Svarbu
Registracija
VSD: prorusiškos grupuotės Lietuvoje su karine parama gali tapti pavojingos
delfi.lt 2015-03-30
Kraštutinės prorusiškos grupuotės Lietuvoje yra menkos, neturi visuomenės palaikymo, bet atsiradus karinei paramai, jos gali tapti pavojingos, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas.
Įspėja apie Rusijos veiksmus Kaliningrade
delfi.lt 2015-03-30
Nepaisant 2014 m. Lietuvos gamtinių dujų sektoriuje įvykusių esminių teigiamų pokyčių, buvo stebimi koncerno „Gazprom“ bandymai išlaikyti įtaką Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, praneša Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Pasak VSD, 2014 m. Rusijos subjektai aktyviai kritikavo Lietuvos pasirinkimą statyti Klaipėdos SGD terminalą, taip pat įvairiais būdais siekė sukliudyti Baltijos regione kurti efektyviai funkcionuojančią, diversifikuotą gamtinių dujų rinką.
„Trumpalaikėje perspektyvoje Lietuvos energetinį saugumą gali tiesiogiai veikti Rusijos politikų siekis stiprinti Kaliningrado srities energetinį saugumą“, - rašoma VSD parengtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.
Dokumente nurodoma, kad Rusijos vadovybė sieja Kaliningrado anklavo energetinio saugumo klausimą su Baltijos valstybių planais sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais ir išskiria šias prioritetines Kaliningrado srities energetikos vystymo kryptis: nauji elektros generavimo projektai, vidinių ir išorinių srities elektros perdavimo linijų stiprinimas, nepriklausomas nuo tranzito per Lietuvą gamtinių dujų tiekimas.
„Pastaruosius kelerius metus Rusijai aktyviai siekiant, kad dujų tiekimas Kaliningrado sričiai kuo mažiau priklausytų nuo tranzito per Lietuvą, buvo pradėti įgyvendinti SGD importo terminalo ir požeminės dujų saugyklos projektai“, - teigiama minėtame vertinime.
D. Grybauskaitė: Baltijos šalys turi būti pasiruošusios
delfi.lt 2015-03-27
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kauno Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus pasveikino Generolo Povilo Plechavičiaus mokyklos kadetus ir priėmė jų priesaikas.
„Šiandien, kai Laisvės išsaugojimas vėl tampa realiu iššūkiu, jūsų ryžtas tarnauti Lietuvai dar labiau stiprina mūsų vienybės jausmą. Jis skatina tikėti, kad esame ir būsime nepalaužiami, nes visada priimsime pareigą saugoti ir ginti savo Tėvynę“, - sakė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, šis jaunų žmonių įsipareigojimas Lietuvai yra suvokiamas kaip svarbiausias, visus sutelkiantis tikslas, drąsos, atsidavimo ir pilietinės brandos požymis.
Daugumai jaunųjų kadetų ši priesaika yra pirmoji gyvenime. Ji, pasak Prezidentės, reiškia apsisprendimą eiti nelengvu, tačiau garbingu keliu. Tai galimybė tapti pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms.
Prieš 21 m. kaip Jaunojo kario būrelis visuomeniniais pagrindais įkurta mokykla 2012 m. tapo bendrojo ugdymo mokykla. Tai vienintelė tokio pobūdžio įstaiga mūsų šalyje, kurioje ugdomi sausumos kadetai. Čia mokosi 323 mokiniai. Šiemet kadetų priesaiką priims 115 jaunuolių.
Šaukimas į kariuomenę – gegužės 11-ąją
lzinios.lt 2015-03-27
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą, kad šiais metais šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia yra gegužės 11-oji, informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak ministerijos, numatytą dieną, stebint visuomenės atstovams, bus sudaromi šių metų karo prievolininkų sąrašai ir jiems bus pradėti siųsti šaukimo pranešimai į nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Iš viso šiemet planuojama pašaukti 3 tūkst. jaunuolių, dalis jų turėtų ateiti savo noru.
„Nors oficiali šaukimo pradžia yra tik gegužės mėnesį, kviečiu visus vaikinus ir merginas nuo 18 iki 38 metų, norinčius savanoriškai atlikti pareigą tėvynei, jau dabar registruotis artimiausiuose Karo prievolės administravimo skyriuose. Atėję savanoriškai jie turės pirmenybę pasirinkti norimą tarnybos vietą“, – pranešime sako J.Olekas.
Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pažymi, kad gegužės 11-ąją sudarytas sąrašas bus visų šaukiamojo amžiaus jaunuolių, o ne pačių šauktinių.
Dėl Lukiškių aikštės kryžiuojamos ietys
lzinios.lt 2015-03-27
Artėjantį Nepriklausomybės šimtmetį Lietuva gali pasitikti taip ir nesutvarkiusi reprezentaciniams renginiams numatytos centrinės – Lukiškių – aikštės. Nors šios vietos rekonstrukcijos planai skelbiami jau kelis dešimtmečius, aikštė ir toliau nelabai keičiasi nuo tada, kai virš jos kilo Lenino paminklas.
„Jokios informacijos iš atsakingų institucijų, kad būtų pradėta rengtis įgyvendinti projektus, neturiu“, - „Lietuvos žinioms“ tvirtino Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas. Jo vadovaujamos „ARCH studijos“ projektas „Ramybė“ – architektūrinis Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendimas – dar 2011 metais buvo paskelbtas Aplinkos ministerijos organizuoto konkurso nugalėtoju. Po dvejų metų kitos valstybės institucijos – Kultūros ministerijos – rengto Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo konkurso, skirto meninės idėjos projektui atrinkti, laimėtoju buvo pripažintas skulptorius profesorius Vidmantas Gylikis, pristatęs skulptūrą „Tautos dvasia“.
Nuo tada valstybės institucijos nepadarė nieko, kad atrinkti projektai būtų pradėti įgyvendinti ir Lukiškių aikštė sutvarkyta iki numatytos datos – 2018 metais planuojamo iškilmingai paminėti Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio. „Nors konkursai įvyko, šiandien galutinio sprendimo dėl Lukiškių aikštės rekonstrukcijos nėra. Viena didžiausių problemų yra tai, kad visuomenė turi labai skirtingas aikštės sutvarkymo vizijas. Viena visuomenės dalis pageidauja jaukios laisvalaikio erdvės miesto centre, kita ten norėtų matyti amžinosios ugnies aukurą, Laisvės kovotojų atminimo įamžinimą. Kultūros ir Aplinkos ministerijų konkursais bandyta ieškoti bendro šių pozicijų vardiklio, ir tam tikra prasme pavyko tai padaryti – laimėtojai išrinkti, tačiau dėl to, kad visuomenės grupės turi radikaliai skirtingą aikštės viziją, konkurso rezultatais liko nepatenkintos abi", - taip į LŽ klausimą apie Lukiškių aikštės rekonstrukcijos perspektyvas atsakė Vyriausybės kanceliarijos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius.
Agresiją patyrusios Gruzijos pamokos Lietuvai
lzinios.lt 2015-03-25
Įvykiai Ukrainoje paskatino Lietuvos vadovus rimtai susirūpinti krašto gynybos reikalais. Vis dėlto ukrainiečių kova su agresoriumi, sąlygos, kuriomis jie šiuo metu gina savo nepriklausomybę, vargu ar galėtų būti tinkama patirtis mūsų šaliai. Juk Lietuva ir pagal teritorijos dydį, ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal gynybos pajėgumą gerokai skiriasi nuo Ukrainos.
Visai kas kita - Gruzija, kuri dar 2008-ųjų rugpjūtį susidūrė su Rusijos karo mašina. Šio karo patirtis rodo, kad net maža valstybė gali duoti garbingą atkirtį kur kas galingesniam agresoriui. Lietuvoje diskutuojama, ar tokios priemonės kaip šaukimas į kariuomenę ir lengvosios ginkluotės pirkimas gali būti efektyvios užpuolus šalį. Anot plk. Z. Tomauri, šios priemonės padėtų, jei kritiniu atveju jomis būtų tinkamai pasinaudota.
Nuogąstavimai - ne tušti
- Mūsų šalyje baiminamasi, kad po Ukrainos būtent Lietuva gali tapti kitu Rusijos taikiniu. Ar tokie nuogąstavimai pagrįsti?
Z. Tomauri: - Pagrindo nerimauti yra, nes Rusija - nenuspėjama. Vis dėlto manau, kad jei Europa laikysis išvien, Rusija nedrįs žengti žingsnio, kurio pasekmėms ji nepasirengusi. Kita vertus, gana tikėtina sulaukti provokacijų iš Rusijos. Todėl Lietuva turi tam ruoštis, stiprinti savo gynybą ir planuoti veiksmus, kurių imtųsi susiklosčius tokiam scenarijui.
Siūlymui dėl šauktinių – D. Grybauskaitės kritika
delfi.lt 2015-03-26
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kategoriškai atmeta siūlymus, kad pustuščius batalionus būtų galima papildyti ir iš kalėjimų.
Pasak šalies vadovės, kai kurios diskusijos Seime yra „keistos ir kraštutinės“, užmirštant, kad kariuomenė - valstybės atspindys.
„Kai kurios diskusijos Seime yra keistos ir kraštutinės, tikrai ne visoms galima pritarti, kai kurie pasiūlymai net norėtų, kad mes šauktinių kariuomenę formuotume vos ne iš kalinių, čia galbūt truputį šaržuoju, bet tokių pasiūlymų neverta diskutuoti, mūsų kariuomenė yra valstybės atspindys, turime daug gražaus jaunimo kuris savanoriškai ateis“, - ketvirtadienį Lietuvos radijui sakė D. Grybauskaitė.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę pakviesti 3-3,5 tūkst. šauktinių.
Europa negali kapituliuoti prieš V. Putiną
|
Vytautas LANDSBERGIS |
lzinios.lt 2015-03-26 06:00 |
Atmesdama Ukrainos tapatybę, Europos Sąjunga pasiduoda šiandieninei Rusijos politikai ir turi prisiimti didelę atsakomybę. Žiūrint vakarietiškai, agresija Ukrainoje nukreipta prieš „kažką“, prieš nežinomuosius. Toks Europos Sąjungos mąstymas palankus Rusijos agresijai.
Panašiai buvo ir tada, kai Baltijos valstybės norėjo atsikovoti nepriklausomybę. Tuo metu Vakarų spaudoje pasirodydavo straipsnių, esą Baltijos šalių iš viso nebuvę, jos tebuvusios Rusijos provincijos. Toks teigimas - visiškai melagingas, kaip ir nuolatiniai tvirtinimai, kad Baltijos valstybės buvo teisėta Sovietų Sąjungos dalis. Iš tikrųjų, kai Stalinas laikinai okupavo tris respublikas, jos atkūrė nepriklausomybę kaip buvusios Tautų Sąjungos narės.
1919-1922 metais Ukraina taip pat buvo nepriklausoma respublika, pripažinta daugelio kaimynių valstybių. Tačiau ji buvo užpulta Raudonosios armijos ir priverstinai inkorporuota į Sovietų Sąjungą. Ukrainos suverenitetas vėliau patvirtintas ir 1994 metų Budapešto memorandumu. Rusija, Didžioji Britanija ir JAV garantavo sutarties laikymąsi, tačiau ištesėjo tik Ukraina.