Rusijos interneto troliai pluša po 12 valandų per parą

Bu­vęs Ru­si­jos „tro­lių fab­ri­ko“ bend­ra­dar­bis pa­pa­sa­ko­jo apie ap­mo­ka­mų ko­men­ta­to­rių dar­bą. Pro­pa­gan­dą ir de­zin­for­ma­ci­ją jie sklei­džia ne tik sa­vo ša­lies in­ter­ne­to por­ta­luo­se bei fo­ru­muo­se, mo­kan­tie­ji už­sie­nio kal­bų už di­des­nį at­ly­gį ter­šia ki­tų vals­ty­bių vir­tua­lią erd­vę.

In­ter­ne­to tro­liu va­di­na­mas as­muo, ku­ris pri­si­jun­gia prie ži­niask­lai­dos prie­mo­nės, so­cia­li­nio tink­lo ar su­si­for­ma­vu­sios bend­ruo­me­nės, sa­ky­ki­me, nau­jie­nų gru­pės ar­ba fo­ru­mo, ir skel­bia kurs­tan­čias, gru­bias ar­ba įžei­džian­čias ži­nu­tes, siek­da­mas iš­pro­vo­kuo­ti ir su­kir­šin­ti ki­tus bend­rau­jan­čiuo­sius, pa­skleis­ti klai­din­gą ži­nią, de­zin­for­muo­ti, ko­men­ta­rą nau­do­jant kaip pro­pa­gan­dos įran­kį. Ru­si­jo­je di­de­lę da­lį po­li­ti­nių ži­nu­čių ir ko­men­ta­rų in­ter­ne­te ra­šo va­di­na­mie­ji Krem­liaus tro­liai, dir­ban­tys pa­gal eta­tą ir už tai gau­nan­tys at­ly­gį. Jie ga­no­si ži­niask­lai­dos por­ta­luo­se, fo­ru­muo­se, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Vie­nas "tro­lių fab­ri­kų", kon­to­ra, pa­va­din­ta "In­ter­ne­to ty­ri­mai", vi­są par­ą dir­ba Sankt Pe­ter­bur­ge. Ne­se­niai ke­le­tą mė­ne­sių ten dar­ba­vo­si tink­la­raš­ti­nin­kas Ma­ra­tas Burk­har­das. Bai­gęs "tro­li­ni­mo kar­je­rą", įspū­džiais ir to­kios veik­los bū­dais pa­si­da­li­jo su "Lais­vės ra­di­jo" por­ta­lu. Ma­ra­tas tei­gė, kad šio dar­bo ėmė­si iš avan­tiū­riz­mo, nes ma­no, kad ki­tur nie­ko pa­na­šaus ne­bū­tų pa­ty­ręs.

Dar­bas pamainomis

Pa­tek­ti į įstai­gą, va­di­na­mą "In­ter­ne­to ty­ri­mais", ne­bu­vo pa­pras­ta. Rei­kė­jo ra­šy­ti teks­tus, pa­gal ku­riuos spren­dė, pri­ims ar ne į to­kią "li­te­ra­tū­ros sri­tį", kaip ko­men­ta­rų ra­šy­mas. Te­mos bu­vo nuo ve­ge­ta­riz­mo iki Ru­si­jos hu­ma­ni­ta­ri­nės vilks­ti­nės į Don­ba­są Ukrai­no­je. Li­be­ra­lių, va­ka­rie­tiš­kų pa­žiū­rų tink­la­raš­ti­nin­kui te­ko pa­sis­teng­ti, kad ne­at­sisk­leis­tų, nes ki­taip bū­tų pra­va­ry­tas. Jo tei­gi­mu, įstai­go­je vyk­do­ma griež­ta ideo­lo­gi­nė kon­tro­lė. Vis dėl­to pa­vy­ko, ir Ma­ra­tas pra­dė­jo dirb­ti mo­der­nia­me tri­jų aukš­tų pa­sta­te, ku­ria­me yra įvai­rių sky­rių ir daug ka­bi­ne­tų. Tie­sa, jis pa­sa­ko­jo, kad nie­kas prie ko­le­gų dar­bo vie­tų ne­šmi­ri­nė­ja, kiek­vie­nas ži­no, ką tu­ri nu­veik­ti. Vie­ni ra­šo ko­men­ta­rus, ki­ti ku­ria ir mon­tuo­ja pa­veiks­lė­lius, nuo­trau­kas, vaiz­do įra­šus. Sky­riu­je, ku­ria­me dir­bo vai­ki­nas, bu­vo 20 dar­buo­to­jų. "Tai ti­kras fab­ri­kas, ku­ria­me yra ga­my­bi­nės nor­mos, kai jas įvyk­dai, už­dirb­ti 45 tūkst. rub­lių at­ly­gi­ni­mą, - pa­sa­ko­jo tink­la­raš­ti­nin­kas. - O nor­ma yra 135 ko­men­ta­rai per pa­mai­ną, trun­kan­čią 12 va­lan­dų die­ną ar­ba nak­tį. " Ma­ra­tas dirb­da­vo die­nos me­tu. Bū­da­vo dvi dar­bo die­nos, dvi - poil­sio ir vėl - dar­bo.

Skaityti daugiau...

G. Landsbergio siūlymui nutiestas kelias

alfa.lt 2015-03-26

Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje Briuselyje trečiadienį pritarė Lietuvos atstovo Gabrieliaus Landsbergio parengtam siūlymui suteikti Ukrainai 1,8 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą.

Už šį pasiūlymą balsavo 492 parlamentarai, prieš buvo 107, dar 13 susilaikė.

Pagalbos lėšas planuojama išmokėti trimis lygiomis paskolos dalimis iki kitų metų pirmojo ketvirčio, pradedant šia vasara. Pagalbą administruos Europos Komisija.

Pristatydamas siūlymą Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, G. Landsbergis teigė, kad tokio dydžio finansinė parama Ukrainai būtų didžiausia, kokią iki šiol Europos Sąjunga yra suteikusi trečiajai šaliai.

„Bet tai nėra taip svarbu, kaip kita politinė žinutė. Europos Sąjunga yra vieninga dėdama pastangas padėti Ukrainai ir paremti ją, kai pagalba jai yra labiausiai reikalinga“, – europarlamentarams sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad antradienį susitikęs su Ukrainos ekonomikos ministru Aivaru Abromavičiumi aptarė reformas, kurias bando vykdyti Ukrainos valdžia, tarp jų – kova su oligarchinėmis struktūromis ir korupcija.

„Jeigu mes norime, kad šalis, kuri iki šiol kovoja dėl savo teritorijos, galėtų stabilizuoti savo biudžetą ir ekonomiką, mes turime kuo greičiau suteikti jai lėšų“, – kalbėjo politikas.

Skaityti daugiau...

Rimti kaltinimai „Vilniaus energijai“ – biokurą pirko galimai 50 proc. brangiau

alfa.lt 2015-03-26

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“ sausio mėnesį šilumai gaminti reikalingą biokurą pirko gerokai brangiau nei pernai gruodį. Energetikos ministerijos skaičiavimu, vidutinė kaina, kurią „Vilniaus energija“ mokėjo už biokurą, sausio mėnesį išaugo beveik 40 proc., nors rinkoje kaina smarkiai nesikeitė.

Preliminariais duomenimis, vasarį įmonė už biokurą taip pat mokėjo gerokai daugiau nei kitos šilumos įmonės. Ministerija aiškinasi, ar „Vilniaus energija“ nepiktnaudžiauja, pirkdama biokurą išpūstomis kainomis iš susijusių tiekėjų.

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, kad kuo labiau gilinamasi į energetikos sektorių, tuo daugiau atranda naujų, tačiau ganėtinai neigiamai vertinamų dalykų. Dėl „Vilniaus energijos“ piktnaudžiavimo ministras pasiruošęs kreiptis į teisėsaugos organus.

Skaityti daugiau...

R. Šimašius išgirdo apie darbus, kurių teks imtis

Remigijus Šimašius, Dalia Grybauskaitėdelfi.lt 2015-03-24

Išrinktasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius antradienį susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite.

Po kiek daugiau nei pusvalandį trukusio pokalbio Prezidentūra akcentuoja, kad R. Šimašius turi iš esmės keisti Vilniaus valdymą.

„Vilnius svarbus ne tik vilniečiams. Jis svarbus visai valstybei“, - žurnalistams teigė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, pridurdama, kad dabartinė Vilniaus savivaldybė yra „neūkiškumo pavyzdys“.

Pasak jos, D. Grybauskaitė akcentavo, kad nauja Vilniaus valdžia „nuo pirmos dienos“ turi ieškoti galimybių miesto finansinės padėties stabilizavimo galimybių bei paviešinti galimai neteisėtus kadenciją baigiančios Vilniaus valdžios sandorius.

„Naujajam merui reikėtų audituoti ir paviešinti visus neteisėtus, nuostolingus ar rizinkus savivaldybės sandorius. Taip pat ypatingas dėmesys turi būti skiriamas viešųjų pirkimų skaidrumui. Konkurencija turi spręsti – o ne interesai ar kyšiai“, - kalbėjo D. Ulbinaitė.

Skaityti daugiau...

Įtakingiausių ir pavojingiausių Lietuvos oligarchų dešimtukas

Autorius: Eduardas Eigirdas, žurnalas "Valstybė". skyrius – Gordijo mazgas

Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad dažniausiai, kai Lietuvai nesiseka, kaltinami politikai, tačiau ne bet kurie, o būtent tie, kurie stengiasi priimti Lietuvai būtinus sprendimus.

O ar kas nors atsimena, kad dėl valstybės problemų būtų kaltinami tokie politikai kaip Viktoras Uspaskichas ar Rolandas Paksas?

Arba įtakingi verslininkai, valdantys žiniasklaidą ir akivaizdžiai darantys įtaką politiniams procesams?

Tikriausiai ne. Kažkodėl jie visada lieka šešėlyje.

Nei politikų, kurie su savo partijomis nuolat trinasi valdžioje, nei įtakingų verslo grupių, kurių interesai driekiasi nuo žiniasklaidos iki energetikos, niekas niekada dėl problemų Lietuvoje nekaltina.

Todėl jei ateityje susidursime su dideliais ekonominiais iššūkiais, nes nebūsime įvykdę reformų, visa kaltė bus verčiama prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Algirdui Butkevičiui ir visada dėl visko kaltiems Andriui Kubiliui bei Vytautui Landsbergiui, bet ne populistams ir stambiojo kapitalo atstovams, kurių įtaka, bent jau man, nekelia abejonių.

Žinoma, gal tai tik mano nuomonė, bet šiandien informacijos ir diskusijų apie šių ponų atsakomybę iš esmės nėra, tačiau ar tai, kad niekas apie jų atsakomybę nekalba, yra objektyvi realybė? O gal atvirkščiai – gal jie yra tokie įtakingi ir pavojingi, kad niekas nedrįsta apie jų atsakomybę net užsiminti? Tad gal jau metas nebebijoti, nes jei bijome diskutuoti apie tai, kas, kodėl ir kaip daro įtaką Lietuvos politikai, teisėtvarkai ir žiniasklaidai net Rusijos agresijos Ukrainoje metu, ar mūsų gyvenime bus akimirka, kada nebijosime?

Skaityti daugiau...

L. Kazlavickas: Pusė milijono vaikų galėtų augti be patyčių

tsajunga.lt 2015-03-23

Visoje Lietuvoje šiandien prasidėjus „Vaikų linijos“ organizuojamai akcijai „Veiksmo savaitė be patyčių“, Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva vyko spaudos konferencija „BE PATYČIŲ 2015: visuomenė gali išspręsti patyčių problemą“. Pristatydami šeštą kartą vykdomą iniciatyvą, konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti, kad patyčių būtų mažiau.
Anot L. Kazlavicko, patyčių kultūra jau seniai įsigalėjo visoje visuomenėje. Tačiau žvelgiant į tyrimus, labiausiai neramina situacija šalies mokyklose. Jau anksčiau į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipęsis Seimo narys teigė, jog tai, kad per beveik tris laisvos mokyklos dešimtmečius nesiimta rūpintis vaikų emocine savijauta ir bendravimo kultūra yra nepateisinama.
„Šiandien turime galimybę apsispręsti ar norime, kad beveik pusę milijono vaikų užaugtų draugiškoje ir sveikoje aplinkoje, kurioje patyčios ir nepagarba nėra normalu. Kitokioje nei dabartinėje atmosferoje besimokiusi karta galėtų kurti ir kitokią visuomenę bei kultūrą. Turime realiai veikiančių ir pasaulyje pripažintų prevencinių programų, sprendžiančių patyčių, smurto ir agresijos problemas, tačiau dabar šios programos veikia tik kas ketvirtoje mokykloje, ką jau kalbėti apie tai, kad ne kiekvienoje jų dirba psichologas. Švietimo ministerija privalo imtis visų priemonių, kad per ateinančius metus visose Lietuvos mokyklose tokios programos pradėtų veikti – mokykloms tikrai reikia pagalbos šioje srityje“, – teigė L. Kazlavickas.
„Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis pristatydamas iniciatyvą, sakė, jog „Vaikų linija“ nekelia tikslo šia akcija sumažinti patyčių per savaitę, o siekia sukelti didelį rezonansą, kad visi, nuo kurių priklauso, kad patyčių būtų mažiau – pergalvotų savo elgesį, planus ir prioritetus.
„Patyčių Lietuvoje yra neleistinai daug – iš naujausio, 2014 metais atlikto tarptautinio tyrimo matome, kad patyčių pradėjo daugėti. Tai reiškia, kad pastangų, sprendžiant šią problemą Lietuvoje, nepakanka. Manau prireiks dar kelių dešimtmečių ir kiekvieno iš mūsų asmeninės iniciatyvos ir indėlio, kad situaciją pasikeistų“, – pastebėjo dr. R. Povilaitis.

Skaityti daugiau...

B. Nemcovo nužudymo byloje – naujas posūkis

Boris Nemtsov

delfi.lt 2015-03-24

 

Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo byloje – naujas posūkis. Rusijos tyrimų komiteto pareigūnai nurodė atlikti lingvistinę ekspertizę, skelbia „Kommersant“, remdamasis su tyrimu susipažinusiu šaltiniu.

Tai reiškia, kad tyrėjai, išnagrinėję elektroninius opozicijos veikėjo susirašinėjimus, kurių labai daug, bandė išsiaiškinti, ar jam galėjo grasinti žmonės, su kuriais jis tiesiogiai bendravo, skelbia newsru.com.

„Kommersant“ tvirtina, kad tiesioginių grasinimų nebūta, tačiau kai kurie politiko pašnekovai, kaip galima teigti remiantis pirminėmis išvadomis, jo veiklą „vertino pernelyg asmeniškai“. Pabrėžiama, kad specialistai tyrė susirašinėjimus, kuriuose dalyvavo tiek tyrimui žinomi asmenys, tiek po slapyvardžiais besislepiantys. Skelbiama, kad buvo nemažai pasisakymų, kurie kaip reikiant peržengia „padorumo ribas“.

Kaip pabrėžia „Kommersant“, tyrėjai, nusprendę atlikti lingvistinę ekspertizę, tarsi atmeta anksčiau skelbtą versiją, kad penki kaltinami čečėnai, vadovaujami buvusio Čečėnijos vidaus pajėgų vado Zauro Dadajevo, galėjo Rusijos politiką nužudyti dėl jo pasisakymų po tragedijos „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje.

Skaityti daugiau...

Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

 
Lietuvos Sąjūdis

Kodas 190651410, Gedimino pr.1, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 212 4848, faks.(8 5) 212 4848, e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
 

 

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

P A R E I Š K I M A S

DĖL ŠAUKTINIŲ KARIUOMENĖS GRĄŽINIMO

2015-03-12

Vilnius

Lietuvos Sąjūdis

įvertindamas, kad geopolitinio saugumo aplinka nuo 2008 metais įvykusio Rusijos – Gruzijos karo iš esmės pablogėjo;

atkreipdamas dėmesį į tebesitęsiantį Rusijos ginklavimąsi, įskaitant puolamosios ginkluotės modernizavimą Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srityje;

pastebėdamas, kad prieš Lietuvą ir mūsų sąjungininkus nuolat ir vis aktyviau naudojamos naujos karo formos, tokios kaip karas informacinėje, kibernetinėje erdvėse;

apgailestaudamas, kad krašto apsaugai skiriamas finansavimas pagal šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį yra nepakankamas ir kelią grėsmę Lietuvos kariuomenės pajėgumų išlaikymui;

matydamas būtinybę nedelsiant aukščiausiu lygiu imtis priemonių, stabdančių neigiamas tendencijas Lietuvos išorės ir vidaus saugumo aplinkoje;

sveikina Valstybės gynimo tarybos iniciatyvą sustiprinti Lietuvos kariuomenę sugrąžinant ilgametes tradicijas turinčią ir dabartinį Krašto apsaugos sistemos finansavimo lygį atitinkančią šauktinių tarnybos formą;

Kreipiasi į visus geros valios Lietuvos Respublikos Seimo narius siūlydamas:

-       įstatymiškai nustatyti ne mažesnį kaip 3500 karių atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje skaičių 2015 metams ir iki 2020 metų šį skaičių tolygiai didinti po 500 karių kasmet;

-       įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimą krašto apsaugai skirti finansavimą ne mažesnį kaip 2 proc. BVP ir įstatymu nustatyti konkrečius terminus šiam tikslui pasiekti;

-       skirti ypatingą dėmesį pilietiniam ugdymui, kuris yra pagrindas formuojant aktyvią pilietinę visuomenę.

 

       Vidmantas Žilius                            Andrius Tučkus                                 prof. Vytautas Landsbergis

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas          Lietuvos Sąjūdžio tarybos            Lietuvos Sąjūdžio garbės  pirmininkas                                                                        pirmininkas                                     

 

Daugiau straipsnių...

  1. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečio minėjime
  2. Sveikiname !
  3. Prezidentė patarė, ką rinktis kauniečiams per mero rinkimus
  4. Landsbergis apie tiesioginius mero rinkimus: duok Dieve, kad tai nebūtų tik iliuzija