A. Kazlauskas. Kaip konstruojamas mitas apie TS-LKD liberalėjimą

delfi.lt 2015-04-15

Nors kaskart į rinkimus Tėvynės Sąjugos-Lietuvos Krikščionys Demokratai (TS-LKD) eina su vieninga, konservatyvia programa, vis dėlto tam tikros politinės jėgos jau keletą pastarųjų metų konstruoja legendą, jog partija liberalėja ir neva praranda ryšį su „amžinosiomis vertybėmis“.

Deja, šį nei teoriškai, nei praktiškai nepagrindžiamą teiginį viešumoje noriai kartoja ir asmenys, ilgus metus buvę TS-LKD vadovybėje ir patys formavę partijos politinį veidą.

Asmeninė takoskyra nėra vertybinė takoskyra

Kaip ir visose gyvenimo srityse, taip ir kiekvienoje partijoje esti įvairiausio pobūdžio nesutarimų, kuriuos paprastai lema asmeninės žmonių savybės. Vienam patinka aštrus humoras, kitas linkęs įsižeisti, vienas jaunatviškai energingas, kitas ramesnis, labiau inertiškas, vienas individualistas, kitas komandinis žaidėjas ir pan. Žvelgiant plačiau, tai nėra nei gerai, nei blogai. Taip tiesiog yra.

Skaityti daugiau...

Turime ne vieną alternatyvą, kam parduoti SGD dujas

2015-04-15, 09:06 ELTA

Tuo atveju, jei gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje smarkiai sumažėtų, Lietuva turi ne vieną alternatyvą, kam parduoti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujas, sako energetikos ministras Rokas Masiulis.

"Išorinis potencialas yra. Reikia pasidžiaugti, kad jau 20 proc. Estijoje suvartojamų dujų atkeliauja iš Lietuvos - estai jas perka net anksčiau, nei buvo planuota. Latviai turi sutartį su "Gazprom", kaip ten vystysis situacija, pažiūrėsime. Terminalas veikia tik tris mėnesius, dar net apšilti nespėjo", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" telefonu iš Rygos sakė Rokas Masiulis.

Skaityti daugiau...

A. Narbutas. TS-LKD pirmininko rinkimų debatuose šaudoma pro šalį

Audris NarbutasŠiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose galime pastebėti ne vieną politinį perlą: esama beprasmių ginčų, kartais netgi neetiškos agitacijos priemonių, nestinga ir tvirtų argumentų, skatinančių paremti kandidatą, bet daugiausia turime dvejonių.

Didžioji dalis partijos narių, tarp kurių ilgą laiką buvau ir aš, sunkiai pajėgia pasirinkti tarp Irenos Degutienės ir Gabrieliaus Landsbergio.

TS - LKD neturi vieno aiškaus lyderio ir tai rodo partijos stiprybę. Daug prasmingiau rinktis tarp kelių politinių žvaigždžių nei tarp dviejų problemų. Tuo mūsų partija skiriasi nuo Šiaulių miesto savivaldybės, kurios antro turo debatai ne tik paskatino analitikus galvoti, kad mieste politika mirė, bet ir dažną Lietuvos jaunuolį peržiūrėti debatų "klipuką" ir greta palikti tragikomišką komentarą apie miesto padėtį. Visgi geri kandidatai nebūtinai reiškia gerą polemiką. Taip ir nutiko TS-LKD. Dalis partijoje išsakomų argumentų šiek tiek prašauna pro šalį.

Partija atsinaujins bet kuriuo atveju 


Būdamas aktyvus TS -LKD narys pastebiu, kad didžioji dalis bendrapartiečių diskutuoja apie partijos poreikį atsinaujinti. Dar daugiau - apie tai kalba ir didelė dalis politika besidominčių Lietuvos šviesuolių, bet, mano nuomone, ne tai turėtų būti partijos esminė diskusijų tema.

Ilgametis partijos pirmininkas Andrius Kubilius atsisakė kandidatuoti ir savo paramą išreiškė Gabrieliui Landsbergiui. Tai reiškia, kad gerbiamasis Andrius Kubilius nebegros pirmuoju smuiku, bet, žinoma, norėtųsi konkretesnės informacijos, kokia bus šio patyrusio ir Lietuvai daug gera padariusio politiko rolė partijoje.

Vis dėlto labiau ausylas partijos narys gali išgirsti skyriuose besišnabždant, kad Gabrielius bus tik Andriaus Kubiliaus marionetė, bet aš tuo esu linkęs abejoti. Jaunojo politiko ambicijoms didelę įtaką padarė sėkmingi Europos parlamento rinkimai ir dar sėkmingesnis vadovavimas rengiant Europos Sąjungos - Rusijos tarpusavio santykių raportą. Gabrielius yra ambicingas žmogus, jis gali atsižvelgti į patarimus, bet tikrai nenorės būti marionetė, o jei ir bus veikiamas, tai pirmenybę skirčiau Vytautui Landsbergiui, kuris nė kiek nenusileidžia savo politine patirtimi buvusiam partijos pirmininkui, o ir giminystės ryšys jį daro artimesnį Gabrieliui. 

Skaityti daugiau...

A. Kubilius. Kada pagaliau galėsiu finansiškai neberemti Rusijos informacinio karo savo lėšomis?

delfi.lt 2015-04-13

Nesu uolus televizijos žiūrovas, bet televizorių namie turiu. Kartais vakarais pažiūriu žinias ar kokį lengvą detektyvą. Kas mėnesį tvarkingai sumoku abonentinį mokestį „Viasat“ bendrovei, kurios vienintelės retransliuojamas programas galime matyti.

Moku ir už tas programas, kurių nežiūriu, bet jos įtrauktos į vadinamąjį „programų paketą“. Taip sumoku ir už nemažą kiekį rusiškų televizijos programų.

Žiniasklaida pastarosiomis dienomis skelbia: „Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį trims mėnesiams uždraudė retransliuoti visą rusiško kanalo „RTR Planeta“ programą“. Sprendimas teisingas, tačiau dar kartą verčiantis ieškoti atsakymo į paprastą klausimą: kodėl aš, paprastas televizijos retransliuotojų paslaugų vartotojas, esu verčiamas mokėti už tokių programų retransliavimą, net ir tuo atveju, kai aš tokių programų nepageidauju žiūrėti ir net nežiūriu. Mokėsiu net ir po to, kai kažkurią programą visiškai teisingai LRTK uždraudžia transliuoti.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) ką tik viešai paskelbtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ teigia: „Vienas iš Rusijos įtakos instrumentų įgyvendinant informacinės ir ideologinės paskatos uždavinius Lietuvoje buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“, Lietuvoje retransliuojami Rusijos televizijos kanalai, rusiškos interneto svetainės“.

VSD taip pat pabrėžia, kad „pagrindiniai 2014 m. Rusijos vykdytos informacinės politikos tikslai – skleisti dezinformaciją apie Lietuvos vykdomą užsienio ir vidaus politiką, diskredituoti Lietuvos narystę ES ir NATO, kuri Lietuvos kaip nebrandžios demokratijos šalies įvaizdį, menkinti Lietuvos energetikos politikos pasiekimus“.

Skaityti daugiau...

Lietuvoje prasideda pratybos, kuriose dalyvaus kariai iš keturių NATO šalių

alfa.lt 2015-04-13

Lietuvoje pirmadienį prasideda karinės pratybos „Ugninis griausmas“, kuriose dalyvaus apie 450 karių iš Lietuvos, JAV, Lenkijos ir Portugalijos.

Pirmą kartą į šias pratybas atgabentos JAV artilerijos sistemos „Paladin“, kurių šaudymo nuotolis yra iki 30 kilometrų.

Pratybos rengiamos Generolo Povilo Plechavičiaus poligone Klaipėdos rajone ir Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje. Pratybos vyks iki balandžio 24 dienos.

Pratybų metu artilerijos vienetai vykdys pakrančių apsaugą ir slopins taikinius jūroje, o minosvaidžių būriai užtikrins netiesioginės ugnies paramą, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Skaityti daugiau...

Prie JAV krantų – Rusijos kariniai lėktuvai: kai suskamba telefonas, stoja širdis

Prie JAV krantų – Rusijos kariniai lėktuvai: kai suskamba telefonas, stoja širdis

delfi.lt 2015-04-12

 

JAV karinių oro pajėgų pulkininkas Frankas Floresas pro galingus žiūronus stebi įtartiną tašką, esantį maždaug už maždaug 80 kilometrų į vakarus už Beringo sąsiaurio.

 

„Ten žemyninė valstybės teritorija“, – sako. Taip, ten Sibiras – Azijoje esančios Rusijos dalis, skelbia latimes.com.

„Tin City“ – nedidelė Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų radaro stotis, pavadinta senos šachtos vardu, įsikūrusi apledėjusio kalno viršūnėje, vos 80 kilometrų žemiau Šiaurės poliaračio, toli nuo kelių ir net nuo medžių.

Pentagonas šį objektą kontroliuoja jau labai seniai, įkurdino ten ilgo nuotolio radaro stotį, turėjusią užkirsti kelią netikėtai Sovietų Sąjungos atakai.

Praeitais metais JAV F-22 naikintuvai ten kilo apie 10 kartų – net du kartus dažniau nei 2013 metais. Jie stebėjo ir fotografavo Rusijos Tu-95 bombonešius ir MiG-31 naikintuvus, skraidžiusius virš Beringo jūros ir piktybiškai nesusisiekusius su JAV oro erdvės kontrolės centrais. Maža to, jie nepasivargino įsijungti radijo atsakiklių, kurie įprastai siunčia atpažinimo signalus.

Skaityti daugiau...

Ar Didysis septynetas priims aštuntąjį narį?

alfa.lt 2015-04-12

 

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį atmetė pasiūlymą į G7 susitikimą pakviesti ir Rusijos prezidentą, praneša „Reuters“.

Pernai G7 narės susitiko be Vladimiro Putino, taip protestuodamos prieš Rusijos veiksmus Kryme. Šįkart nuspręsta Rusijos lyderio nekviesti dėl Minsko susitarimo negerbimo ir toliau vykstančių kovų Rytų Ukrainoje.

Kai kurie Vokietijos kairiųjų partijos politikai teigia, kad Rusija yra būtina, siekiant išspręsti tarptautines problemas, todėl G7 turėtų vėl tapti G8.

Birželį vyksiančiame susitikime kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kanados, Italijos ir Japonijos vadovus priims Bavarijos pilyje.

Skaityti daugiau...

G. Mažeikis. Kiek baikštūs inteligentai dar tarnaus nomenklatūrai?

Gintautas Mažeikis

 

delfi.lt 2015-04-10
Postsovietinėse šalyse kūrybinė klasė gimė iš „inteligencijos“, iš klasinio „tarpsluoksnio“. Ir ši genezė vis dar ir iš esmės lemia naujosios, kūrybinės klasės negebėjimą kurti ir organizuoti valstybę pagal save: savo gebėjimus, interesus, galimybes.

Ir šiandien lieka visiškai neapibrėžtos kūrybinės klasės politinės saviorganizacijos formos. O prieš dešimtmetį kaip parodija pasirodžiusi Arūno Valinsko vadovaujama „Tautos prisikėlimo partija“ neįkūnijo jokių šios naujos klasės interesų, vizijų. Tačiau klasė nėra partija, ir save politiškai gali suvokti ir realizuoti labai įvairiai, nebūtinai vadovaujantis senamadiškais vienybės, solidarumo, drausmės, diktatūros principais.

Akivaizdu, kad šis pokalbis yra apie kūrybinės klasės politinį sąmoningumą Lietuvoje yra jau pribrendęs, nežiūrint į tai, kokie yra bejėgiai mokytojai ir dėstytojai, žurnalistai ar reklamos agentūrų darbuotojai, programuotojai ir menininkai formuluojant ir atstovaujant savo pasaulio suvokimą, ginant savo politinius idealus ir paverčiant juos teisinėmis praktikomis. Ir net jei pati idėja „kūrybinė klasė“ vis dar atrodo svetimkūnis, neprigijęs implantas, vis dėlto modernizacijos operacija jau atlikta ir tenka skaitytis su faktu: kūrybinė klasė, menka ir savęs nesuvokianti, sau susvetimėjusi ir save nuolatos išduodanti, jau yra. 

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Žmonių partija
  2. A. Kubilius dėl šauktinių siūlo neapgaudinėti savęs
  3. Skandinavijos šalys sutarė ginti Baltijos regioną nuo Rusijos
  4. Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas