• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Latvijos rusai Maskvos vilionėms lengvai nepasiduoda

LŽ
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 2015-04-07 06:00
"Nepiliečio pasas" - tokį dokumentą galimą gauti tik Latvijoje. twimg.com nuotrauka
Pi­lie­ty­bės ne­tu­rin­tiems Lat­vi­jos ru­sams at­sto­vau­jan­čios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas ne­se­niai krei­pė­si pa­gal­bos į Ru­si­jos Dū­mą. Tai tik vie­nas iš nau­jau­sių ban­dy­mų stip­rin­ti Mask­vos ir šio­je Bal­ti­jos vals­ty­bė­je gy­ve­nan­čių ru­sų san­ty­kius. To­kia ten­den­ci­ja, tu­rint ome­ny­je hib­ri­di­nį Vla­di­mi­ro Pu­ti­no ka­rą Ukrai­no­je, ke­lia ne­ri­mą, ta­čiau dėl su­sis­kal­džiu­sios Lat­vi­jos ru­sų bend­ruo­me­nės ji ga­li ir ne­duo­ti Krem­liaus no­ri­mų re­zul­ta­tų.

Per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų dau­gy­bė ru­sų ga­vo Lat­vi­jos pa­sus, bet net ir ne­tu­rin­tie­ji ša­lies pi­lie­ty­bės yra iš­ti­ki­mi Ry­gai. Jie ir pa­tys pa­ten­kin­ti gy­ve­ni­mu Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė­je, ir no­ri, kad čia aug­tų jų vai­kai. Pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je at­lik­ta apk­lau­sa at­sklei­dė, jog dau­gu­ma šio­se vals­ty­bė­se įsi­kū­ru­sių ru­sų ger­bia „is­to­ri­nės tė­vy­nės“, kaip pa­tys ją api­bū­di­na, kul­tū­rą ir lai­ko sa­ve bend­ruo­me­ne, ta­čiau na­mais va­di­na ša­lis, ku­rio­se gy­ve­na. Nors toks mąs­ty­mas daž­nes­nis tarp jau­ni­mo, gi­mu­sio Lie­tu­vo­je ar Lat­vi­jo­je, taip ma­no ir ne vie­nas Ru­si­jo­je gi­męs žmo­gus, ne­tu­rin­tis tų vals­ty­bių pi­lie­ty­bės. Dau­gu­ma jų ti­ki­no, kad ne­iš­vyk­tų iš Lie­tu­vos ar Lat­vi­jos, net jei Ru­si­jo­je jiems bū­tų už­ti­krin­tas eko­no­mi­nis sau­gu­mas.

Skaityti daugiau...

Baltijos šalys gali tapti lemtinga riba Rusijai

delfi.lt 2015-04-07

Stanfordo universiteto profesorius Normanas M. Naimarkas – vienas žinomiausių JAV Rytų ir Centrinės Europos ekspertų, tyrinėjantis šio regiono naujausiųjų laikų istoriją bei genocidus ir etninius valymus. Jis yra garsių mokslinių knygų Rusai Vokietijoje: sovietų okupuotos zonos istorija, 1995, Stalino genocidai: žmogaus teisės ir nusikaltimai žmogiškumui, 2001, ir Neapykantos ugnys: etninis valymas XX-ojo amžiaus Europoje, 2010, autorius.

- Matant besitęsiančią Rusijos invaziją Ukrainoje, Lietuvoje ką tik grąžinta šauktinių kariuomenė. Ar manote, kad Rusija turi ketinimų įsiveržti į Baltijos šalis? Ar tokiu atveju NATO ir JAV tikrai jas gintų?

- Tai, kad žmonės Baltijos šalyse stipriai nerimauja dėl įvykių Ukrainoje, yra visiškai suprantama, tačiau manau, kad rimtai baimintis nėra pagrindo. Esu įsitikinęs, kad ir NATO, ir JAV vykdys savo įsipareigojimus Baltijos šalims. Žinoma, JAV nebenori veltis į karą Europoje, bet tokia nuostata galioja tik iki tam tikros ribos. Jei neoficialiai nubrėžta riba būtų peržengta, neabejoju, kad JAV pozicija iš esmės pasikeistų.

- Kur ta riba?

- Tarkime, Rusija atimtų Mariupolį ar kažkas nutiktų Charkove. Nors nesu tikras dėl Mariupolio, manau, kad JAV nėra pasirengusi leisti jį atimti. Arba Putinas perorganizuotų savo karines pajėgas taip, jog atrodytų, kad taikosi į Kijevą. Manau, to pakaktų.

- Ir kokių JAV veiksmų tokiu atveju galima tikėtis?

- Greičiausiai JAV imtųsi ginkluoti ukrainiečius. Bet problema čia ta, kad su įranga reikėtų siųsti ir daugybę konsultantų išmokyti žmones tą įrangą naudoti ir užtikrinti, kad ji nebus sugadinta ar parduota. Korupcijos lygis Ukrainoje – nepaprastai aukštas. Jaučiu didelę simpatiją ukrainiečiams, skaudu dėl jų, tačiau didelė dalis problemos yra tai, kad kol kas ši visuomenė turi didžiulių vidinių problemų ir, deja, viena jų – didžiulė korupcija.

O Baltijos šalys tikrai yra riba, kurią peržengusi Rusija labai stipriai nukentėtų. Ir jie tai žino.
Nežinau, ar Baltijos šalyse žmonės tai gerai suvokia, tačiau kariniu požiūriu Rusija yra gana silpna – ypač palyginus su JAV ar NATO. Jie neturi nei aukščiausio lygio įrangos, nei adekvačiai parengtų žmonių. Bet ta šalis dar yra pakankamai didelė ir stipri, kad galėtų padaryti daug žalos periferijoje – kaip, tarkime, Gruzijoje. Bet stumdyti Gruziją yra tas pats kaip stumdyti, pavyzdžiui, Panamą, o terorizuoti Ukrainą – dar lengviau, nes net ir šiandien ukrainiečiai neturi tikrų karinių pajėgų.

Skaityti daugiau...

Su šv. Velykom!

prisikelimas

Kaip galima parduoti velniui sielą

Kaip galima parduoti velniui sielądelfi.lt 2015-04-03

Noras smagiai gyventi ir nuojauta kainos, kurią po mirties reikės už tai sumokėti – populiariausia bestseleriais tapusių knygų, filmų tema. Siužetai skiriasi, tačiau esmė ta pati: siekiamybė būti gražiu, turtingu, populiariu ir neišvengiami kompromisai su sąžine.

Už kiek parduotum savo sielą velniui – tiesus klausimas tikintiems ir netikintiems DELFI skaitytojams. Populiariausias atsakymas – nė už kiek. Tačiau ar tikrai?

Gyventi čia ir dabar – apčiuopiamiau už Amžinybę, juolab kai nesi tikras, kad po mirties, kaip sakė vysk. Kęstutis Kėvalas, nebūsi vien trąša žemei. Taigi, kaip yra su tuo sielos pardavimu, – DELFI klausė teologo Valdo Mackelos.

– Posakyje „parduoti sielą“ svarbūs abu žodžiai. „Parduoti“ reiškia sandėrį, prekybą. Siela anksčiau buvo suprantama kaip Dievo paveikslas žmoguje, kaip dvasinis nemirtingas jo pradas, dabar – dažniau kaip žmogaus protas, jausmai, valia, tačiau visų pirma tai – pats žmogus.

Skaityti daugiau...

A. Kubilius. Nebijokime pasitikėti naująja karta

Andrius Kubiliusdelfi.lt 2015-04-02

Prisimindamas nemirtingus šv. Jono Pauliaus II žodžius, galiu pasakyti, kad šiandien ir mums verta jo žodžius sau pakartoti – nebijokime!

Pirma, verta nebijoti pripažinti, jog gyvenimas yra įdomus ir iš esmės gražus. Todėl daugiau džiaukimės ir daugiau šypsokimės! Tai taikau ypač sau.

Taip pat noriu pasakyti, kad man gyvenimas įrodė, jog verta nebijoti pagirti šalia esantįjį, net jeigu ir nėra labai už ką.

Todėl, pirmiausia nebijokime padėkoti visiems savo bendražygiams už rinkimų rezultatus. Kur pasisekė, kur nepasisekė – visi žinome, bet visi dirbome, stengėmės ir todėl – nuoširdžiai ačiū. Išvadas, ką reikia taisyti, ką reikia gerinti, ką reikia stiprinti – pasidarysime savo ruožtu, bet šiandien tiesiog paspauskime vienas kitam ranką ir pasakykime vyrišką (ar moterišką) tylų „ačiū“. Ir kiekvienas sau tyliai pasakykime: betgi aš asmeniškai galėjau daugiau padaryti ir daugiau prisidėti prie bendro rezultato.

Skaityti daugiau...

„Gazprom“ atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą

alfa.lt 2015-04-02

Lietuvai pernai rudenį baigus pertvarkyti dujų sektorių pagal ES trečiojo energetiko paketo reikalavimus ir Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ galutinai pasitraukus iš Lietuvos dujų verslo, koncernas atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą dėl šio paketo įgyvendinimo.

Arbitražas nutraukė „Gazprom“ inicijuotą bylą, pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, tokios ginčo baigties ir tikėtasi nuo pat ginčo pradžios.

Siekdamas sustabdyti arba užkirsti kelią „Gazprom“ iš dalies valdytos bendrovės „Lietuvos dujos“ pertvarkai, arbitražo bylą prieš Lietuvą „Gazprom“ inicijavo 2012 metais.

„Lietuva visada teigė, kad „Gazprom“ pretenzijos ir nepasitenkinimas neturi pagrindo, o „Gazprom“ investicijos nenukentėjo. Lietuva reformavo dujų sektorių, siekdama strateginio tikslo - diversifikuotos ir efektyviai veikiančios bendrosios dujų rinkos, kurioje vartotojai turi pasirinkimą, o monopolinės kompanijos negali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi“, - rašoma pranešime spaudai.

Skaityti daugiau...

Minint Jono Pauliaus II mirties metines Pranciškus prisimena pontifiko kančias

alfa.lt 2015-04-02

Popiežius Pranciškus prisimena šv. Joną Paulių II kaip puikų kančių pavyzdį, artėjant 10-osioms ilgai su Parkinsono liga kovojusio lenkų kilmės pontifiko mirties metinėms.

Šv. Petro aikštėje į bendrąją audienciją susirinkę maldininkai ir turistai Pranciškaus žodžius apie Joną Paulių II palydėjo plojimais.

Jonas Paulius II mirė Apaštališkuose rūmuose, kurių langai žvelgia į Šv. Petro aikštę, 2005 metų balandžio 2 dieną, būdamas 84 metų. Pernai jis buvo paskelbtas šventuoju.

Energingas ir sportiškas 1978 metais Bažnyčios vadovu išrinktas Jonas Paulius išliko veiklus ir paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, kai jo jėgas atėmė Parkinsono liga.

Pranciškus taip pat paragino sergančius žmones „su džiaugsmu nešti kančios kryžių, kaip jis mus mokė“.

Kaip ginsis demokratija?

Arvydas ANUŠAUSKAS

lzinios.lt 2015-04-02 06:00
Straips­nis skir­tas tiems, ku­rie ma­no, jog Lie­tu­va yra de­mo­kra­ti­nė vals­ty­bė. Taip, ne­to­bu­la, su trū­ku­mais, ta­čiau de­mo­kra­ti­nė ir lais­va. Straips­nio ga­li ne­skai­ty­ti ir tie, ku­rie ne­ski­ria Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) ir KGB, emig­ra­ci­jos ir de­por­ta­ci­jos, par­ti­jų pliu­ra­liz­mo ir vien­par­ti­nio to­ta­li­ta­ri­nio val­dy­mo. Taip ra­šy­da­mas la­bai są­mo­nin­gai sie­kiu su­tau­py­ti mi­nė­tai au­di­to­ri­jai lai­ko - ga­lės jį pa­nau­do­ti ra­šy­da­ma ko­men­ta­rus. Vis tiek tai jos pa­grin­di­nis dar­bas. Kar­tais mo­ka­mas, kar­tais - ne.

Prieš ke­lias sa­vai­tes, dar iki gar­sių­jų kra­tų pas or­ga­ni­zuo­tų gru­pių „ko­vai“ su Lie­tu­vos vals­ty­be na­rius, pa­skel­biau, kad Ru­si­jai są­mo­nin­gai tal­ki­na ke­lias­de­šimt žmo­nių. Įvai­riais bū­dais, dėl įvai­rių mo­ty­vų. Kaip sa­ko­ma ir VSD apž­val­go­je - jų ideo­lo­gi­nis va­kuu­mas lei­džia įtrauk­ti įvai­rių pa­žiū­rų žmo­nes. Ta­čiau dėl įvar­di­ji­mo „ke­lias­de­šimt“ su­lau­kiau pliūps­nio gra­si­ni­mų elek­tro­ni­niu pa­štu ir so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. „Ke­lias­de­šimt“ ne­si­ruo­šė taiks­ty­tis su to­kiu ma­žy­bi­niu apib­rė­ži­mu ir rei­ka­la­vo su­ras­ti žo­dį „tūks­tan­čiai“, grū­mo­da­mi bū­si­mu Si­bi­ru ir lin­kė­da­mi ne­pa­mirš­ti ve­žio­tis kas­tu­vo, ku­rio ga­li ir pri­reik­ti... Ta­čiau vi­sas šis skur­dus žo­dy­nas bu­vo im­por­tuo­tas iš tų pa­čių ke­lių de­šim­čių ak­ty­vių Lugandono ir Vla­di­mi­ro Pu­ti­no po­li­ti­kos gar­bin­to­jų...

Da­bar pa­skel­bus ka­ri­nės ir ci­vi­li­nės žval­gy­bos bei kontrž­val­gy­bos par­eng­tą grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mą ga­li­ma kal­bė­ti ir at­vi­riau, ir aiš­kiau. Juk Ru­si­jai per­nai pra­dė­jus at­vi­rai lau­žy­ti tarp­tau­ti­nius su­si­ta­ri­mus, siun­čiant ka­riuo­me­nę į Ukrai­ną ir nuo­lat de­mons­truo­jant mi­li­ta­ris­ti­nį po­ten­cia­lą Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, Lie­tu­vo­je iš kar­to pa­si­gir­do bam­bė­ji­mas apie pre­zi­den­tės kurs­to­mą ka­rą, Lie­tu­vos mi­li­ta­ri­za­vi­mą ir, kas bai­siau­sia - šauk­ti­nių grą­ži­ni­mą į ka­riuo­me­nės struk­tū­rą. Čia jau ne­kal­bė­siu apie prie­žas­ti­nius ry­šius ar ele­men­ta­rią lo­gi­ką, ta­čiau pa­grin­di­nę iš­va­dą ka­ri­nė žval­gy­ba aiš­kiai įvar­di­jo - Ru­si­jos veiks­mai kar­di­na­liai kei­čia jos kai­my­nių sau­gu­mo ap­lin­ką. Nau­do­ti ne­kon­ven­ci­nes prie­mo­nes ga­li ryž­tis ir prieš NA­TO vals­ty­bę.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Įspėjo dėl Rusijos planų Ukrainoje
  2. Meras Šimašius paskelbė komandą: atskleidė vicemerus, paskirstė postus
  3. A. Kubilius prabilo apie pasiūlymą dirbti P. Porošenkos komandoje: sutikau
  4. V. Putinas ėmėsi ginklavimosi: tai liečia ir Lietuvą

Puslapis 812 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 807
  • 808
  • 809
  • 810
  • 811
  • 812
  • 813
  • 814
  • 815
  • 816
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis