Latviai bijo „žaliųjų žmogeliukų“ iš Rusijos ir beprasidedančio hibridinio karo

Latvija baiminasi Rusijos įtakos.15min.lt 2015-04-20

Latvija ketina stiprinti savo karines pajėgas bijodama hibridinio karo. Tai turėtų būti ženklas „žaliesiems žmogeliukams“, rašo Tvn24.pl. Latvijos premjerė Laimduota Straujuma tikina, kad šalyje jau pastebimi hibridinio karo ženklai. Ypač ryški rusiškoji propaganda žiniasklaidoje, kuri gali paveikti rusų tautinę mažumą, sudarančią net iki 40 proc. šalies gyventojų.

Vasarį Latvijos premjerė pasakė, kad šalyje jau matyti hibridinio karo ženklai. Taip pat ji tuomet pareiškė, jog Gynybos ministerija dirba šalies saugumo stiprinimo srityje.

Planuose – sustiprinti priešlėktuvinę gynybą ir oro erdvės priežiūrą.

Pasak Latvijos gynybos viceministro Janio Garisono, jeigu „žalieji žmogeliukai“ pasirodytų, šalis pasinaudotų visais turimais resursais gintis nuo jų ir juos neutralizuoti.

Skaityti daugiau...

Zombinimo virusas mūsų žiniasklaidoje

 

zolub 562015-04-19

Stabdyti dalies kai kurių rusiškų kanalų programų transliaciją Lietuvos radijo ir televizijos komisija sprendimą buvo priėmusi jau anksčiau. Pernai galiojo draudimas „NTV Mir“, užpernai drausta transliuoti dalį „Pirmojo Baltijos kanalo“ laidų, šiuo metu dar galioja apribojimai „Ren TV Baltic“ kanalui, tačiau dabar priimtas sprendimas visiškai išjungti „RTR Planeta“ transliaciją.
Lietuvos TV žurnalistė Joana Lapėnienė LRT televizijos laidoje „Savaitė“ 2015 m. balandžio 12 d. aiškino, kad „RTR Planeta“ registruota Švedijoje, transliuoja Rusijoje pagamintas laidas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėl pažeidimų pernai stabdė ne Europos Sąjungoje (ES) parengtų laidų transliacijas. Tačiau minėtoji „RTR Planeta“ nesiliovė. Sausio 18 d. laidoje „Sekmadienio vakaras su V. Solovjovu“ buvo kurstoma nesantaika tarp ukrainiečių ir rusų, raginama su jais susidoroti, neigtas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Akivaizdu, kad iš radijo, televizijos, internetinių portalų skleidžiama Rusijos Federacijos agresyvi imperinė-sovietinė propaganda sugebėjo suzombinti ir nupilietinti tos šalies visuomenę taip, kad pasitikėjimas antrajam Stalinui – Vladimirui Putinui – viršija 80 procentų, nors ta visuomenė skursta, patiria demografinę katastrofą, pačios valstybės ir jos vadovo spėkos nuolatos silpsta.
Paradoksas: zombinimo reiškinį per propagandą kaimyninėje valstybėje ir jo neigiamą įtaką mūsų visuomenei aiškiai matome, o kas dedasi čia pat, mūsų valstybėje, tarsi nepastebime ar apsimetame, kad tokio reiškinio nėra ar būti negali. Kartais ir pastebime...
Reikėjo, kad Giedrius Grabauskas, prisistatantis žurnalistu, judėjimo „Vytis“ koordinatoriumi suorganizuotų Kaune piketą prieš NATO, o slėptino veiksmo ekspertė Milda Bartašiūnaitė viešai pareikštų jog visokeriopai palaiko Donbaso separatistus bei remia Aleksandrą Zacharčenką, kad specialios tarnybos imtųsi atitinkamų profilaktikos veiksmų. Tačiau tai – tik menkutis epizodas iš visuomenės zombinimo visumos.

Skaityti daugiau...

K. Masiulis. Lietuvoje galėtų gyventi 4 milijonai

Kęstutis Masiulisdelfi.lt 2015-04-16

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybei projektą, kaip pertvarkyti Migracijos departamentą.

Dokumente kalbama apie funkcijų perskirstymą tarp valstybinių institucijų ir galimybę sutaupyti lėšų bei etatų, tačiau apie migracijos reiškinį, jo valdymą ir tikslus beveik neužsimenama.

Lietuva neturi jokios migracijos politikos ir panašu, kad greitai jos neturės. Trūksta supratimo, kaip migraciją galima valdyti ir pakreipti šalies ekonomikos ir socialinio augimo kryptimi. Iki šiol Lietuvoje į tai žiūrima kaip į savaime vykstantį nepriklausomą reiškinį.

„Globalios Lietuvos“ nėra

Andriaus Kubiliaus vyriausybė pirmoji per 25 m. pabandė apibrėžti strateginį ryšį tarp Lietuvos valstybės ir jos diasporos, kuri nelygu kaip skaičiuosi, siekia apie 1,3-2,5 mln. žmonių. Pagrindinė to dokumento žinia – nesvarbu kur lietuviai gyvena, jie yra Lietuvos dalis ir gali prisidėti prie jos pažangos.

 

Strategija patvirtinta 2012 m. ir nė kiek nekeista galioja ir dabar, nes A. Butkevičiaus vyriausybė apskritai intelektualiai per silpna, kad užsiimtų tokiomis ilgalaikėmis problemomis. Lėšų strategijai įgyvendinti neskirta, deklaratyviai priskirti uždaviniai keliolikai valstybės institucijos, kurios tik deklaratyviai juos ir vykdo. Taigi pakalbėta ir tiek.

Skaityti daugiau...

Pasakė, kodėl Rusija neturėtų gąsdinti Baltijos šalių

delfi.lt 2015-04-16

Estijos premjero Taavi Roivas atsakymas į klausimą, ar Rusija galėtų panaudoti karinę jėgą Baltijos šalyse „gelbėdama“ „tėvynainius“, konkretus ir aiškus kaip dukart du – ne. Premjeras turi ir paaiškinimą savo optimizmui: žmogaus teisės Rusijoje – beveik nepažįstamas gėris, todėl Baltijos šalyse gyvenantys žmonės neturi jokių priežasčių norėti, kad juos kas gelbėtų.

„Estijoje gyvenančių žmonių teisės yra kur kas geriau užtikrinamos nei žmonių, gyvenančių Rusijoje. Tai galioja visiems, nepaisant etniškumo: estams, rusams, lietuviams, lenkams – bet kam. Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje mes esame pripratę, kad žmogaus teisių reikia paisyti, tačiau žmonėms gyvenantiems Rusijoje tai tolima“, - interviu DELFI sakė estų premjeras.

Jis pabrėžė ir ekonominį kontekstą, kuris esą palankesnis Baltijos šalims. Kaip pavyzdį T. Roivas pasitelkė Narvą ir Ivangorodą – šie miestai įsikūrę skirtingose Narvos upės pusėse: tik Narvos miestas yra Estijoje, Ivangorodas – Rusijoje.

Skaityti daugiau...

M. Chodorkovskis: V. Putino valstybė kuriama tik karui

delfi.lt 2015-04-16

 

Buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis Stanfordo universitete JAV Kalifornijos valstijoje skaitydamas paskaitą „Rusija: atgal į ateitį“ atsakė į klausimą dėl Krymo pusiasalio statuso, remdamasis 2008 m. Rusijos prezidento Vladimiro Putinointerviu vokiečių televizijos kanalui ARD, kuriame jis teigia, kad Krymas nėra ginčytina teritorija, ten nėra etninio konflikto, o Rusija jau seniai pripažino Ukrainos sienas.

„Specialiai prieš mūsų susitikimą savo „Twitter“ paskyroje paskelbiau 2008 metų Putino kalbą, kurioje jis teigia, kad Krymas be jokios abejonės priklauso ukrainiečiams. Ką galiu pasakyti, jei taip sako prezidentas“, - kalbėjo M. Chodorkovskis.

M. Chodorkovskis palygino šiuolaikinę Rusiją su alternatyviu išgalvotu HIll Valley miestu iš Roberto Zemeckio filmo „Atgal į ateitį“ („Back to the Future“), rašo newsru.com.

„2015-ųjų Rusiją valdo tipinis Biffas Tannenas, kurį supa kleptokratų komanda. Tik šiuo atveju ne miesto, o didelės šalies gyventojai – suvokiantys, kas iš tiesų vyksta, tačiau neturintys jėgų pasipriešinti propagandai, policijai ir kriminalui, o policija dažnai nelabai tesiskiria nuo kriminalo“, - samprotavo M. Chodorkovskis, pridurdamas, kad Rusija turėjo šansą pasidaryti visiškai kitokia, galėjo pasukti „atviros visuomenės, politinės konkurencijos ir realios kovos su korupcija link“.

Skaityti daugiau...

Signatarų namuose – profesoriaus Vytauto Landsbergio knygos „Ukrainos Golgota. 2013–2014“ sutiktuvės

voruta.lt 2015-04-15

 

2015 m. balandžio 17 d., penktadienį, 16 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Vytauto Landsbergio knygos „Ukrainos Golgota. 2013–2014“ sutiktuvės. Apie Ukrainos kovą už Europą diskutuos profesorius Vytautas Landsbergis, žurnalistas Dovydas Pancerovas ir žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas Jonas Ohmanas.

lnm.lt inform.

 

A. Piontkovskis: dėl branduolinio ginklo iš Kremliaus pasiųsti aiškūs signalai

delfi.lt 2015-04-15

Interviu leidiniui „Tižden“ rusų politikas, partijos „Jabloko“ narys Andrejus Piontkovskis kalbėjo apie Kremliaus išorės politikos ambicijų krachą, kaip apie stabilios taikos Ukrainoje ir Europoje pranašą, apie terorizmą ir branduolinį šantažą, kaip priemones, kuriomis Vladimiras Putinas užsidirba realius politinius dividendus.

– Boriso Nemcovo žmogžudystė tapo dar viena garsia politine byla, kurių gausu Putino Rusijoje. Kaip manote, ko simptomas ar simbolis yra šis įvykis? Kaip po jo keičiasi Rusijos opozicijos architektūra?

– Šis nusikaltimas rodo, kad Rusija giganto žingsniais juda nuo totalitarinio į nacistinį režimą. Tokiose valstybėse nėra plačios, nepogrindinės opozicijos veiklos, jos sugriūna pagal kitokius principus – dėl išorės spaudimo po savo užsienio politikos avantiūrų, rūmų suokalbių ir perversmų. Žmogžudystės aplinkybės, vieta ir laikas neįprasti, sakyčiau, sensacingi, o tai žymiai sumažina įtariamųjų ratą. Nemcovą nušovė Vasilijaus nuokalnėje (Vasiljevskij spusk), tiksliau tilto pradžioje. Tai yra už kelių metrų nuo Kremliaus, ten gausu videoaparatūros, be to, patruliuoja Federalinė Rusijos prezidento apsaugos tarnyba. Tai yra, pasigirdus pirmiems šūviams jie turi automatiškai prisijungti ir sulaikyti automobiliu sprunkančius žmogžudžius. Tokiai demonstratyviai akcijai galėjo ryžtis tik žmonės, absoliučiai įsitikinę, kad liks nenubausti, vadovai specialiųjų tarnybų ir struktūrų, atsakingų už saugumą Kremliaus rajone, oficialioje Rusijos prezidento rezidencijoje. Galiu išvardinti šiuos asmenis: Vladimiras Putinas, Sergejus Ivanovas, Nikolajus Patrušiovas, Michailas Barsukovas (buvęs FST direktorius). Niekas, nepriklausantis šiam ratui, nesiryžtų tokiai įžūliai akcijai ir po jos nebūtų likęs nenubaustas. Ne, jie neišlipo iš balto „Fordo“ ir nešovė iš Makarovo pistoleto, jie užsiėmė šios žmogžudystės organizavimu.

Skaityti daugiau...

R. Juknevičienė. Jau subrendo Sąjūdžio vaikai. Atverkime kelius

Rasa Juknevičienėdelfi.lt 2015-04-15

Ramia širdimi jau balsavau už Gabrielių Landsbergį. Balsavau iš anksto, nes išvykstu į komandiruotę.

Tiesioginiai pirmininko rinkimai užprogramuoja įtemptą ir emocingą rinkimų kampaniją. Dar daug ko teks išmokti, ypač – nepasakyti per daug žodžių, kad po to nebūtų sunku dirbti kartu.

Gabrielius parodė itin aukštą politinės kultūros lygį. Stebėdama jo rinkimų kampaniją, negirdėjau nė vieno aštraus žodžio prieš oponentus, jis nepasidavė išorės oponentų primestoms klišėms dėl ligšiolinio partijos kelio, nekalė prie kryžiaus Andriaus Kubiliaus nei per Gavėnią, nei po jos.

Jis santūriai priėmė gandus, kuriuos skleidė savi. Jis kantriai išklausydavo kiekvieną, norintį paklausti, nešaukė ant žmonių, kurie klausdami gal ir klydo. Jis nepuldinėjo „Facebook“ platybėse nei senų tremtinių, nei jaunų bakalaurų. Jis nesigyrė savo šeimos šaknimis, nelygino savęs su Ronaldu Reaganu. Jis tiesiog ramiai kalbėjosi su žmonėmis, pasiilgusiais naujos gaivios bangos politikoje.

Gabrielius parodė, kad vertybėmis reikia pačiam gyventi, o ne apie jas patetiškai kalbėti.

Atėjo jau subrendusių Sąjūdžio vaikų, naujų Lietuvos lyderių metas. Jų darbus netruksime pamatyti. Pradėję dirbti atsakingose pareigose, jie sukaups ir patirtį, tik nereikia bijoti atverti kelių. Mes, veteranai, niekur nedingstame. Nuoširdžiai padėsime, jei tik reikės.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. A. Kazlauskas. Kaip konstruojamas mitas apie TS-LKD liberalėjimą
  2. Turime ne vieną alternatyvą, kam parduoti SGD dujas
  3. A. Narbutas. TS-LKD pirmininko rinkimų debatuose šaudoma pro šalį
  4. A. Kubilius. Kada pagaliau galėsiu finansiškai neberemti Rusijos informacinio karo savo lėšomis?