atviros“.

Anot generalinio sekretoriaus, bet kurios šalies narystė Aljanse priklauso nuo to, ar ji pasirengusi „atitikti NATO narėms keliamus reikalavimus“.

Pranešime, kuris, kaip manoma, bus priimtas plenarinėje sesijoje, pažymima, jog per du pastaruosius dešimtmečius „NATO ir Ukraina užmezgė glaudžius bendradarbiavimo ryšius - šalis dalyvauja Aljanso operacijose ir toliau modernizuoja armiją, kad ji atitiktų organizacijos standartus“.

Skaityti daugiau...

Rusijos ir Kinijos karinis aljansas – pasmerktas žlugti?

15min.lt 2014-11-25

Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas neseniai paskelbė apie karinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, kurį Rusijos gynybos ministerija pavadino kolektyvinės regioninės saugumo sistemos pradžia. Rusijos ir Kinijos laivynai jau vykdė bendras karines pratybas, o 2015 m. jas planuoja pakartoti ir Viduržemio jūroje. Ar dėl šių dviejų autoritarinių šalių žingsnių turėtų išsigąsti Europa? Nepaisant Pekino flirto su Kremliumi, tikėtina, kad šis bendradarbiavimas gali būti neveiksnus ir trumpalaikis, rašo naujienų svetainė independent.co.uk.

Rusiją ir Kiniją vienija ne tik autoritarinė politinė sistema, bet ir panašus požiūris į kaimynines valstybes. Jos abi dažnai stengiasi primesti savo politinę valią mažesnėms šalims, todėl dėl šios Maskvos ir Pekino sąjungos Vakarams turėtų būti šiek tiek neramu. 

Vis dėlto, nereikia atmesti galimybės, kad šis aljansas yra labiau skirtas jėgos demonstravimui prieš Vakarus, bet nebus veiksnus. Be to, nereikia pamiršti ir istorinių nesutarimų tarp šių šalių.

XIX a. Rusija iš visų didžiųjų to meto kolonijinių valstybių, labiausiai pasinaudojo Kinijos nusilpimu. Būtent šį laikotarpį Kinijos komunistai vadina „gėdos amžiumi“.

Honkongas buvo grąžintas Kinijai 1997 m., tačiau Vladivostokas (kiniškai Haishenwai) vis dar priklauso Rusijai.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. KARAS PO KARO: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.
  2. Civilizacijų karas Europoje
  3. Vilniaus mero rinkimų mįslė: ar kirs Prezidentė Sekmoko dalgiu per Janukonio tarpukojį?
  4. JAV generolas: amerikiečių kariai bus tiek, kiek norės Lietuva